P0

Miestas, Svarbu

Klaipėda atsisveikins su sovietinio memorialo skulptūromis (44)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-06-22


Klaipėdos miesto taryba po itin ilgų diskusijų trečiadienį nusprendė, kad Skulptūrų parke esantys sovietiniams kariams skirti paminklai bus demontuoti. Už skulptūrų nurašymą pasisakė 18 politikų, prieš buvo du, susilaikė irgi du.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Nurašyti kaip nereikalingą savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, pripažintą netinkamu (negalimu) naudoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą – Karių kapinių skulptūrinę grupę (Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta) S. Daukanto g. Klaipėdoje, kaip nereikalingą savivaldybėms funkcijoms įgyvendinti. <…> Atsisakant totalitarinio militarizmo estetikos ir sovietinės propagandos naudotų simbolių ir raiškos priemonių, tuo pačiu išsaugant pagarbą čia palaidotiems kariams kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos 2000 m. ratifikuota Ženevos konvencija”, – toks sprendimo projektas buvo teikiamas miesto Tarybai.

Turto valdymo skyriaus patarėja Genovaitė Paulikienė aiškino, kad formuluotė „nurašyti kaip nereikalingą savivaldybės funkcijoms įgyvendinti” gal ir skamba šiuo atveju nekaip, tačiau tik tokią pagal teisės aktus galima naudoti nurašant turtą.

Nurašomas turtas įvardijamas taip: „Du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda; paminklas, kurį sudaro keturkampio plano postamentas iš raudono poliruoto granito bei bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė – karys su šalmu bei priglaustu prie kojų šautuvu, antrasis karys, laikantis automatą ir vėliavą, trečiasis karys – jūreivis, laikantis iškeltą automatą; rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys; bronzinės informacinės lentos su užrašais apie Klaipėdos miesto išvadavimą lietuvių ir rusų kalbomis; akmeninė plokštė su užrašu apie žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių amžinąją atmintį.”

Pasak G. Paulikienės, demontuotos skulptūros būtų išvežtos į Grūto parką, kuris sutinka jas priimti.

Virė ilgos diskusijos

Išvadas dėl galimo paminklo likimo sprendusios darbo grupės pirmininkas, Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjus Vitalijus Juška akcentavo, kad po intensyvaus darbo buvo rastas bendras sutarimas, jog galima šią vietą pertvarkyti, bet reikia gerbti čia palaidotus karius. Palaidotųjų pavardes, šiuo metu esančias ant betoninių plokščių, būtų galima perrašyti vėliau, patikslinus duomenis.

„Labai svarbus akcentas – šitas procesas neturėtų sustoti, aplinka turėtų transformuotis, turėtų būti įjungta į Naujamiestį, senąsias kapines. Darbo grupė mato prasminga surengti architektūrinės idėjos konkursą, suteikti aplinkai nauja kokybę, atitinkamai pagerbiant palaidotus karius”, – sakė V. Juška.

Pasak jo, memorialas yra nutolęs nuo pagrindinio tikslo – pagerbti karius ir tapo sovietinės propagandos įrankiu.

Po jo pasisakymo Arvydas Vaitkus klausė, ar darbo grupės raštas yra „pakankamai kompetentingas”, nes ji pati pabrėžia, jog turėjo mažai laiko darbui. Atsakydamas į tai V. Juška akcentavo, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į Kultūros paveldo departamento sprendimą nebesaugoti antžeminės memorialo dalies.

„Keli dokumentai papildo vienas kitą. <…> Nekilnojamojo kultūros paveldo taryboje architektų buvo daugiau nei pakankamai ir jie turėjo eksperto statusą”, – sakė V. Juška.

Meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu akcentavo, kad vyko ir gyventojų apklausa, ir buvo galimybė pratęsti darbo grupės darbo laiką, bet ji sugebėjo kompetentingai įvertinti situaciją ir pateikti išvadas.

