Susisiekimo ministerija skelbia, kad „siekiant didinti jūrinio sektoriaus konkurencingumą, gerinti jūrininkų darbo sąlygas ir sudaryti galimybę registruoti daugiau laivų Lietuvoje, svarstoma švelninti esamus nacionalinės įgulos sudėties reikalavimus, sumažinant arba atsisakant privalomos Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių dalies Lietuvos laivuose”. Tuo metu Lietuvos jūrininkai ir juos ruošianti aukštoji mokykla į tokius galimus pokyčius žiūri su baime.

Teigiama, kad šiuo metu su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų įgulos sudėties nacionaliniai reikalavimai yra itin griežti, palyginti su kitomis ES valstybėmis, laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną) turi sudaryti ne mažiau kaip pusė Lietuvos, ES narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių.

Pastaruoju metu šalies jūriniame sektoriuje trūkstant tam tikrų vadovaujančių specialistų, laivo elektromechanikų, eilinių jūrininkų ir kitų kvalifikacijų atstovų, minėtas reikalavimas esą apsunkina laivų įgulų formavimą ir didina riziką, kad artimoje ateityje smarkiai sumažės laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, skaičius.

„Pirma baimė – kad bus problemos su atlyginimais. Trečiųjų šalių darbuotojams būtų mokamos mažesnės algos, o lietuviams taptų nebeįdomu dirbti mūsų laivyne“, – ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Jam pritaria ir Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius. Anot jo, trečiųjų šalių jūrininkai pinigus išsiveš namo ir taip Lietuva praras potencialias įplaukas į valstybės biudžetą.

„Neinvestuojama į vietinius specialistus, ieškoma pigios darbo jėgos ir kuo paprasčiau. Šį požiūrį reikėtų keisti“, – tęsė J. Liepuonius.

Pasak jūrininkų įdarbinimo agentūros atstovo Artūr Truš, šiuo metu ES konvenciniame laivyne vyr. mechanikui mokamas 25-29 eurų valandinis atlyginimas po mokesčių, ne konvenciniame – ir daugiau. Mėnesinis kvalifikuoto denio darbuotojo atlygis siekia 2500-3500 eurų (12 val. darbo diena), vyr. mechaniko – 7-10 tūkst. eurų po mokesčių, priklausomai nuo laivo dydžio.

Tuo tarpu trečiųjų šalių jūrininkai esą neretai dirba už 700-800 eurų per mėnesį, pasitaiko ir mokėjimų „juodais pinigais“, ilgesnių darbo valandų bei lovos dalinimosi. Šių šalių piliečiai, neradę darbo vietos, dažnai renkasi bet kokį pasitaikiusį variantą, o tuo naudojasi laivybos kompanijos.

O kvalifikuotos darbo jėgos visai netrūksta – šiemet Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (LAJM) studijuoja 370 būsimų jūrininkų. Nuo 2016 m. iki dabar LAJM paruošė 898 jūrininkus: 475 laivavedžius, 375 laivų mechanikus, 48 laivų elektromechanikus. Auga ir praktiką atliekančių studentų Lietuvos kompanijose dalis: 2020 m. 36 proc. (iš 94 praktiką atlikusių studentų), praėjusiais metais 61 proc. (viso 93 studentai), šiemet per pirmąjį pusmetį beveik 80 proc. (iš 56 praktikantų).

„Balandžio mėnesio duomenimis, buvo registruoti 4753 jūreiviai, turintys dokumentus. Lyginant su laisvomis darbo vietomis, jūrininkų yra triskart daugiau, nei reikia“, – esamą situaciją komentavo A. Kaupas.

Net jei ir trūktų specialistų, LJS pirmininko vertinimu, dabartinės sąlygos yra pakankamai lanksčios.

Atkreipiamas dėmesys, kad mažiau gyventojų turinčioje Latvijoje su nacionaline vėliava plaukiojančiuose laivuose yra kur kas daugiau Latvijos piliečių.

