Klaipėdos miesto taryba po itin ilgų diskusijų trečiadienį nusprendė, kad Skulptūrų parke esantys sovietiniams kariams skirti paminklai bus demontuoti. Už skulptūrų nurašymą pasisakė 18 politikų, prieš buvo du, susilaikė irgi du.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Nurašyti kaip nereikalingą savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, pripažintą netinkamu (negalimu) naudoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą – Karių kapinių skulptūrinę grupę (Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta) S. Daukanto g. Klaipėdoje, kaip nereikalingą savivaldybėms funkcijoms įgyvendinti. <…> Atsisakant totalitarinio militarizmo estetikos ir sovietinės propagandos naudotų simbolių ir raiškos priemonių, tuo pačiu išsaugant pagarbą čia palaidotiems kariams kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos 2000 m. ratifikuota Ženevos konvencija”, – toks sprendimo projektas buvo teikiamas miesto Tarybai.

Turto valdymo skyriaus patarėja Genovaitė Paulikienė aiškino, kad formuluotė „nurašyti kaip nereikalingą savivaldybės funkcijoms įgyvendinti” gal ir skamba šiuo atveju nekaip, tačiau tik tokią pagal teisės aktus galima naudoti nurašant turtą.

Nurašomas turtas įvardijamas taip: „Du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda; paminklas, kurį sudaro keturkampio plano postamentas iš raudono poliruoto granito bei bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė – karys su šalmu bei priglaustu prie kojų šautuvu, antrasis karys, laikantis automatą ir vėliavą, trečiasis karys – jūreivis, laikantis iškeltą automatą; rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys; bronzinės informacinės lentos su užrašais apie Klaipėdos miesto išvadavimą lietuvių ir rusų kalbomis; akmeninė plokštė su užrašu apie žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių amžinąją atmintį.”

Pasak G. Paulikienės, demontuotos skulptūros būtų išvežtos į Grūto parką, kuris sutinka jas priimti.

Virė ilgos diskusijos

Išvadas dėl galimo paminklo likimo sprendusios darbo grupės pirmininkas, Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjus Vitalijus Juška akcentavo, kad po intensyvaus darbo buvo rastas bendras sutarimas, jog galima šią vietą pertvarkyti, bet reikia gerbti čia palaidotus karius. Palaidotųjų pavardes, šiuo metu esančias ant betoninių plokščių, būtų galima perrašyti vėliau, patikslinus duomenis.

„Labai svarbus akcentas – šitas procesas neturėtų sustoti, aplinka turėtų transformuotis, turėtų būti įjungta į Naujamiestį, senąsias kapines. Darbo grupė mato prasminga surengti architektūrinės idėjos konkursą, suteikti aplinkai nauja kokybę, atitinkamai pagerbiant palaidotus karius”, – sakė V. Juška.

Pasak jo, memorialas yra nutolęs nuo pagrindinio tikslo – pagerbti karius ir tapo sovietinės propagandos įrankiu.

Po jo pasisakymo Arvydas Vaitkus klausė, ar darbo grupės raštas yra „pakankamai kompetentingas”, nes ji pati pabrėžia, jog turėjo mažai laiko darbui. Atsakydamas į tai V. Juška akcentavo, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į Kultūros paveldo departamento sprendimą nebesaugoti antžeminės memorialo dalies.

„Keli dokumentai papildo vienas kitą. <…> Nekilnojamojo kultūros paveldo taryboje architektų buvo daugiau nei pakankamai ir jie turėjo eksperto statusą”, – sakė V. Juška.

Meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu akcentavo, kad vyko ir gyventojų apklausa, ir buvo galimybė pratęsti darbo grupės darbo laiką, bet ji sugebėjo kompetentingai įvertinti situaciją ir pateikti išvadas.

„Kalbėti, kad čia kažkas skuboto būtų ne visai tikslu. Kaip tik buvo visokių pastebėjimų, kad Klaipėda vilkina”, – sakė V. Grubliauskas.

Tuo metu Nina Puteikienė akcentavo, kad pagal tokį vertinimą ir Kryžkalnyje prieš kelis metus iškilęs panašus partizanams pagerbti skirtas kalavijas yra totalitarizmo pavyzdys.

„Vertino kontekstą. 70-ais metais iškilęs kalavijas buvo totalitarizmo pavyzdys, įtvirtinęs viršenybę visame miesto kontekste”, – sakė V. Juška, pabrėžęs, jog nekoretiška lyginti šį kalaviją su Lietuvos siekiu pagerbti savo laisvės kovotojus.

