Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-09-08 |
Klaipėdos politikai, paakinti Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Daivos Kerekeš, jau yra linkę keisti prieš daugiau nei keturis metus patvirtiną tvarką dėl architektūrinių konkursų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad D. Kerekeš siūlymą atšaukti 2018-ųjų liepą patvirtintą tvarką, kokiais atvejais gali būti nerengiami architektūriniai konkursai, surašė po to, kai kai sulaukė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos kreipimosi ir Aplinkos ministerijos nuomonės.
Pagal minėtąjį Tarybos sprendimą architektūriniai ar projektų konkursai gali būti nerengiami planuojant ar projektuojant Klaipėdos miestui ekonominiu, socialiniu ir (ar) kultūriniu aspektu svarbius objektus, jei miesto Taryba priima atitinkamą nutarimą. Tuo metu Architektūros įstatymas numato, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, skirti geriausiai statinio architektūrinei ar urbanistinei idėjai išrinkti.
Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, atsakydama į užklausą, savo rašte dėstė, jog minėtajame įstatyme nėra nenumatyta atvejo, kuomet objektams, atitinkantiems jame nurodytus požymius, dėl ekonominių, socialinių ir (ar) kultūrinių ar kitų aspektų galėtų būti taikomos išimtys ir architektūriniai konkursai nerengiami.
„Darytina išvada, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai nėra suteikti įgaliojimai nustatyti, jog planuojant ar projektuojant Klaipėdos miestui ekonominiu, socialiniu ir (ar) kultūriniu aspektu svarbius architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingus objektus gali būti taikomos išimtys ir architektūriniai konkursai nerengiami”, – rašoma D. Kerekeš teikime.
Bene paskutinis sprendimas, kurį priimdami miesto politikai atsisakė eiti architektūrinio konkurso keliu, buvo dėl Baltijos prospekte planuojamo statyti futbolo maniežo. Tačiau pirmas jo projektavimo paslaugų pirkimo konkursas neįvyko.
Reaguojant į Vyriausybės atstovė pasiūlymą Savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą, kuriuo būtų panaikintas 2018-ųjų liepą priimtas teisės aktas ir numatyta, kada uostamiestyje būtina rengti architektūrinius konkursus. Politikams pritarus tai turėtų būti daroma kai valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis planuojama statyti didesnius kaip 6000 kv. m bendrojo ploto (išskyrus požeminius statinius ar požeminę pastato dalį, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektus; aukštybinius pastatus; formuojamos ar pertvarkomos aikštės ir parkai; projektuojami statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais; bei „miesto plėtrai ir savitumo išsaugojimui reikšmingų jo teritorijos dalių erdvinio vystymo urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti, kai valstybės ar savivaldybės institucijų iniciatyva rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai”.
Miesto Tarybai pritarus tokiam sprendimui jis nebūtų taikomas tiems atvejams, kai jau pradėtas statinio projektavimo procesas, jau vykdomas viešasis pirkimas arba kartotiniams projektams, kuriems jau buvo rengtas architektūrinis konkursas.
Tokiam sprendimo projektui trečiadienį jau pritarė miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas.
vėl lipama ant to paties grėblio ir /ar dedamos pastangos kaip maksimaliai išvengti viešumo ir kokybės per viešus architektūrinius konkursus. Ponuliai, ne 6000 kv/m apsprendžia objekto ir/ar vietos svarbą, unikalumą mieste. O jei centrinėje miesto gatvėje bus numatomas 5000kv/m objektas tai nebesvarbu? Jau nekalbant apie 500ha kuriamą naują gyvenamą teritoriją ( Rytinis gyvenamas rajonas). O pvz. tokiam mažam objektėliui kaip pvz. Šiaurės rage kavinė su bilietų kasos keltui su labai populiaria kavine – „meat laver“- konkurso nereikia? Senamiestyje, miesto centrinėje dalyje gali būti svarbu ir 50kv/m ( pvz. kavinė Dangės skvere suręsta kavinė, ar mieste primėtytos „kalviškais stogeliais” išdabintos reklaminės tumbos ir tas pats gėlių laivelis) jau nekalbant apie patį Dangės skverą. Reikia ar nereikia iš Valstybės lėšų finansuojamam objektui konkurso visada pasakys Klaipėdos architektų sąjunga ir pagrįs argumentais. Tik laiku paklauskite, kad vėliau nedejuotumėte, kad konkursai ilgai trunka. Suprask -ilgas viešumas? Mažiausiai čia nuomonę turėtų reikšti Finansų ir ekonomikos komitetas kurie apie tai neturi nei išsilavinimo nei patirties ir juo labiau kompetencijų. Tarybai lieka tik priimti sprendimą, kad kiekvienu konkrečiu atveju, objektui finansuojamam iš miesto biudžeto ar Valstybės lėšų, atsiklausia LASKAO (Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos) nuomonės ir ja privalomai vadovaujasi. Juolab, kad savivaldybė turi ir bendradarbiavimo sutartį. Sutaupysite lėšas miesto įvaizdžio generatoriams ir gal po truputi ims keistis miesto veidas. Beje, AĮ ( architektūros įstatymas) taip pat nekalba apie jokius kvadratų provincijos limitus, o pabrėžia viešo intereso, visuomenės svarbą ir architektūrinės kokybės svarbą. Na, bet jei kokybės nereikia….
Konkurso kelias, ne pats lengviausias ir greičiausias, bet čia, taip kaip su demokratija, kolkas civilizuotas pasaulis nesugalvojo nieko geriau.
Teisingas sprendimas, o tai pažiūrėjus į Klaipėdos baseiną, verkti norisi…