„Kalbėti, kad čia kažkas skuboto būtų ne visai tikslu. Kaip tik buvo visokių pastebėjimų, kad Klaipėda vilkina”, – sakė V. Grubliauskas.

Tuo metu Nina Puteikienė akcentavo, kad pagal tokį vertinimą ir Kryžkalnyje prieš kelis metus iškilęs panašus partizanams pagerbti skirtas kalavijas yra totalitarizmo pavyzdys.

„Vertino kontekstą. 70-ais metais iškilęs kalavijas buvo totalitarizmo pavyzdys, įtvirtinęs viršenybę visame miesto kontekste”, – sakė V. Juška, pabrėžęs, jog nekoretiška lyginti šį kalaviją su Lietuvos siekiu pagerbti savo laisvės kovotojus.

Jis priminė, kad vyko diskusija ir architektų bendruomenėje.

„Kodėl į Tarybą ateita su puse sprendimo – nukeliam, nukasam. <…> Mano galva šis klausimas visiškai nuramintų klaipėdiečius jei būtų padarytas architektūrinis konkursas. <…> Ar įsivaizduojate nukėlus tuos paminklus ta vieta atrodys ir kaip atrodys?” – kalbėjo Vidmantas Dambrauskas.

Pasak V. Juškos, architektūrinis konkursas yra itin imlus laikui ir bus pasistengta kuo greičiau jį organizuoti, jo metu aktyviai galės dalyvauti ir visuomenė.

Anot mero, demontavimas suponuoja architektūrinio konkurso prievolę ir nepriėmus pirmojo sprendimo esą negalima turėti aiškių sąlygų konkursui.

„Organizuojant konkursą architektams turėtume pasakyti iki kokio lygio miestas yra pasiruošęs transformuoti šį objektą, – antrino Paveldosaugos skyriaus vedėjas. – Reikėtų ryžtis šiam veiksmui, kad ateityje turėtume naujos kokybės objektą”.

Ela Andrejeva teiravosi, ar konkurso reikės laukti keleto metų matant tik tvorą ir teigė, jog Talinas esą nusprendė visus paminklus palikti.

„Tos dalys gali būti demontuotos tvarkingai. <…> Galimi pretendentai į rangos darbus vertina kaip gana nesudėtingus darbus, neturėtų ši teritorija priminti griuvėsių. Ir savivaldybės mintis yra kuo greičiau pradėti architektūrinį konkursą bei tvarkymo darbus”, – sakė V. Juška, pabrėžęs, kad dabar vykstantys Skulptūros parkas yra tinkamas metas.

Anot jo, iki šiol buvo graudu žiūrėti, kai tarpukario Lietuvos karių palaidojimo vietos pažymėtos tik mažu mediniu kryželiu, o apie kitų šalių karo belaisvius iš viso nėra žymų.

„II pasaulinio karo naraytyvas yra visiškai iškreiptas, pasakojama apie didįjį tėvynės karą 1941-1945 merais, nors II pasaulinis karas vyko nuo 1939 metų, o šalia palaidoti šio karo belaisviai žuvo iki 1941 metų”, – akcentavo V. Juška.

Kartu jis sakė, kad Lietuvoje nebūtų galima taikyti Vokietijos, kuri kartu su SSRS pradėjo II pasaulinį karą, patirties, kaip elgtis su panašiais memorialais, nes ji ir iki šiol jaučia atsakomybę už tai.

Edmundas Kvederis teigė, kad politikai turi sureaguoti į esamą laikmetį. Tuo metu Kazys Bagdonas siūlė pirmiausiai prisimint kas šiuo metu vyksta Ukrainoje.

„Klaipėda yra lietuvių kraštas, prašau pirmiausia atstovauti lietuvius. <…> Būkime lietuviais”, – teigė K. Bagdonas.

Andrius Petraitis priminė, kad Talinas sprendimus dėl paminklo demontavimo priėmė dar 2007-aisiais ir ragino pasižiūrėti į vokiečių kapines, Tautos kančios skverą, kur nėra tokių apimčių.