Jis priminė, kad vyko diskusija ir architektų bendruomenėje.

„Kodėl į Tarybą ateita su puse sprendimo – nukeliam, nukasam. <…> Mano galva šis klausimas visiškai nuramintų klaipėdiečius jei būtų padarytas architektūrinis konkursas. <…> Ar įsivaizduojate nukėlus tuos paminklus ta vieta atrodys ir kaip atrodys?” – kalbėjo Vidmantas Dambrauskas.

Pasak V. Juškos, architektūrinis konkursas yra itin imlus laikui ir bus pasistengta kuo greičiau jį organizuoti, jo metu aktyviai galės dalyvauti ir visuomenė.

Anot mero, demontavimas suponuoja architektūrinio konkurso prievolę ir nepriėmus pirmojo sprendimo esą negalima turėti aiškių sąlygų konkursui.

„Organizuojant konkursą architektams turėtume pasakyti iki kokio lygio miestas yra pasiruošęs transformuoti šį objektą, – antrino Paveldosaugos skyriaus vedėjas. – Reikėtų ryžtis šiam veiksmui, kad ateityje turėtume naujos kokybės objektą”.

Ela Andrejeva teiravosi, ar konkurso reikės laukti keletą metų matant tik tvorą ir teigė, jog Talinas esą nusprendė visus paminklus palikti.

„Tos dalys gali būti demontuotos tvarkingai. <…> Galimi pretendentai į rangos darbus vertina kaip gana nesudėtingus darbus, neturėtų ši teritorija priminti griuvėsių. Ir savivaldybės mintis yra kuo greičiau pradėti architektūrinį konkursą bei tvarkymo darbus”, – sakė V. Juška, pabrėžęs, kad dabar vykstantys Skulptūros parkas yra tinkamas metas.

Anot jo, iki šiol buvo graudu žiūrėti, kai tarpukario Lietuvos karių palaidojimo vietos pažymėtos tik mažu mediniu kryželiu, o apie kitų šalių karo belaisvius iš viso nėra žymų.

„II pasaulinio karo naraytyvas yra visiškai iškreiptas, pasakojama apie didįjį tėvynės karą 1941-1945 merais, nors II pasaulinis karas vyko nuo 1939 metų, o šalia palaidoti šio karo belaisviai žuvo iki 1941 metų”, – akcentavo V. Juška.

Kartu jis sakė, kad Lietuvoje nebūtų galima taikyti Vokietijos, kuri kartu su SSRS pradėjo II pasaulinį karą, patirties, kaip elgtis su panašiais memorialais, nes ji ir iki šiol jaučia atsakomybę už tai.

Edmundas Kvederis teigė, kad politikai turi sureaguoti į esamą laikmetį. Tuo metu Kazys Bagdonas siūlė pirmiausiai prisimint kas šiuo metu vyksta Ukrainoje.

„Klaipėda yra lietuvių kraštas, prašau pirmiausia atstovauti lietuvius. <…> Būkime lietuviais”, – teigė K. Bagdonas.

Andrius Petraitis priminė, kad Talinas sprendimus dėl paminklo demontavimo priėmė dar 2007-aisiais ir ragino pasižiūrėti į vokiečių kapines, Tautos kančios skverą, kur nėra tokių apimčių.

„Neturi būti simboliu ta vieta, kur kai kas susirenka švęsti”, – sakė A. Petraitis.

„Tokie klausimai parodo tautos lygį. Po trisdešimt metų mes vis dar bijome bambukų. Ką padarysi. Ar kalavijas tikrai toks nevertingas? Ką darysime su ta vieta? <…> Vertybinių dalykų sekančiu žingsniu nėra”, – sakė Judita Simonavičiūtė.

Saulius Budinas ragino kolegas būti „šiek tiek ryžtingesniais” esą dabar yra pats tinkamiausias momentas atsikratyti griozdiškomis skulptūromis, kurios esą daugeliui kelia negatyvias emocijas.

„Žmonių palaidojimo vieta yra šventa, mes kalbame tik apie sovietinius simbolius”, – sakė jis.

Romaldas Idzelevičius teigė, jog buvo nukentėjęs nuo tarybų valdžios, dešimt metų pabuvęs Sibire, bet niekada nebalsuos už kalavijo nukėlimą, nes jo nukreipimas į žemę liudija taiką.

„Kam jis trukdo, tegu susideda ir nuveža į Grūto parką”, – teigė jis, siūlęs kardo nukėlimo nefinansuoti iš miesto lėšų.