Anot jūrininkų, ES šalyse yra praktika, kad laivuose su tos šalies nacionaline vėliava ir dirba tos šalies piliečiai. Vienur tokiuose laivuose gali dirbti išskirtinai tik tos šalies piliečiai, kitur – ir ES ar Europos ekonominės erdvės gyventojai. Lietuvos laivyne ilgą laiką taip pat galiojo norma, kad įgulą gali sudaryti tik Lietuvos piliečiai, ES arba EEE gyventojai. Prieš kelerius metus nuostata pakeista ir sumažinta iki sąvokos „ne mažiau kaip pusė“.

„Pagal Tarptautinę transporto darbuotojų federaciją (ITF), vienas iš reikalavimų, norint gauti patogios vėliavos statusą – nacionalinės įgulos sudėties nebuvimas“, – problemą akcentavo kapitonas Petras Bekėža.

Tokiu atveju Lietuvos vėliava esą taptų naudojama kur kas dažniau ir netektų savo prestižo.

„Tai yra noras gauti kuo didesnius pelnus jūrininkų sąskaita“, – prideda P. Bekėža.

Grėsmė kyla ir vyresnio amžiaus jūrininkams, prasčiau mokantiems arba visai nemokantiems anglų kalbos. Dėl šios priežasties pastarieji nėra tokie paklausūs užsienio laivyne ir dažnai renkasi dirbti Lietuvoje registruotuose laivuose. Panaikinus esamus nacionalinės įgulos sudėties reikalavimus, vyresni jūrininkai gautų mažesnes algas arba visai prarastų darbo vietas.

Pasak J. Liepuonio, natūralu, kad dalis jūrininkų dirba užsienyje dėl didesnių atlyginimų. O ir lietuvių paklausos nestinga – jie yra vertinami užsienio laivuose. Tačiau vis dar likęs tėvynės laivyno bei vėliavos prestižas. Kapitono teigimu, dalis jūrininkų Lietuvos laivuose dirba iš įpročio ir atlyginimas jiems nebėra prioritetas.

Susisiekimo ministerija turi pateikti atitinkamus įstatymų projektus Vyriausybei iki rugsėjo 30 d., tačiau iki šiol nesulaukia Lietuvos jūrininkų sąjungos pasiūlymų dėl nacionalinės įgulos sudėties reikalavimų. Susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, ministerija yra atvira tolesnėms diskusijoms su Lietuvos jūrininkų sąjunga ir kitomis suinteresuotomis institucijomis dėl šiuo metu rengiamų teisės aktų pakeitimų.

„Peržiūrėdami reikalavimus laivų sudėties įguloms, siekiame palengvinti galimybes registruoti laivus Lietuvos jūrų laivų registre ir šitaip paskatinti mūsų šalies jūrinės laivybos konkurencingumą bei naujų darbo vietų sukūrimą. Ypač svarbu, kad kartu būtų gerinamos jūrininkų darbo sąlygos – dėl to šiemet daug diskutavome su jūrine bendruomene ir tebesame pasirengę tęsti diskusijas, tačiau iš visų pusių tikimės konstruktyvių, argumentais pagrįstų pasiūlymų, kurie įtvirtintų ne formalius įstatyminius ribojimus, bet spręstų konkrečias, jūrininkams aktualias problemas, paskatintų Lietuvos jūrininkus rinktis darbą laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava“, – pranešime spaudai cituota viceministrė L. Maskaliovienė.

Jūrininkų sąjungos vadovas A. Kaupas teigė, kad yra sudaryta darbo grupė ir siūlymai ministerijai bus pateikti.

Iš LJS pranešimo spaudai

Lietuvos jūrininkų sąjungai kelia nerimą ketinimai koreguoti Prekybinės laivybos įstatymą, kuris nustato reikalavimus laivų su Lietuvos vėliava įgulų sudėčiai. Šiandien teisiškai yra nustatyta, kad laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos, Europos Sąjungos ar kitų Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių piliečiai. Inicijuojama pataisa siekiama dar labiau mažinti lietuvių/ES piliečių privalomą dalį įguloje arba apskritai panaikinti privalomą lietuvių/ES piliečių dalį Lietuvos laivuose.

