Praėjusįjį savaitgalį Kremlius nusprendė visiškai ir galutinai nusimesti „patikimo energijos išteklių tiekėjo Europai” kaukę. Šeštadienį prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas oficialiai pareiškė, kad „Gazprom” nutraukia gamtinių dujų tiekimą Europai ligitol, kol Vakarų šalys atšauks ekonomines sankcijas, įvestas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Paskutiniu metu rusiškų dujų tiekimas Europos šalims tesiekė 20 proc. Kitą dalį eksportui skirtos žaliavos „Gazprom” tiesiog degino (vienas kosmoso palydovų optika matomas dujų fakelas buvo matomas šalia Portovaja kompresorinės stoties, užtikrinančios dujų tiekimą „Nord Stream” dujotiekiu).

Maskva dujų čiaupo prisukimo žaidimus pradėjo Europai vos pradėjus svarstyti galimybę įvesti embargą pirkti rusiškas dujas viename iš priimamų ekonominių sankcijų paketų. Kai kurie energetikos sektoriaus ekspertai iš karto numatė tikimybę, kad Kremlius nelauks oficialių sankcijų ir, ko gero, priims politinį sprendimą tiekti dujas pagal galiojančias sutartis su Vakarų pirkėjais. Kiti sakė, kad taip nutiks ne iš karto. Esą Maskva prieš tai pasistengs patampyti nervus visiems vakariečiams per savo agentus Vakarų žiniasklaidoje gąsdindama liūdna perspektyva išgyventi šaltą žiemą, tiekimo apimčių trikdžiais, taip pat savo korumpuotų maklerių dujų biržose manipuliacijomis.

Viena vertus, Kremliaus planas iš dalies pavyko. Gamtinių dujų kaina likvidžiausioje olandų biržoje TTF reikšmingai pakilo ir retkarčiais vasarą siekė daugiau nei 3000 eurų už 1000 kubinių metrų. Sektoriaus dalyviai akylai stebėjo, kaip „Gazprom” vasarą perdavė vokiečių kompanijai „Siemens” remontuoti Portovaja stoties turbiną. Įrenginys buvo išsiųstas į Kanadą ir kilo problemų ją susigrąžinti dėl sankcijų režimo. Vėliau „Siemens” tvirtino, kad turbinų priežiūrai sankcijos netaikomos. Vis dėlto radosi problemų su Rusijos techninės priežiūros sertifikatais…

Įtampa augo kartu su kainomis TTF. Kaip tvirtino vienas ekspertas, kurio įžvalgą teko skaityti, „Rusijos energetikos politika nuo karo Ukrainoje pradžios tiesiog tobulai atitiko Vakarų visuomenių apokaliptinio mąstymo poreikį”.

Tačiau tai buvo žaidimai ne „iki pabaigos”. Ilgą laiką „Gazprom” vengė paskutinio žingsnio, dėl kurio galėjo sulaukti milijardinių ieškinių arbitražuose dėl nepagrįstai taikomos „neįveikiamų aplinkybių” (pranc. force majeure) sąlygos.

Praėjusiojo savaitgalio kulminacija vystėsi išties dramatiškai. Krizei besiruošiančios Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad europiečiams nėra pagrindo bijoti rusų žadamos „šaltos žiemos”: požeminių dujų saugyklų užpildymas ES šalyse jau dabar siekia vidutiniškai apie 80 proc. – anksčiau, nei reikalavo Briuselis – iki lapkričio 1 d. Tiesa, padėtis Inčukalnio saugykloje Latvijoje yra prastesnė: dėl nacionalinės latvių dujų kompanijos „Latvijas Gaze” (joje „Gazprom” turi 34 proc. akcijų) žaidimų su rusiškomis dujomis, saugyklos užpildyta viso labo pusė.

„Gazprom” tuo pat metu baigė vienos iš turbinų Portovaja smulkų remontą esą dėl tepalų nuotėkio ir penktadienį pareiškė, kad atnaujins dujų tiekimą iki 20 proc. įprasto, sutartimis numatyto srauto. Po šių dviejų pareiškimų dujų kaina TTF krito daugiau nei trečdaliu. Ir tai neatitiko Kremliaus pastangų bei planų.

Šeštadienį radosi pranešimų, kad „Gazprom” nesirengia atnaujinti tiekimo, nes tepalų nuotėkis turbinoje „kelia grėsmę ekologijai”. Kol „Siemens” dievažijosi, kad tepalų nuotėkis niekaip nėra kritinė problema, dėl kurios reiktų stabdyti kompresorių stoties darbą, eterin išlindo p. Peskovas ir susiejo, esą dujų tiekimas į Europą tiesiogiai priklauso nuo sankcijų režimo. Todėl pirmadienį TTF biržoje dujų kaina vėl šoktelėjo 30 proc.

Vasarą p. Putinas mėgino įtikinti Vakarus, kad dujas į Europą galima būtų transportuoti „Nord Stream-2” trasa, kurios eksploatavimui europietiškos sankcijos buvo paskelbtos pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis. Tačiau nesėkmingai. Taigi, nuo šiol rusiškos dujos Europą pasieks tik „Blue Stream” dujotiekiu per Turkiją. Visos kitos magistralės – „Nord Stream”, „Jamal-Europa” (per Lenkiją bei Baltarusiją), Urengojus-Pomarai-Užgorodas (per Ukrainą) – neveiks.

Ponas Putinas tiesiog svajoja, kad į ES šalių miestų gatves pasipiltų protestuotojai, kurie spaustų savo vyriausybes mažinti pagalbą kovojančiai Ukrainai ir mažinti sankcijų spaudimą Kremliui – panašiai, kaip savaitgalį buvo Čekijoje. Kad visos šalys-narės elgtųsi kaip Viktoras Orbanas Vengrijoje.

Tik klausimas, ar kas nors ateityje norės matyti Kremlių su sena kauke.