„Šiai dienai einame labiau emocijos grindžiamu keliu naikinti, su neaiškia ateitimi kada kursime”, – sakė Elida Mantulova.

A. Vaitkus akcentavo, kad apklausoje buvo kalbama ir apie naują architektūrinę kokybę, todėl abu klausimai turėtų eiti „vienas paskui kitą”. Anot jo, pavyzdys yra Atgimimo aikštė, kuri iškėlus Lenino skulptūrų iki šiol nėra sutvarkyta.

„Aš manyčiau, kad šiandien sprendimas turėtų skambėti sekančiai, kad nepradėti jokių ardymo darbų tol, kol nebus nėra naujo architektūrinio sprendimo kaip ši vieta atrodys ateityje”, – sakė A. Vaitkus.

„Kardas iškeltas virš klaipėdiečių, virš Lietuvos žmonių galvų. Asociacija yra tik viena – okupacija, okupacija, okupacija”, – savo ruožtu teigė vicemeras Arūnas Barbšys, priminęs, jog yra siūlymas protokoliniu pavedimu įpareigoti Savivaldybės administraciją rengti architektūrinį konkursą.

„Viskas turėtų būti padaryta nuo A iki Z. <…> Tokia formuluotė man neleidžia elgtis sąžiningai prieš patį save. <…>  Mes turime pakankamai gerų projektuotojų, kurie parodys viziją. Mėnuo ar du lemia kai trisdešimt metų gyvename? Aš jų net nepastebiu”, – kalbėjo V. Dambrauskas.

Tuo metu Aidas Kaveckis akcentavo, kad apklausoje persvara buvo gana ryški pasisakiusiųjų už memorialo pertvarkymą.

„Siūlau pritarti ir neatrodyti kvailai prieš mūsų klaipėdiečius”, – teigė A. Kaveckis.

Siūlė palikti kalaviją

N. Puteikienė pateikė siūlymą palikti memoriale kalaviją.

„Tai aukštos meninės vertės žinomo skulptoriaus Juliaus Vertulio skulptūra”, – teigė politikė, akcentavusi, kad minėtoje komisijoje nedalyvavo menotyrininkai.

Politikė tikino, kad šioje skulptūroje nėra totalitarinio militarizmo estetikos, beveik identiška forma pasirinkta paminklams partizanams Kryžkalnyje, Darbėnuose.

Esą demontavus kalaviją bus pademonstruota nepagarba kūrėjui, kuris ir sovietmečiu sugebėjo pasakyti daugiau.

„Aš dėl tėvo neabejoju, buvo patriotas”, – skulptoriaus sūnų, su kuriuo bendravo, citavo N. Puteikienė.

Ji taip pat priminė istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstą: „Tipinės ir banalios klūpančio kario statulos memoriale neliko dar per pirmąją rekonstrukciją. Kai 1975 m. buvo baigta antroji, pagrindiniu memorialo akcentu tapo originali tarp dviejų skydų nuleisto kalavijo skulptūra. Anot projekto autorių, buvo sąmoningai nutarta nekurti šiame memoriale kitose kapinėse išeksploatuotų kareivių ar motinos figūrų. Vietoj to įrengta skulptūra, kuri buvo nuoroda į pačią Klaipėdą – skydai simbolizavo jos gynybą tiek nuo Vakarų, tiek (sic!) ir nuo Rytų, o tarp skydų nuleistas kalavijas buvo sukurtas pagal archeologų aptiktą XIII–XIV a. (t. y. Lietuvos valstybingumo pradžios laikotarpio) kalavijo pavyzdį. Kaip istorikas, negaliu pasakyti, kiek patikima ši, apie anuometinę menininkų opoziciją režimui bylojanti versija. Galiu tik įvardyti šaltinį – toks buvo monumento architekto Petro Šadausko, 1962–1981 m. dirbusio Klaipėdos vyr. dailininku, aiškinimas, publikuotas „Vakarų eksprese“ 2009 m. Jei tai tiesa, tai žinoma, kad tokia paminklo reikšmė jo atsiradimo metu nebuvo ir negalėjo būti viešinama. Tačiau kalavijo forma ir skydų nukreipimas į rytų ir vakarų puses abejonių nekelia. Gal tai ir paaiškina, kodėl iškart po „Kalavijo“ atidengimo nuspręsta memorialo kompoziciją papildyti labiau standartinių formų skulptūra. Ją kurti Vilniaus „Dailės“ kombinatas 1976 m. užsakė skulptoriui Rimantui Dauginčiui. Tik šio skulptoriaus bandymus kūrybiškiau pažvelgti į užsakymą minėtojo kombinato meno taryba jau blokavo, reikalaudama tipiškos sovietinių karių išvaizdos”.

