Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su UAB „Sweco Lietuva”, VšĮ Lietuvos energetikos institutas ir Klaipėdos universitetu pasirašė 579 tūkstančių eurų vertės sutartį dėl pietinės uosto dalies plėtros PAV ataskaitos parengimo iki 2024 metų pavasario.
PAV ataskaitoje turi būti atliktas alternatyvų hidrodinaminis vertinimas, pateikiant tekstinę ir grafinę informaciją apie alternatyvų sprendinius. Privaloma įvertinti bangų, druskingo vandens, nešmenų srauto, ledonešio, galimos patvankos susidarymo, Kuršių nerijos krantų erozijos klausimus.
Rengiant PAV ataskaitą nebus apsiribota vien pietinės uosto dalies plėtra (pietinių uosto vartų kompleksu, planuojamu gyliu esamame uosto laivybos kanale ir panašiai). Rangovai įsipareigojo atlikti ir šiaurinės Kuršių marių dalies hidrodinaminius vertinimus: vandens apykaitos sąlygų tarp jūros ir Kuršių marių (Klaipėdos sąsiaurio pralaidumo) analizę, lyginant visas alternatyvas su esama situacija, kai sąsiauriu teka įvairių dydžių ir krypčių debitai, įvertinant pietinius uosto vartus. Taip pat – hidrodinaminių pokyčių analizę manevravimo zonose, prie krantinių bei Kuršių nerijos kranto, lyginant visas alternatyvas esant įvairioms hidrometeorologinėms sąlygoms (sąsiauriu tekant įvairiems debitams bei pučiant įvairių krypčių stipriems vėjams).
Be to, turi būti vertinamas ir krantotvarkos priemonių taikymas Kuršių marių krante bei parengtas galimų aplinkosauginių ir ekonominių pasekmių, statybos darbų technologijos, eksploatacijos sąlygų įvertinimas kiekvienos nagrinėtos alternatyvos įgyvendinimo atveju.
Analizė turi apimti ir poveikio paveldui vertinimą UNESCO Pasaulio paveldo atžvilgiu, privaloma gauti sprendimą dėl statybos veiklos galimybių. Poveikio aplinkai vertinimas turės būti atliekamas dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės uosto dalies plėtros statybos pagal pateiktas tris alternatyvas, kurios rugpjūčio pabaigoje jau buvo pristatytos Klaipėdos uosto plėtojimo tarybai.
„Sweco Lietuva” parengė ir pietinių Klaipėdos uosto vartų komplekso statybos projektinius pasiūlymus. Ji dalyvavo ir šio komplekso statybos techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugų konkurse, kurį pralaimėjo.
Lietuvos energetikos institutas yra ir UAB „Kelprojektas”, laimėjusio Uosto direkcijos skelbtą konkursą dėl pietinių uosto vartų komplekso techninio projekto parengimo, subrangovas.
UAB „Sweco Lietuva“ yra parengusi ir uosto Bendrąjį planą. Klaipėdos miesto bendrąjį planą parengė UAB „Kelprojektas“. Šiuose planuose yra numatyta maksimali jūrų uosto plėtra tiek į pietus, tiek į atvirą jūrą, ties Melnrage.
2019 metų pabaigoje nepaisant savivaldybės ir miesto bendruomenių nepritarimo, Vyriausybė patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą, numatant maksimalią uosto plėtrą ir pietų, ir Melnragės kryptimi.
INFORMACIJA
Uosto direkcijos interneto svetainėje skelbiama, kad pietinėje uosto dalyje bus formuojama apie 70 – 100 ha ploto teritorija, o vientisa krantinės linija turėtų sudaryti maždaug 1 300 metrų. Naujojo uosto parametrai turėtų būti pritaikomi iki 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio laivams su didesne kaip 15 metro grimzle. Pietinėje uosto dalyje numatyta ir mažųjų laivų prieplauka.
Išvystymo tikslas – sudaryti sąlygas plėstis krovos terminalams su galimybe teikti papildomos pridėtinės vertės paslaugas ir priimti BALTMAX maksimalių parametrų laivus, t. y. iki 430 m ilgio (ilgainiui iki 490 m), iki 60 m pločio (ilgainiui iki 70 m) ir iki 15,5 m grimzlės.
Pietinės uosto dalies išvystymo projektinių pasiūlymų alternatyvas, parengė tarptautinė kompanija „Moffatt&Nichol“. Siekiant nustatyti geriausią pateiktą alternatyvą navigaciniu požiūriu, plėtros variantams šių metų liepą buvo atlikta navigacinė studija. Šiuo metu pagal parengtas alternatyvas atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.
Projektą planuojama įgyvendinti iki 2028 m. vasario.
Kam tos atasakitos reikalingos? Bet kokiu atveju išvada viena būna – nebus problemų dėl taršos ir t.t
Užsakovas moka pinigus už poveikio aplinkai vertinimą, tai ar jis gali gauti neigiamą atsakymą?