Tai – nepublikuoto laikraštyje straipsnio paskelbimas. Turėjo būti geros žinios laikraštyje „Rambynas” Nr. 1 (31), 2022 m. birželis.

Apie Raganų eglę – botaninį gamtos paminklą – publikacijų yra, trumpų žinučių atsiranda kasmet, nors… ne grožinėje literatūroje, ir ne mokykliniuose vadovėliuose. Ir daugiausia – interneto naujienose. Jei šioje gausoje žinių šaltinį pirmiausia norisi pačiupinėti – galima. Įžymioji eglė paminėta V. ir J. Almonaičių sudarytame keliautojo po Pagėgių kraštą žinyne „Šiaurės Skalva“ (VšĮ „Keliautojo žinynas“. Kaunas, 2015 m.). Ji paminėta ir žurnalo „Rambynas“ 2020 m. spalio numeryje 2(18) – Dianos Stungurienės straipsnyje „Raganų eglės krikštamotė. Eugenijos Šimkūnaitės 100-mečiui“. Straipsniuose nurodyta Raganų eglės augimo vieta, glaustai aprašyta išvaizda, dydis, pavadinimo kilmė. Raganų eglę aplankyti kviečiama tikriausiai visuose kelionių po Lietuvą žinynuose, spausdintuose ir internetiniuose, ir filmukuose apie keliones po Lietuvos saugomas teritorijas, taip pat internetinėse enciklopedijose. O fotografo Kosto Rimanto Šukevičiaus darbai išsiskiria originaliu – interaktyvios panoramos – pateikimo būdu (medį galima apžvelgti iš dviejų pusių – saulėtos ir paunksminės). Medijos įvykių suvestinėje galima įžvelgti tendencijas.

Laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2016 m. pabaigos internete radau Raganų eglę 5 kartus – tai trumpi aprašymai, kartais skirti aplinkos sutvarkymui, vieną kartą – Metų Medžio rinkimams – rečiau nei kartą per metus. Vėliau įsitvirtino Metų Medžio ir gražiausios eglės rinkimo tradicija. Nuo 2017 m. iki 2021 m. vasario mėn. – 18 kartų (paprastai – Metų Medžio rinkimų proga, čia neįskaitytos žinutės AM bei VSTT svetainėse). Šiuo laikotarpiu ir didesnės apimties straipsnių pateikta: internetiniame laikraštyje Valstietis.lt (2017-12-20) Rambyno regioninio parko direktorės Dianos Milašauskienės „Nusilenkime medžiui senoliui“, bei Ūkininko patarėjo leidinyje „Rasos“ (2019 m. Nr. 1) ASU Miškų ir ekologijos fakulteto ir Miško biologijos ir miškininkystės instituto straipsnis „Raganų eglė ir ledynmetis“ – apie Raganų eglės genetinę kilmę (pastarasis šaltinis internete sunkiai pasiekiamas: nusipirkus teisę skaityti, dar reikalinga redakcijos pagalba). Tų ketverių metų laikotarpiu įžymybė minima iki 8 kartų per metus (2017 m.), bet šis dėmesys tolygiai silpo.

Po 2021 m. pradžios įspūdingiausios saugomos eglės Lietuvoje rinkimų – įsivyravo tyla. Tik būtina paminėti didelę mažų vaikų kelionę iš Tauragės – gražuole egle pasidžiaugė būrys iš lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“: „Stovyklautojai tyrinėjo Raganų eglę ir Rambyno kalną“. Kelionėje pasidarė gražių fotografijų.

Tylos priežastis norisi įžvelgti žmones siaubusioje pandemijoje, kurios metu buvo uždrausti žmonių susibūrimai ir ekskursijos autobusais. Tuometinės išvaizdos – septyniolikos kamienų medis 15 metų nebuvo paliestas stichijos, sena lūžusio kamieno žaizda buvo užgijusi, šaknis užklojantis dirvožemis buvo praturtintas, aplinka aptverta, prieigos sutvarkytos. Gamtos paminklas oriai laukė lankytojų.

2022 m. pradžioje, pandemijai dar neatsitraukus, aplinkybės susiklostė dramatiškai. Sausio 30 dienos vakare įsismarkavus audrai, jos metu lūžo ir krito žemėn storas šoninis kamienas. Kito kamieno šoninė šaka, kuri buvo įaugusi į lūžtantį kamieną, negalėjo išsivaduoti, judėjo kartu. Traukiamas lūžo, krito ir antras kamienas. Šie du nubloškė žemyn dar du plonus kamienus. Ir jų netektis prisidėjo prie medžio silueto pasikeitimo, plonieji aiškiai išsiskirdavo ligšiolinėse fotografijose, nes augo išsilenkę lanku.

Po niokojančio stichijos šėlsmo vainiką sudaro 13 kamienų. Dėl Raganų eglės būklės ir pagalbos medžiui VĮ VMU Šilutės regioninis padalinys sukvietė savo specialistų komisiją. Apžiūroje ir konsultacijoje dalyvavo ir Rambyno regioninio parko direkcija, telefonu prisijungė Lietuvos arboristikos centro vadovas dendrologas Sigitas Algis Davenis. Darbų dalybose dalyvavo ASU Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkas Darius Danusevičius, kuris genetiškai tyrinėjo šios eglės kamienus. Jis rekomendavo ir paprašė išsaugoti eglės sėklas genetiniams tyrimams.

Lūžę keturi kamienai buvo išmatuoti. Jei mūsų liūdesį galima išmatuoti, štai fotografija ir skaičius – 34 metrai. Liūdnoji statistika tokia: 34,6 m ilgis ir 0,52 m skersmuo (lūžio vieta yra platesnė, nes joje augo du kamienai); 23,6 m x 0,36 m skersmuo; 8,5 m x 0,20 m skersmuo; 3,5 m x 0,08 m. Direkcija nusprendė gamtos paminklo aptvaro plotą nukloti eglių šakomis, siekiant lankytojus apsaugoti nuo pagundos vaikščioti viduje.

Komisijos aptarti tvarkymo darbai prasidėjo, direkcijai jie aktualūs iki šiol.

Gyvoms medžio žaizdoms sutvarkyti Rambyno girininkas Ričardas Mažutis pasikvietė pjūklo meistrą Liną.

Po konsultacijos su dendrologu S. A. Daveniu abi pagrindines žaizdas buvo nuspręsta apsaugoti skirtingai. Storojo kamieno lūžio vieta sutrumpinta ir nulyginta, tačiau plėštinė vėjo susukto ir nulaužto kamieno žaizda yra labai gili, įplyšimai liko – ryškus buvusio įvykio ženklas. Plonesniojo kamieno liekanos vieta pasiekiama lengviau, ir buvo dailiai nulyginta. Ji savaime dengsis sakais, o šiam procesui sustojus, reikės panaudoti apsauginę medžiagą. Supratote: prasidėjo eglės genetinės medžiagos ir medienos išsaugojimo, susidariusių žaliavų įveiklinimo reikalai. Visi kankorėžiai buvo nuskinti, iškulti, o sėklos – užšaldytos.

Storojo kamieno 10 m ilgio dalis su lūžiu buvo pakelta nuo žemės ir palikta Raganų eglės aptvare, kaip eksponatas. Lūžio vieta liudija didžiulę vėjo galią, ir medžio skausmą. Taip pat dėl įspūdingo gilaus lovio (abiejų kamienų tokie loviai matomi trečioje šio straipsnio fotografijoje), kuriame glūdėjo du kamienus susikabinusi horizontali šaka. 

Tačiau kamienas dar neturėjo ramybės. Girininko R. Mažučio patarimu nužievinti kamieną buvo pasinaudota tuomet, kai jis pastebėjo kad juo susiviliojo kenkėjas žievėgraužis tipografas. Teko kamienui išsinerti iš žievės. Nėrimosi metu mediena atskleidė ir gyvybinę veiklą: savo kraujo (sakų) tekėjimo žavesį, ir natūralių, nekenksmingų medžio žūties palydovų veiklą. Taip pat miško siaubo žievėgraužio tipografo landumą.

Ateičiai užsirašėme pastabą: kadangi šis kenkėjas tobulina įgūdžius, eglę reikėtų iki viršaus apžiūrėti dronu.

Prie Raganų eglės lankytojams pasmalsauti liks nedidelė kamieno dalis su horizontalios šakos įspaudu. Na, dar eglė paliko gražią „Y“ raidės formos kamieno dalį, kuri laikys nuorodą lankytojams.

Pateikiamose fotografijose Jūs matote, kad viskas, ką šių metų sausio audra atplėšė nuo eglės, yra išsaugota ir panaudota prasmingai veiklai pramogoms, eksponuojama kaip gamtos įvairenybės. Svarbiausia – įprasminta natūraliai augančio gamtos paminklo būtis ir neišvengiama kaita.

Nesuvėlavus medis virsta žmogaus rankų dirbiniu ir menine kūryba. Tuo rūpinasi Rambyno regioninio parko direkcija ir kolegos iš Pagėgių krašto turizmo informacijos centro, Vilkyškių seniūnijos darbuotojai.

Palinkėkime: tegul Raganų eglės mediena amžinai skambės muzikos instrumentuose, kuriais akompanuojamos dainos bus dainuojamos Raganų eglei, apie eglę, ne vien per Jonines, ir ne tik Vilkyškių seniūnijoje.