„Neturi būti simboliu ta vieta, kur kai kas susirenka švęsti”, – sakė A. Petraitis.

„Tokie klausimai parodo tautos lygį. Po trisdešimt metų mes vis dar bijome bambukų. Ką padarysi. Ar kalavijas tikrai toks nevertingas? Ką darysime su ta vieta? <…> Vertybinių dalykų sekančiu žingsniu nėra”, – sakė Judita Simonavičiūtė.

Saulius Budinas ragino kolegas būti „šiek tiek ryžtingesniais” esą dabar yra pats tinkamiausias momentas atsikratyti griozdiškomis skulptūromis, kurios esą daugeliui kelia negatyvias emocijas.

„Žmonių palaidojimo vieta yra šventa, mes kalbame tik apie sovietinius simbolius”, – sakė jis.

Romaldas Idzelevičius teigė, jog buvo nukentėjęs nuo tarybų valdžios, dešimt metų pabuvęs Sibire, bet niekada nebalsuos už kalavijo nukėlimą, nes jo nukreipimas į žemę liudija taiką.

„Kam jis trukdo, tegu susideda ir nuveža į Grūto parką”, – teigė jis, siūlęs kardo nukėlimo nefinansuoti iš miesto lėšų.

„Šiai dienai einame labiau emocijos grindžiamu keliu naikinti, su neaiškia ateitimi kada kursime”, – sakė Elida Mantulova.

A. Vaitkus akcentavo, kad apklausoje buvo kalbama ir apie naują architektūrinę kokybę, todėl abu klausimai turėtų eiti „vienas paskui kitą”. Anot jo, pavyzdys yra Atgimimo aikštė, kuri iškėlus Lenino skulptūrų iki šiol nėra sutvarkyta.

„Aš manyčiau, kad šiandien sprendimas turėtų skambėti sekančiai, kad nepradėti jokių ardymo darbų tol, kol nebus nėra naujo architektūrinio sprendimo kaip ši vieta atrodys ateityje”, – sakė A. Vaitkus.

„Kardas iškeltas virš klaipėdiečių, virš Lietuvos žmonių galvų. Asociacija yra tik viena – okupacija, okupacija, okupacija”, – savo ruožtu teigė vicemeras Arūnas Barbšys, priminęs, jog yra siūlymas protokoliniu pavedimu įpareigoti Savivaldybės administraciją rengti architektūrinį konkursą.

„Viskas turėtų būti padaryta nuo A iki Z. <…> Tokia formuluotė man neleidžia elgtis sąžiningai prieš patį save. <…>  Mes turime pakankamai gerų projektuotojų, kurie parodys viziją. Mėnuo ar du lemia kai trisdešimt metų gyvename? Aš jų net nepastebiu”, – kalbėjo V. Dambrauskas.

Tuo metu Aidas Kaveckis akcentavo, kad apklausoje persvara buvo gana ryški pasisakiusiųjų už memorialo pertvarkymą.

„Siūlau pritarti ir neatrodyti kvailai prieš mūsų klaipėdiečius”, – teigė A. Kaveckis.

Siūlė palikti kalaviją

N. Puteikienė pateikė siūlymą palikti memoriale kalaviją.

„Tai aukštos meninės vertės žinomo skulptoriaus Juliaus Vertulio skulptūra”, – teigė politikė, akcentavusi, kad minėtoje komisijoje nedalyvavo menotyrininkai.

Politikė tikino, kad šioje skulptūroje nėra totalitarinio militarizmo estetikos, beveik identiška forma pasirinkta paminklams partizanams Kryžkalnyje, Darbėnuose.

Esą demontavus kalaviją bus pademonstruota nepagarba kūrėjui, kuris ir sovietmečiu sugebėjo pasakyti daugiau.

„Aš dėl tėvo neabejoju, buvo patriotas”, – skulptoriaus sūnų, su kuriuo bendravo, citavo N. Puteikienė.

Ji taip pat priminė istoriko dr. Vasilijaus Safrnono tekstą: „Tipinės ir banalios klūpančio kario statulos memoriale neliko dar per pirmąją rekonstrukciją. Kai 1975 m. buvo baigta antroji, pagrindiniu memorialo akcentu tapo originali tarp dviejų skydų nuleisto kalavijo skulptūra. Anot projekto autorių, buvo sąmoningai nutarta nekurti šiame memoriale kitose kapinėse išeksploatuotų kareivių ar motinos figūrų. Vietoj to įrengta skulptūra, kuri buvo nuoroda į pačią Klaipėdą – skydai simbolizavo jos gynybą tiek nuo Vakarų, tiek (sic!) ir nuo Rytų, o tarp skydų nuleistas kalavijas buvo sukurtas pagal archeologų aptiktą XIII–XIV a. (t. y. Lietuvos valstybingumo pradžios laikotarpio) kalavijo pavyzdį. Kaip istorikas, negaliu pasakyti, kiek patikima ši, apie anuometinę menininkų opoziciją režimui bylojanti versija. Galiu tik įvardyti šaltinį – toks buvo monumento architekto Petro Šadausko, 1962–1981 m. dirbusio Klaipėdos vyr. dailininku, aiškinimas, publikuotas „Vakarų eksprese“ 2009 m. Jei tai tiesa, tai žinoma, kad tokia paminklo reikšmė jo atsiradimo metu nebuvo ir negalėjo būti viešinama. Tačiau kalavijo forma ir skydų nukreipimas į rytų ir vakarų puses abejonių nekelia. Gal tai ir paaiškina, kodėl iškart po „Kalavijo“ atidengimo nuspręsta memorialo kompoziciją papildyti labiau standartinių formų skulptūra. Ją kurti Vilniaus „Dailės“ kombinatas 1976 m. užsakė skulptoriui Rimantui Dauginčiui. Tik šio skulptoriaus bandymus kūrybiškiau pažvelgti į užsakymą minėtojo kombinato meno taryba jau blokavo, reikalaudama tipiškos sovietinių karių išvaizdos”.

„Manęs neapleidžia mintis, kad po šimto meto tas kryžius ir kalavijas žymės visą tą mūsų sudėtingą epochą ir gyvenimą, įspraustą tarp tų nelengvų pasirinkimų”, – sakė N. Puteikienė.

Anot jos, pasiuntus kalaviją į Grūto parką jis taptų vieninteliu ten esančiu kryžiumi.

Kalavijo neišskyrė

„Kapai yra neliečiama, šventa vieta ir dėl to diskusijų negali būti. <…> Siūlymas kuris guli ant mūsų stalo, yra klaipėdietiškai brandus ir išdiskuotas. Kai kur Lietuvoje tai buvo daroma žaibo greičiu”, – prieš balsavimą kalbėjo meras.

Anot jo, aikštė turės būti neišvengiamai integruota į Skulptūrų parko erdvę.

Pasak mero, diskusija apie kalaviją turi prasmę, bet kodėl apie jį iki šiol nebuvo kalbama kaip apie rezistencijos simbolį.

„Tik dabar pradėjome kalbėti apie jo sakralumą”, – sakė meras, klausęs, ar tai būtų teisinga, nes Kryžkalnyje iš anksto buvo pasakyta, kam dedikuojamas kalavijas.

V. Grubliauskas teigė manąs, kad gegužės 9-ąją į paliktą kalaviją būtų žvelgiama kaip į nostalgijos simbolį.

Meras tikino, kad demontavimas yra civilizuotas požiūris ir nereikėtų vartoti griovimo sąvokos.