„Manęs neapleidžia mintis, kad po šimto meto tas kryžius ir kalavijas žymės visą tą mūsų sudėtingą epochą ir gyvenimą, įspraustą tarp tų nelengvų pasirinkimų”, – sakė N. Puteikienė.

Anot jos, pasiuntus kalaviją į Grūto parką jis taptų vieninteliu ten esančiu kryžiumi.

Kalavijo neišskyrė

„Kapai yra neliečiama, šventa vieta ir dėl to diskusijų negali būti. <…> Siūlymas kuris guli ant mūsų stalo, yra klaipėdietiškai brandus ir išdiskuotas. Kai kur Lietuvoje tai buvo daroma žaibo greičiu”, – prieš balsavimą kalbėjo meras.

Anot jo, aikštė turės būti neišvengiamai integruota į Skulptūrų parko erdvę.

Pasak mero, diskusija apie kalaviją turi prasmę, bet kodėl apie jį iki šiol nebuvo kalbama kaip apie rezistencijos simbolį.

„Tik dabar pradėjome kalbėti apie jo sakralumą”, – sakė meras, klausęs, ar tai būtų teisinga, nes Kryžkalnyje iš anksto buvo pasakyta, kam dedikuojamas kalavijas.

V. Grubliauskas teigė manąs, kad gegužės 9-ąją į paliktą kalaviją būtų žvelgiama kaip į nostalgijos simbolį.

Meras tikino, kad demontavimas yra civilizuotas požiūris ir nereikėtų vartoti griovimo sąvokos.

Balsuojant dėl N. Puteikienės pasiūlymo jį palaikė tik 12 politikų (ji pati, E. Andrejeva, Jurij Šeršniov, J. Simonavičiūtė, E. Mantulova, Vytis Radvila, Vaida Raugelė, R. Idzelevičius, Arūnas Andziulis, A. Vaitkus, V. Dambrauskas ir Arūnas Tuma). Prieš buvo septyni (V. Grubliauskas, Vidmantas Plečkaitis, K. Bagdonas, Arūnas Barbšys, Rimantas Didžiokas, A. Kaveckis, A. Petraitis), aštuoni susilaikė (Lina Skrupskelienė, E. Kvederis, S. Budinas, Alina Velykienė, Artūras Razbadauskas, Arvydas Cesiulis, Alvidas Šimkus, Laima Juknienė).

Prieš balsavimą dėl galutinio sprendimo projekto E. Mantulova pareiškė, jog nebalsuos, nes susilaikius balsas pagal reglamentą laikomas balsavimu prieš.

Už skulptūrų nurašymą pasisakė 18 miesto Tarybos narių, prieš buvo tik E. Andrejeva ir J. Šeršniov, susilaikė irgi du (R. Idzelevičius ir A. Tuma).  Penki politikai registravosi, bet nebalsavo (N. Puteikienė, J. Simonavičiūtė, E. Mantulova, V. Radvila ir V. Dambrauskas).

Statiniai turėtų būti demontuoti savivaldybės biudžeto lėšomis iš Miesto infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo programos. Tam numatoma skirti 100 tūkstančių eurų. Biudžeto tikslinimo klausimas, kuriame numatytos ir tokios išlaidos, jau buvo apsvarstytas be jokių diskusijų – prieš balsavo tik J. Šerniovas, o E. Andrejeva susilaikė.

INFORMACIJA

Nuo gegužės 13-osios iki birželio 13 dienos imtinai Klaipėdoje vyko gyventojų apklausa sovietų karių palaidojimo vietoje Skulptūrų parke naudojamos sovietinės ideologijos ženklų. Mero inicijuotoje apklausoje klaipėdiečiams buvo pateikiamas vienas klausimas: „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S. Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“.

Iš viso apklausoje balsavo 4815 gyventojų, gauta 4819 balsų (4 gyventojai balsavo abiem galimais būdais – ir elektroniniu, ir užpildydami popierinį apklausos lapą), iš jų: 2927 į apklausos klausimą atsakė taip; 1886 į apklausos klausimą atsakė ne; 6 balsai pripažinti negaliojančiais.

Prieš miesto Tarybos posėdį savo poziciją plakatuose išreiškė ir aktyvūs miestiečiai.