Ir Klaipėdos apygardos teismas patvirtino, kad Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pagrįstai nubaudė bendrovės „Grigeo Klaipėda” vadovą Tomą Eikiną už tai, kad pernai liepą ši įmonė neteisėtai išleido gamybinį vandenį su toksiškais elementais į Kuršių marias ir taip šiam vandens telkiniui padarė žalą.

Tomo Eikino kaltė padarius Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta, konstatavo Klaipėdos apygardos teismas. Martyno Vainoriaus nuotr.

T. Eikinui už konstatuotus pažeidimus AAD buvo paskyręs 600 eurų baudą, tačiau jam atstovavusi advokatė Dovilė Murauskienė tokį nutarimą pirmiausia buvo apskundusi Klaipėdos apylinkės teismui. Jame vykusio posėdžio metu teisininkė aiškino, jog bendrovė ir jos vadovas neginčija, neneigia ir neskundžia faktinių aplinkybių dėl pernai liepos 20-osios naktį įvykusio incidento, kurį esą lėmė „netyčiniai, neatsargūs bendrovės veiksmai” ir į marias per beveik 12 valandų ištekėjo apie 18,6 kub. m gamybinio vandens. Nesutinkama buvo tik su nutarimo dalimi, kurioje konstatuojama, jog taip buvo padaryta žala Kuršių marioms.

Anot advokatės, jos klientui „žalos požymis inkriminuotas perteklinai”, nes pats žalos faktas Kuršių marioms esą nėra nustatytas.

„Tarša nebūtinai yra žala. Ji turi būti nustatoma moksliniais tyrimais, ką padarė Aplinkos apsaugos agentūra. Vien tarša nereiškia, kad pasikeitė kokybiškai ar kiekybiškai gamtos elementas. Aplinkos apsaugos departamentas bando gudrauti. Bendrovės atžvilgiu vyksta atskiras procesas, ten ir galima kelti tokį klausimą dėl žalos”, – dėstė D. Murauskienė.

Bylą išnagrinėjusi apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė gegužę konstatavo, kad vertinant į marias išleistų nuotekų toksiškumą ir konstatuojant aplinkai padarytos žalos faktą buvo vadovaujamasi aplinkos ministro įsakymu patvirtintais metodikos principais. Tad, anot teismo, yra įrodyta, kad T. Eikinas padarė tokį nusižengimą.

„Grigeo Klaipėda” vadovas pasinaudojo galimybe tokią nutartį skųsti Klaipėdos apygardos teismui. Skunde jo advokatė dėstė, kad pirma instancija esą neatsakė į argumentus arba jų nevertino, jos pačios nutarties argumentai prieštaringi ir kt.

Tačiau ir apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius konstatavo, kad jis yra atmestinas.

„Pakanka konstatuoti teisės aktų reglamentuojančių nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo pažeidimą, todėl žalos buvimo ar nebuvimo faktas neturi esminės reikšmės, dėl įmonės atsakingo asmens veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių nustatymo. <…> Pažymėtina, kad pati aplinkybė, jog AAA vertinimu, reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei nebuvo padarytas, reiškia tik tai, kad įmonei neatsiranda prievolė dėl aplinkos būklės atkūrimo. <…> Pažymėtina, kad gamybinės nuotekos, o tuo laibiau prioritetinės medžiagos, tai yra gyvsidabris, nikelis, švinas, varis, cinkas, chromas, naftos produktai, paviršinių nuotekų tinklais iš vis negali būti išleidžiamos į paviršinius vandenis neturint tam leidimo”, – rašoma neskundžiamoje nutartyje.

Joje taip pat pabrėžta, kad net ir tuo atveju, jei tarša būtų pripažinta mažareikšme, teisinis reguliavimas yra toks, kad įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo vis tiek būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.