Balsuojant dėl N. Puteikienės pasiūlymo jį palaikė tik 12 politikų (ji pati, E. Andrejeva, Jurij Šeršniov, J. Simonavičiūtė, E. Mantulova, Vytis Radvila, Vaida Raugelė, R. Idzelevičius, Arūnas Andziulis, A. Vaitkus, V. Dambrauskas ir Arūnas Tuma). Prieš buvo septyni (V. Grubliauskas, Vidmantas Plečkaitis, K. Bagdonas, Arūnas Barbšys, Rimantas Didžiokas, A. Kaveckis, A. Petraitis), aštuoni susilaikė (Lina Skrupskelienė, E. Kvederis, S. Budinas, Alina Velykienė, Artūras Razbadauskas, Arvydas Cesiulis, Alvidas Šimkus, Laima Juknienė).

Prieš balsavimą dėl galutinio sprendimo projekto E. Mantulova pareiškė, jog nebalsuos, nes susilaikius balsas pagal reglamentą laikomas balsavimu prieš.

Už skulptūrų nurašymą pasisakė 18 miesto Tarybos narių, prieš buvo tik E. Andrejeva ir J. Šeršniov, susilaikė irgi du (R. Idzelevičius ir A. Tuma).  Penki politikai registravosi, bet nebalsavo (N. Puteikienė, J. Simonavičiūtė, E. Mantulova, V. Radvila ir V. Dambrauskas).

Statiniai turėtų būti demontuoti savivaldybės biudžeto lėšomis iš Miesto infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo programos. Tam numatoma skirti 100 tūkstančių eurų. Biudžeto tikslinimo klausimas, kuriame numatytos ir tokios išlaidos, jau buvo apsvarstytas be jokių diskusijų – prieš balsavo tik J. Šerniovas, o E. Andrejeva susilaikė.

INFORMACIJA

Nuo gegužės 13-osios iki birželio 13 dienos imtinai Klaipėdoje vyko gyventojų apklausa sovietų karių palaidojimo vietoje Skulptūrų parke naudojamos sovietinės ideologijos ženklų. Mero inicijuotoje apklausoje klaipėdiečiams buvo pateikiamas vienas klausimas: „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S. Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“.

Iš viso apklausoje balsavo 4815 gyventojų, gauta 4819 balsų (4 gyventojai balsavo abiem galimais būdais – ir elektroniniu, ir užpildydami popierinį apklausos lapą), iš jų: 2927 į apklausos klausimą atsakė taip; 1886 į apklausos klausimą atsakė ne; 6 balsai pripažinti negaliojančiais.

Prieš miesto Tarybos posėdį savo poziciją plakatuose išreiškė ir aktyvūs miestiečiai. 


    2022-06-22

    44 komentarai “Klaipėda atsisveikins su sovietinio memorialo skulptūromis”

    1. Avatar--> Juškai (IP: 85.232.138.203)

      Kalbant viešai reikėtų tiksliau apibrėžti sąvokas. Pavyzdžiui, pasakymai apie “Didįjį tėvynės karą” gal ir priimtini kur nors Rusijoje, tačiau Lietuvai tai joks tėvynės karas, juolab prasidėjęs 1938-40, kai sovietinio “rojaus” dar tik griaučiai kyšojo. Taigi ir vadinkime daiktus savo vardais, kaip priimta pasaulyje: “Antrasis pasaulinis karas”. Arba, kaip kurie mėgsta mandriau: “WWII”.

    2. Avatard (IP: 90.131.40.158)

      Karius į Grūto parka, o kardą-kryžių palikt. Atnaujint lenteles ir tiek tos bėdos.

    3. AvatarGRIAUKIT (IP: 88.119.41.104)

      Kiek dar snargliuosites !!

      • Avatarto GRIAUKIT (IP: 90.131.43.165)

        Koks jūsų interesas?

      • AvatarGRIAUKIT (IP: 88.119.41.104)

        Žmoniškumo faktorius.

