Laivybą Nemunu iki marių ir Klaipėdos žada atnaujinti iki 2024-ųjų

Atvira Klaipėda 2022-07-01

Penktadienį Ministrų kabinetui išvažiuojamajame pasitarime su Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovais aptariant laivybos upių keliu gaivinimo klausimus, pakartotas Vyriausybės tikslas – ilgiausią šalies upę dar iki 2024 m. pritaikyti turistams ir krovininėms baržoms. Teigiama, kad krovinių kiekis Nemunu gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus.

Pernai gegužę iš Klaipėdos uosto iki Kauno krovinių uosto barža buvo išplukdytas galingiausias Baltijos šalyse autotransformatorius, skirtas Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ išplėtimui. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nemuno upės dalis nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto yra įtraukta į tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, kuris yra TEN-T tinklo kelias E41. 2021 m. pradėtas ir tęsiamas TEN-T vandens kelio modernizavimo strateginis projektas. Jį įgyvendinus apie 225 km ilgio upės tėkmę ir vandens gylį reguliuos ne mažiau kaip 500 naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų, kurios reguliuos upės vagą. Taip Nemune iki Kuršių marių per dvejus metus žadama sukurti reikiamas sąlygas laivybai visu navigacijos laikotarpiu.

Teigiama, kad Nemune iki Kuršių marių galės patogiai plaukioti krovininiai, keleiviniai, pramoginiai laivai, laivyba bus galima visus metus. Upe galėtų būti gabenami bet kokios rūšies didžiagabaričiai ir sunkiasvoriai kroviniai: konteineriai, mediena, gelžbetoniniai gaminiai, skalda, grūdai.

Akcentuojama, kad krovinių gabenimas laivais yra keliskart pigesnis nei kelių transportu. Standartinis sunkvežimis perveža maždaug 25 t krovinių, o 1000 t talpos barža perplukdo 40 kartų daugiau krovinių.

Vidaus vandens kelių direkcija jau pagamino ir įrengė kuro laikymo talpyklas – mobilias degalų stoteles „ant vandens”, talpinančias 10 t kuro laivams, kurios pastatomos populiariose laivybai vietose: Nidoje, Svencelėje, Kaune (žiemos uoste), Uostadvaryje. Plūduriuojančios degalų stotelės stovės prie uostų ir prieplaukų.

Šiemet pristatytas ir pirmasis Lietuvos vidaus vandenų kelių navigacijos e-žemėlapis, kuriame pateikiama svarbiausią informaciją laivavedžiams: navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir kelių gylius, uostų, prieplaukų ir kuro pasipildymo vietas, tiltus.

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti