Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2022-08-26 |
Penktadienį posėdžiavusi Klaipėdos uosto plėtojimo taryba gilinosi į pasiūlymus, kaip gali būti plečiamas uostas pietų kryptimi.
Neatskiriama tokios plėtros dalimi matomas ir beveik dešimtmetį jau nejudantis pietinio aplinkkelio projektas.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pripažino, kad dėl uosto plėtros dabar gali atsirasti skeptikų, teigiančių, kad eilę metų krovos skaičiai buvo geri, o dabar ji smarkiai krito.
„Rytų krovinių netektas skaičius yra žvėriškai didelis, bet auga kiti kroviniai. Uoste yra labai mažai vietos, jos vystymuisi praktiškai nebėra. Pietinės dalies klausimas yra labai svarbus, o išoriniam uostui šiandien sakome stand by”, – teigė A. Latakas.
Pasak jo, projektinius pasiūlymus pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtrai už 139,2 tūkst. eurų rengianti JAV kompanija „Moffatt & Nichol“ išnagrinėjo keturias alternatyvas, tačiau poveikio aplinkai vertinimas bus atliekamas tik trims, nes pirmasis variantas atmestas dėl didelių jo trūkumų: įtraukta Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) teritorija (buvusi Tarptautinė perkėla), stovintys laivai uždarytų navigaciniu požiūriu Malkų įlanką, būtų panaikinta dalis esamų krantinių, per toli būtų ir laivų apsisukimo ratas.
Šiuo metu labiausiai tinkamu laikomas ketvirtasis variantas, kuriuo būtų suformuota apie 100 ha ploto nauja teritorija, nauja 1284 m ilgio krantinė. Naujojo uosto parametrai turėtų būti pritaikomi iki 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio laivams su didesne kaip 15 metro grimzle. Pagal šiandienines kainas jos investicijų poreikis siektų apie 500 mln. eurų be PVM. Skaičiuojama, kad jos atsipirktų per 50 metų.
Pasak A. Latako, jei viskas eitų sklandžiai, naujai teritorija galėtų būti pradėta eksploatuoti 2028 metais. Projekto metu būtų panaikinta ir antžeminė elektros linija – povandeninio kabelio nutiesimas į Juodkrantę galėtų atsieiti apie 13 mln. eurų.
Anot uosto vadovo, įgyvendinant tokį projektą būtinai reikėtų grįžti prie pietinio aplinkkelio projekto, bet tai esą neturi būti keturių juostų autostrada, kaip kad projektuota anksčiau.
Tačiau Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vadovas Vaidotas Šileika paprieštaravo tokiai pozicijai. Anot jo, šį projektą reikėtų spartinti kuo greičiau, nes jau dabar yra daug problemų su transportu pietinėje dalyje dirbančioms kompanijoms.
„Reikia tvarkingą normalų kelią daryti, nes jis bus keliems dešimtmečiams. Vėjo jėgainių keliuku neišveši. Turi būti keturių juostų kelias su normaliais spinduliais, nuovažomis”, – sakė V. Šileika.
Jis ragino sparčiau bandyti įgyvendinti ir pietinės uosto dalies projektą, nes dabar yra palankios sąlygos atsinaujinti ir gauti naują krovinį, kai Vakarų Europoje konteinerių terminalai vis yra perpildyti.
Automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis taip pat išsakė nuomonę, kad aplinkkelis tikrai turi būti keturių juostų. Šių dienų kainomis toks kelias gali atsieti 70-100 mln. eurų. Procedūroms esą reikėtų apie šešerių metų, o statyboms dar 2-3 metų.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu teigė, kad pietinis aplinkkelis yra vienas svarbiausių miestui klausimų. Anot jo, vien geležinkeliais viso srauto nesuvaldysi.
Kuo greičiau aplinkkelio nori ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Pasak jo, ši savivaldybė padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad projektas kuo greičiau būtų įgyvendintas.
B. Markauskas priminė ir kelią nuo Jakų žiedo link Priekulės, tačiau A. Vilkelis dėstė, kad jis turėtų būti rekonstruojamas lygiagrečiai su aplinkkelio tiesimu. Dabar direkcija tik gerins jo būklę.
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, specialusis pietinio aplinkkelio planas yra parengtas, teritorijos rezervuotos ir jei būtų politinė valia, procesas vyktų gerokai sparčiau nei dabar kalbama.
LJKKA vadovas Vaidotas Šileika taip pat akcentavo, kad labai svarbu yra europinės geležinkelio vežės „Rail Baltica” atvedimas iki uosto.
Pasak Klaipėdos uosto plėtojimo tarybai pirmininkavusio susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, ateityje viskas, kas bus vežama daugiau nei 300 kilometrų, turės keliauti bėgiais.
„Rail Baltica” į Klaipėdą yra strateginis darbas numeris vienas. Iki karo veiksmų į mus žiūrėjo keistai, o pasikeitus geopolitinei situacijai Europos Komisijoje kaip sujungti transporto mazgus jau žiūrima kitaip”, – teigė ministras.
Anot jo, tai yra „šių arba kitų metų klausimas”.
„Mes planuojame studiją, kuri jau dabar atsakytų į klausimą, kaip tie bėgiai turėtų eiti. Ar nuo Panevėžio, per kurį eis „Rail Baltica” per Šiaulius link Klaipėdos, ar kiti kelia ir kitokius egzotiškesnius klausimus. Bet faktas, kad tie bėgiai bus reikalingi. Tai yra vienintelis Baltijos šalių uostas, kuris nesujungtas europinio standarto bėgiais. Kaip mes suprantame, tai mažina mūsų konkurencingumą ir šią klaidą reikia tiesiog ištaisyti. Ir kol kas tos diskusijos, kurios vykta, yra pozityvios”, – teigė M. Skuodis.
„Dėl pietinio aplinkkelio turime neišvengiamai judėti, blogiausia jei pastatome pietinį uostą, o transporto infrastruktūros neišplėtojame”, – sakė ministras.
Anot jo, terminai, kad aplinkkelis atsiras per 8-10 metų jo tikrai netenkina.
Galiausiai buvo nuspręsta sukurti darbo grupė iš skirtingų institucijų, kuri įvertins optimalius pietinės uosto dalies susisiekimo mazgo sprendinius.
Uosto plėtojimo tarybos posėdyje taip pat nutarta, kad Uosto direkcijai parengus pietinės dalies išvystymo dokumentus, Susisiekimo ministerija kreipsis į Vyriausybę dėl lėšų, reikalingų šiam projektui įgyvendinti, valstybės biudžete suplanavimo.
„Grupėje bus sudėlioti konkretūs terminai, konkretūs planai, kaip mes judėsime toliau. Uostas savo ruožtu juda su pietinės dalies išvystymu, bus daromas poveikio aplinkai vertinimas, rinkodarinė studija ir tolesni veiksmai. O kartu su uostu, savivaldybėmis ir kitomis mūsų įmonėmis mes kartu dirbsime dėl transporto mazgo išplėtojimo siekiant nukreipti srautą nuo miesto centrinės dalies ir kad infrastruktūra būtų tinkama uosto pietinės dalies plėtrai”, – sakė M. Skuodis.
Kai buvo lyginami naujo išorinio giliavandenio uosto vietų variantai Melnragėje ir Būtingėje, tai nugalėjo Melnragės variantas, nes buvo pigesnis – apie 1 milijardas eurų. Būtingės varijantas buvo brangesnis – apie 1,3 milijardo.
Dabar girdime ir netikime: 0,5 milijardo tik pietinės uosto daliai…
O juk su tuo 1-1,3 milijardu visą tarši uosto krova visiems laikams būtų iškelta iš Klaipėdos miesto.
Strateguojam toliau.
Butinge per toli nuo Klaipedos.Reikia labiau išnaudoti tam Kuršių marias.