      • Avatarskaitytojas (IP: 86.100.132.156)

        koks koks…nematyti okupacijos liekanų,gerai rašo žmogus-GRIAUKIT

      • AvatarAnonimas (IP: 90.131.41.124)

        Baimes akys vis dar didelės.. nesuvokiate kas tas zmogiskumasir supratingumas. Jums tai tik sakmbi frazė. Ps žmogiškumas sakot… Kaip dėl Sirijos Irano Irako ? Ten ir buvo bombarduojama, tik kitos didelės šalies ..

    4. AvatarNSUSIPRATES (IP: 83.179.87.73)

      Kuom sliriasi de nacifikacija nuo de sovietizacijos?

    5. AvatarMartas (IP: 90.135.56.79)

      Kas pasikeis kai nugriausim tuos paminklus ? Kažkas rėks aš aš pagrindinis veikėjas šiame kvailame spektaklyje , kai tikrai buvo geras laikas tai daryti visi šie veikėjai tylėjo . Istorijos ir praeities nepakeisime , nepatinka paminklai ir čia perlaidoti kariai , iškelkit juos į tikras kapines . Joniškės kapinių platujį centrinį taka paverskit tvarkinga alėja , perlaidoti visus ir iš miesto ir rajono ir paminklus ten iškelkit , va ten jie bus savo vietoje kas norės galės parom ten sėdėti ir garbinti juos . Čia tik nuomonė .

    6. AvatarR (IP: 88.119.234.243)

      Tik proto ubagų valstybėje pasikeitus valdžiai keičiami ir paminklai.

      • Avatarskaitytojas (IP: 86.100.132.156)

        Ne, ne valdžiai pasikeitus,o okupantei karaiaujančiai prieš suverenią valstybę.Ar ir to nesuvoki?okupantų balvonų neturi likti.

      • AvatarŠlovė (IP: 95.215.143.16)

        Kokia valdžia keitėsi? Buvo okupacija, ji baigėsi ir paminkalai okupantams turėjo išnykti. Ar Vokietijoje yra nors vienas užsilikęs paminklas nacistinei Vokietijai, SS ar Vermachtui? Kodėl Rusijoje nėra nei vieno paminklo Napaleonui, o Lenkijoje yra? Jei tai būtų monumentas palaidotiems žmonėms, tai jis galėtų likti.

      • AvatarAnonimas (IP: 213.197.131.196)

        Mankurtams..baimes.akys didelės.. net nesuprantat.kam statė šiuo paminklus…

      • AvatarMC (IP: 212.59.13.115)

        Niekada pačiam nevėlu emigruoti į didžiosios kultūros (vodka+balalaika) šalį!

    7. Avatarplius minus (IP: 195.182.76.3)

      O kuo mes skiriamės ..
      Rusiukai tankais ir patrankomis miestų aikštes papuošdavo, o mes karinį laivą į Danę parsitemti ruošiamės .
      Naikinti ir griauti daug proto nereikia , kai nieko nesugebi konkretaus nuveikti Miestelėnų labui .
      O nuleistas kalavijas man asocijuojasi su kryžiumi. Geras kūrinys.
      Gaila .

      • AvatarŠlovė (IP: 95.215.143.16)

        Taip, taip, sovietinę kariuomenę šlovinantys paminklai turi likt? Ir visai nesvarbu, ar tai kardas, ar kryžius, motina su kregždėmis ar ąžuolo vainiku. Tai ne paminklas žuvusiems žmonems.

      • Avatarto šlove (IP: 213.197.131.196)

        Laikas būtų suaugti ir susivokti kad ta laikmetis jau praeitis, kad paminklais atsidėkodama visiems kovotojams…

    8. AvatarMiliu Lietuva (IP: 90.131.37.151)

      Kaip man gaila musu Lietuveles,tik viska naikinti.Anksciau buvo LIETUVA,o dabar vargsa lietuvele.Politikai nesa tik neigiama energetika.Apie sovetinius namus cia raso.”stalinki”.Taip,uz tai,kad tais laikais namai tikrai aukstos kokybes buvo pastatyti.O dabar vien ” poperiniai”.Kalavija tikrai galetu palikt.Pamirsus praeiti,nera dabarties ir nebus ateities.Dauguma zmoniu nebalsavo,todel kad netikejo teisybes.Nes pas mus viskas korumpuota.