Lietuvos jūrininkų sąjunga baiminasi, kad priėmus tokią pataisą, kyla grėsmė Lietuvos jūrininkams, kuriuos iš lietuviškų laivų gali išstumti pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių. Įstatymo pataisų iniciatoriai argumentuoja, kad šis pokytis yra reikalingas, nes trūksta jūrininkų, tačiau sąjunga tokius argumentus vadina nepagrįstais.

„Šiuo metu Lietuvos registre yra beveik 5000 jūrininkų ir tik 37 prekybiniai laivai, todėl netiesa, kad jūrininkų trūksta. Kita medalio pusė – laivų savininkams lietuvius ar kitų ES, EEE valstybių piliečius samdyti yra brangiau, todėl jiems finansiškai naudingesni jūrininkai iš trečiųjų šalių. Verta paminėti, kad ir dabar įstatymas nedraudžia tokius jūrininkus įdarbinti, jie gali sudaryti pusę visos laivo įgulos. Mūsų profesinei sąjungai rūpi, kad nebūtų griaunami Lietuvos, jūrinės valstybės, pamatai, kad Lietuvos jūrininkai turėtų kaip galima platesnes galimybes siekti karjeros jūroje, ypač laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava. Deja, tai, kas šiuo metu yra planuojama ir, kokios įstatymo pataisos yra rengiamos, nepadės išsaugoti jūrinės valstybės tapatybės“, – sako Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Įstatymo pataisoms, kuriomis norima mažinti nacionalinės laivo įgulos sudėties procentinę išraišką, nepritaria ir Jūrų kapitonų asociacija. Jos pirmininkas, ilgametis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius, nuogąstauja, kad iškyla reali grėsmė lietuviams būti pakeistiems jūrininkų iš trečiųjų šalių.

„Per ne vieną dešimtį darbo jūroje metų ryškėja labai aiški tendencija – laivų savininkams yra kur kas patogiau ir gerokai pigiau rinkti įgulą iš trečiųjų šalių, tokių kaip Filipinai, Kinija, Rusija. Nėra jokios paslapties, kad tokie jūrininkai, skirtingai nei mūsiškiai, nekelia ypatingų reikalavimų, pvz., neprieštarauja jūroje dirbti net 10 mėnesių ir daugiau. Skiriasi ir darbo užmokestis, todėl natūralu, kad laivų savininkams tai finansiškai apsimoka. Ši pataisa neskatins investuoti į jūrininkų rengimą ir jų išlaikymą Lietuvos laivuose. Kam vargintis, jeigu galima pasirinkti pigesnę darbo jėgą?“, – retoriškai klausė J. Liepuonius.

Jeigu įstatymas dėl nacionalinės sudėties Lietuvos laivuose bus pakoreguotas, tai gali turėti įtakos ir vienintelei aukštajai mokyklai Lietuvoje, rengiančiai specialistus jūrai – Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai (LAJM).

„Esame unikali ir vienintelė tokio tipo aukštoji mokykla Lietuvoje, todėl esame suinteresuoti, kad mūsų absolventai įsidarbintų laivuose su Lietuvos vėliava ir užimtų įgytą kvalifikaciją atitinkančias pareigas. Reikia pripažinti, kad jau dabar dėl to esama problemų, o pakoregavus įstatymą, jaunimui įsidarbinti lietuviškuose laivuose gali būti dar sunkiau. Nors esame valstybės mokslo ir studijų institucija, tačiau mūsų parengtų specialistų daugiau dirba užsienio šalių laivuose, o ne Lietuvos. Viena vertus, tai įrodo, kad parengti jūrininkai yra aukštos kvalifikacijos ir atitinka tarptautinius standartus, kita vertus, jūrininkai, kaip ir visi darbuotojai, turi teisę rinktis“, – sakė LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė.

Šiuo metu LAJM jūrines specialybes studijuoja apie 400 studentų. Kiekvienais metais mokykla parengia apie 150 jūrininkų. Per daugiau kaip 70 metų LAJM parengė 14 000 absolventų.