Kovoje už Klaipėdą – ir lietuviški, ir lenkiški pinigai

Centrinis archyvas: Klaipėda, Svarbu

Po ilgų svarstymų 1922-ųjų rudenį Antantė pagaliau ryžosi spręsti tolesnį Klaipėdos krašto likimą. Iš Klaipėdos krašto į Kauną tuo metu siųsti Lietuvos atstovybės dokumentai liudija, kaip šiame lemtingame lošime bandė dalyvauti ir Lenkija.

Apie tai – dar viename ciklo „Centrinis archyvas: kodas – Klaipėda” rašinyje.

Prancūzo iš Klaipėdos išsiųstame atviruke – Liepojos (dabar – Herkaus Manto) gatvė. kitapus.lt

Mažlietuvių delegacijai – pinigai iš Kauno

Lietuvos atstovas Klaipėdos krašte Jonas Žilius 1922 m. spalio 26-ąją šifruota telegrama Užsienio reikalų ministerijai pranešė, kad iš Prancūzijos grįžęs  vyriausiasis civilinis komisaras Gabriel Jean Petisné „ruošia delegaciją iš klaipėdiškių Paryžiun 31 lapkričio”.

„Vokiečių žada važiuoti koki 6, mūsiškų rengiam bent 4”, – rašė J. Žilius ir prašė atsiųsti pinigų šios delegacijos kelionei.

Ant šios telegramos jau kitą dieną atsirado premjero ir užsienio reikalų ministro Ernesto Galvanausko ranka užrašytas nurodymas: „Prašau tuoj atvykti Kaunan”. Tačiau į ją netrukęs sureaguoti J. Žilius atsakė: „Negaliu atsitraukt nes man prižiūrint ir instruktuojant rengiama Paryžiun lietuvių delegacija, sekmadieny išvažiuoja 6 delegatai, prisiųskite laiku pinigų”.

Lenkų interesai

Tuo metu Lietuvos atstovybės Klaipėdos krašte generalinis sekretorius Antanas Endziulaitis tomis dienomis išsiuntė slaptą pranešimą Užsienio reikalų ministerijos Europos centro departamento direktoriui Broniui Dailidei, kuriame informavo, kad „tula laika lenkai pradėjo sistematingai agituoti Klaipėdos Krašte”.

„Agitacija ėjo vietoje ir per Karaliaučių. Karaliaučiuje lenkų pasų skyriuje ateinančius klaipėdiškius vizų gauti, lenkučiai gudriai apdirbinėjo”, – rašė sekretorius.

Pasak jo, Klaipėdos krašte lenkiška agitacija rūpinosi iš Karaliaučiaus krašto kilęs Jurgis Aukštuolaitis (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotraukoje – su sūnumi ir žmona).

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje Domas Kaunas ir Regina Žepkaitė rašo, kad J. Aukštuolaitis 1911 m. mokėsi Berlyne misionierių mokykloje, bet iš jos buvo pašalintas, dirbo darbininku, priklausė Berlyno lietuvių draugijai. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo Vokietijos kariuomenės puskarininkis, Oberost lietuviškos spaudos skyriaus vertėjas ir cenzorius Vilniuje. 1918 m. lapkritį–gruodį buvo vokiečių kareivių Tarybos pirmininkas Vilniuje, Augustino Voldemaro ministrų kabineto vidaus reikalų ministerijos patarėjas.

Dr. Kęstutis Kilinskas straipsnyje „Pulkininkas prieš vyriausybę: plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio ir Mykolo Sleževičiaus vyriausybių santykiai 1919 ir 1926 m.” rašo, kad 1919 m. sausio 4 d. Mykolo Sleževičiaus vyriausybė J. Aukštuolaičiui buvo pavedusi organizuoti pulką Tauragėje, tačiau jis, peržengdamas Vyriausybės nurodymus, ėmėsi politikos. Tilžėje jis pradėjo kurti I Lietuvių prūsų pulką ir pats pasiskelbė jo vadu, vėliau pasisavino Prūsų Tautinės Tarybos pirmininko postą ir susirašinėdamas su pulkininku Vincu Grigaliūnu-Glovackiu svarstė planus užimti Žemaitiją ir susijungti su latvių kariuomene. 1919 m. vasario 15 d. jis savarankiškai paskelbė karo padėtį ir dėl to Vyriausybė jį nušalino.

Į dar didesnę avantiūrą J. Aukštuolaitis įsivėlė 1919-ųjų vasarą, kai Lenkijos lyderio Juzefo Pilsudskio sukurta Lenkų karinė organizaciją (POW) nusprendė Lietuvoje surengti perversmą. POW užverbavo Lietuvos aktyvistus Stanislovą Narutavičių, Juozą Gabrį, Klemensą Vaitiekūną ir J. Aukštuolaitį. Buvo nutarta perversmą vykdyti naktį iš rugpjūčio 28 d. į 29 d. Perversmo metu sukilėliai turėjo užgrobti Kauną ir jį išlaikyti iki Lenkijos kariuomenės, pakviestos miesto apsaugai, atvykimo. Lietuvos Taryba ir Vyriausybė turėjo būti nuverstos bei pakeistas prolenkiška valdžia. Generolas Silvestras Žukauskas turėjo būti paskirtas naujosios Lietuvos valdžios kariniu diktatoriumi, J. Aukštuolaitis – jo pavaduotoju, S. Narutavičius – civilinės vyriausybės vadovu. Generolas S. Žukauskas, tuometinis vyriausiasis Lietuvos pajėgų vadas, nebuvo informuotas apie perversmą.

Galiausiai perversmas buvo atidėtas iki rugsėjo 1-osios , o Lietuvos kariuomenės pareigūnų grupė, gavusi sutikimą iš premjero M. Sleževičiaus, pradėjo veiklą prieš perversmą. Manydami, kad POW nariai infiltravo kariuomenę, jie slaptai nutarė pradėti masinius lenkus palaikančiųjų areštus naktį iš rugpjūčio 28 į 29-ąją. Kadangi perversmo organizatoriai tiksliai nebuvo žinomi, lietuviai areštavo žinomus lenkų aktyvistus Kaune. Tarp areštuotųjų buvo ir J. Aukštuolaitis.

Anot D. Kauno ir R. Žepkaitės, vėliau J. Aukštuolaitis pabėgo į Vilnių, kur leido Lietuvos vyriausybei priešišką laikraštį „Suvienytoji Lietuva/Zjednoczona Litwa”, o 1919 m. pabaigoje apsigyveno Klaipėdoje.

„Aš patyriau, kad pora musiškių prusų lietuvių, tarp jų Laurinaituks ir Brugelaituks, yra gavę nuo lenkų pinigų. Tarta buvo duoti Augštulaičiui įgaliojimus važiuoti Paryžiun su delegacija – matyt Lietuvos atstovas, lenkų atstovas, taikos klausime ir panašūs nonsensai. Ištikimesni lietuviai juos atvedė pirmiausiai pas mane, aš suvedžiau juos su kitais Tarybos nariais, kad išsiaiškinti ir įtikinau kad važiuotu namo nesimatę su Augštulaičiu nei Lenkų atstovu. Jie išvažiavo ir pažadėjo, kad jokių įgaliojimų Augštulaičiui nerašys. Labutis ištikimiausias Augštulaičio draugas pasakojo, kad pirm trijų savaičių Augštulaitis buvo Varšuvoje, matėsi su Pilsudskiu. Tas jam štai ką kalbėjas: Jis, Pilsudkis, esąs už tai, kad Vilnių Lietuvai atiduoti /Hymanso projektu/ tinkąs ir kad Klaipėdos kraštas prieitu kaipo trečias kantonas prie Lietuvos. <…> Iš Augštuolaičio akcijos matyt, kad lenkai stovėsia už Hymanso projektą. Augštuolaičio stengiuos nepykinti, kad mums nepakenktu. Girdėjau /iš Ašmio/, kad jis važiuosias Paryžiun su lenkų diplomatiniu pasu. Jei Augštuolaičio reiktu prie konferencijos neprileisti, galėsite tai padaryti Paryžiui. Jei eis prieš Fristata tai mesti jį nereikėtu. Atsargiai apie jį tuom tarpu ir musų spaudoje”, – apie J. Aukštuolaičio veiklą kaistant Klaipėdos krašto likimo klausimui 1922-ųjų rudenį rašė Lietuvos atstovybės Klaipėdos krašte generalinis sekretorius.

R. Žepkaitė Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašė, kad minėtasis Belgijos užsienio reikalų ministro ir atstovo Tautų Sąjungoje Paul Hymans projektas buvo 1921 metais Lietuvos ir Lenkijos derybų, vykusių Briuselyje ir Ženevoje, sutarties projekto variantai.

„1921 03 03 Tautų Sąjungos taryba priėmė rezoliuciją, kuria rekomendavo abiejų šalių vyriausybėms pradėti derybas teritoriniams ginčams ir politiniams nesutarimams spręsti. Derybos, kurioms vadovavo P. Hymansas, prasidėjo 1921 04 pabaigoje Briuselyje. 05 20 pateiktas pirmasis projekto variantas numatė Lietuvos teritoriją suskirstyti į du lygiateisius kantonus (Kauno ir Vilniaus; šiame garantuota Lenkijos įtaka). Hymanso projektas numatė bendrą Lietuvos ir Lenkijos ekonominę ir užsienio politiką, bendrą kariuomenių generalinį štabą, bendrą karinę vadovybę karo metu, t. y. faktiškai abiejų valstybių federaciją ir Lietuvos pajungimą Lenkijai. Lietuvos vyriausybė ir delegacija buvo verčiamos siūlomą projektą priimti kaip derybų pagrindą (neoficialiai vėliau žadėta padaryti kai kurių pakeitimų). Nepriėjus prie bendros nuomonės, 06 06 derybos nutrūko. 1921 09 03 Ženevoje atnaujintoms deryboms pateiktame antrajame projekto variante kantonų atsisakyta, Vilniaus kraštui buvo siūloma autonomija, t. p. atskiri generaliniai štabai, bet reikalauta derinti jų veiklą, karo metu Lenkijai numatyta teisė naudotis Lietuvos teritorija. Nusileisdama Tautų Sąjungos Tarybos spaudimui, Lietuvos vyriausybė sutiko tęsti derybas. Nepasitenkinimas derybomis, protestai prieš Hymanso projektą Lietuvoje (visuomenėje, t. p. ir kariuomenėje, Seime) stiprėjo, kadangi išliko akivaizdus Lietuvos pajungimas Lenkijai. Į tai atsižvelgdama, Lietuvos vyriausybė 1921 12 04 notoje Tautų Sąjungai pranešė negalinti priimti siūlomos sutarties”, – rašė R. Žepkaitė.

J. Aukštuolaičio veiklą kovoje dėl Klaipėdos krašto likimo minėjo ir J. Žilius paskutinę spalio dieną Užsienio reikalų ministerijai išsiųstoje šifruotoje telegramoje.

„Lėbartas ir Laurinaitis važiuoja su Aukštuolaičiu, jie siunčiami už laikiną Freištatą, Liberta jau apdirbote, Aukštuolaitis svyruoja, bet šiandien dar pasižadėjo stotį už Lietuvos programą dabokite, kad lietuviai tarp savęs nesusipyktų”, – rašė Lietuvos atstovas Klaipėdos krašte.

Atstovui – daugiau nei trečdalis prezidento algos

Baigiantis spaliui pats J. Žilius sulaukė slapto B. Dailidės pranešimo, kuriame buvo informuojama, kokios gi bus atstovybės algos litais, kurie Lietuvoje buvo pradėję cirkuliuoti nuo to mėnesio 1 dienos.

Pačiam atstovui Klaipėdos krašte buvo nustatyta 450 litų atlyginimas, sekretoriui – 280 litų, Pasų skyriaus vedėjui ir mašinistei-stilistei po 125 litus, buhalteriui – 90 litų, raštvedžiui – 80, tarnui – 45 litai.

Pagal prieš įvedant litą padarytus įstatymų pakeitimus Lietuvos prezidentui buvo nustatyta 1250 litų alga, Steigiamojo Seimo nariams – 200 litų mėnesinis atlyginimas plius 5 litai už kiekvieną posėdį.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Klaipėdos universitete pristatys į tarpukario Lietuvą naujai žvelgiančią knygą

Vasario 16-osios išvakarėse Klaipėdos universitetas (KU) kviečia visuomenę į trijų Lietuvos istorikų – Vasilijaus Safronovo, Kęstučio Kilinsko ir Dangiro Mačiulio ...
2024-02-09
Skaityti daugiau

Centrinis archyvas: Klaipėda, Svarbu

Klaipėdos perdavimas Lietuvai: kaip pesimizmą ir desperaciją kėlusi situacija tapo sėkmės istorija

„Atvira Klaipėda“ baigia ir dvejus metus vykdytą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remtą projektą „Centrinis archyvas: kodas – Klaipėda“, ...
2023-12-30
Skaityti daugiau

Centrinis archyvas: Klaipėda, Svarbu

1923-iųjų pavasaris Klaipėdoje: „Tokiose situacijose dviejų lyderių nebūna“

Ambasadorių konferencijos derybos su Lietuva dėl Klaipėdos krašto konvencijos prasidėjo Paryžiuje 1923 m. kovo 24 d. ir tęsėsi su pertrauka, ...
2023-12-25
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This