      • Avatarskaitytojas (IP: 86.100.132.156)

        Pirma, mokykitės rašyti,antra,kas korumpuota-kreipkitės į teismus, vien pliurpalas. trečia,kur matote popierinius namus, jei jums praeitį primena tik ginklai,tai gaila.Dabartis graži,tokia bus ir ateitis,o okupacinės praeities nenorime net prisiminti.

      • Avatarto skaitytojas (IP: 213.197.131.196)

        Popierinis namas tai kartonke iš gipso, kurioms žinant kaip statė greitu laiku bus reikalinga renovacija. Ps ką rukote.kad.dabartis graži? Okupacija dabar iš vakarų pusės nepastebėjome?

      • Avatarvaje vaje (IP: 86.100.132.156)

        Ne,nepastebėjome.Pastebėjome ką visas pasaulis pastebėjo.

      • Avatarto vaje vaje (IP: 213.197.131.196)

        Koks tą pasaulis? Juokiasi iš lietuvių pastarųjų dviejų metų politinių sprendimų…

      • Avatarale tikrai (IP: 86.100.132.156)

        ,,Koks tą pasaulis..”Tas,su kuriuo mes,tas,kuris tau nepatinka.Tavo bėdos.

      • Avatarto rale tikrai (IP: 90.131.34.112)

        Kas tie jūs? Vėl slepiamas.po sijonu(pasauliu)?

      • Avatarjuoktis sveika (IP: 86.100.132.156)

        rale,rale..ralis tai gerai

    9. AvatarLaimingas Klaipėdietis (IP: 78.60.154.56)

      Valio! Kokios nuostabios naujienos. Pats laikas miestui išsivalyti. Ačiū miesto tarybai ir merui! Šaunuoliai

      • AvatarAnonimas (IP: 90.131.36.27)

        Gėda už tokį sprendimą, miestas.praranda indentitetą.

      • Avataranonimui (IP: 86.100.132.156)

        Kas tas ,,indentitetas”,pajuokinkit dar,okupaciniai balvonai lai Grūto parke tupi.

      • AvatarAnonimas (IP: 213.197.131.196)

        Prašau pažiūrėti senosios Klaipėdos taip 1980 metu nuotraukas, žalias švarus ir jaukus miestas, su daug gyventojų… Balvonimzas tėra jūsų galvoje..

    10. AvatarAndrius (IP: 78.56.240.89)

      Tokiu atveju butu labai gerai dar visus sovietinius pastatus nugriauti, praktiskai cia visa Klaipeda, nes visgi ruso statyta.

      • AvatarPraktiškumas (IP: 95.215.143.16)

        Namai ne paminklai, kodėl namus griauti? Tik nereikia iš “stalinėcų” daryti architektūros paminklų.

      • AvatarAnonimas (IP: 90.131.36.27)

        Namai kaip paminklai iš tos pačios epochos. Dažnai matomi, turėtų dažniau baimes kelti… Kas jūsų nuomone Klaipėdoje yra architektūriniai paminklai?

      • AvatarHusky (IP: 84.15.180.172)

        Kacapai miestą sugriovė,tai ir atstatė,nes gi priėjimas prie neužalančios jūros,bei uosto,praplautagalvi

      • Avatarto Husky (IP: 213.197.131.196)

        Gera žolė rukote… Tikras pratiotas GriauVejas.. būtent kad miestą atstatinėjo ir puoselėjo..negriove..

      • AvatarKeltuvas (IP: 85.232.138.203)

        Kas sugriovė, tas ir atstatė. Taip ir turi būti. Ar ne tas pats bus Ukrainoje? Bus gražu pažiūrėti, kaip kacapai plytų karučius stumdys ir atkėlinės savo pačių juodus darbus.

    11. AvatarAnonimas (IP: 90.131.46.184)

      Sprendimas buvo nuspėjamas, Klaipėda.kaimeja, nieko apart naikinimą nesugebama..

    12. AvatarCha (IP: 78.56.151.114)

      Ir konservatoriai dar galvoja Klaipėdoj laimėt rinkimus:D)?! Galės paskui skulptūras nx į Grūto parką važiuot:D) Pagal partijos narių reitingų sąrašą

      • AvatarV ir Gis (IP: 78.56.155.142)

        O man bažnyčių kryžiai primena Lietuvos pardavimą kryžiuočiams, tai dabar bažnyčias reiks griauti . Surengiau balsavimą, dalyvavo 21 narys. 20 pasisakė už, prieš nebuvo, susilaikė vienas…benagis.
        Einu kurt buldozerį.

    13. AvatarAnonimas (IP: 95.215.143.16)

      Sakoma: “Tipinės ir banalios klūpančio kario statulos memoriale neliko dar per pirmąją rekonstrukciją”, reikia dar pasiaiškinti ar tikrai ji buvo tipinė, tas pats P. Šadauskas rašė, kad klūpančio kario skulptūrą sukūrė “Kauno veikėjai”. Ar tik ji nebus, buvusi kažkurio lietuvių skulptoriaus, klasiko kūrinys, tik atlieta ne iš bronzos, iš betono. Ar nereiktų ją surasti, kad ir Grūto parke, ir pasiskolinus laikinai eksponuoti, vietoje nuimtų bronzinių karių. Aišku, kad tokį žinksnį reiktų derinti su trašų vežėjo remtais tarybos nariais.

    14. AvatarTaryboje yra dvejetukininkų (IP: 78.62.20.83)

      Stebiuosi tarybos nariais, ginantiems kardą. Mat gražu. Nuleistas. Tarsi nesuprastų, kad šis kardas nulinko jau atlikęs savo juodą darbą. Keista, kad tie tarybos nariai neįžvelgia simbolinių prasmių įvairovės. Juk vienas ir tas pats simbolis (šiuo atveju – kardas), priklausomai nuo to, kokia intencija sukurtas, pastatytas, koks jo atsiradimo tikslas, koks kontekstas, turi dsugybę reikšmių.

      • AvatarAnonimas (IP: 90.131.36.27)

        Kardas kalavijas yra ir mūsų herbuose..norit pagrįsti baimes galima atrasti daug pateisinimu. Bet šiuo atveju turi būti suvokimas apie paminklo paskirti(padėka kovotojams), be vidinių baubu ir įsitikinimų kad.reikia griauti..

    15. AvatarŠiaip tai (IP: 88.119.156.187)

      ne tik Lietuva pripažinusi, kad sovietinė kariuomenė buvo okupavusi Lietuvą ir Klaipėdos kraštą. Tai nuo kada okupanto kapai tapo Šventu Reikalu? Kapas yra kapas ir man joks visuotinai Šventas reikalas. Kai net nežinoma kiek ir kas ten konkrečiai palaidotas. Jei aplamai palaidotas. Nebent asmeniškai Budinui ir Grubliauskui siekiantiems daugiau rinkėjų balsų.

    16. AvatarPastebėjimas (IP: 90.135.140.242)

      Visai nesivaržo, jokio stuburo – pas vieną iš kandidatų į merus, mat architektūrinio projekto, čia ir dabar reikia jo trašų šefui, juk bendra geografinė ir mentalinė erdvė. Buvusį policininką galima suprasti – kažkada pasisekė “apginti” , “sunorminti” trašų šefo veiklą.
      Bus ir architektūrinis projektas – tik kažin ar gyvenimas šalia kapinių – prestižas, nors žiūrint kas palaidota :).

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt