Klaipėdos politikai, atsižvelgdami į Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Daivos Kerekeš teikimą, ketvirtadienį pakeitė prieš daugiau nei ketverius metus patvirtiną tvarką dėl architektūrinių konkursų. Tačiau ji buvo pakeista ne taip, kaip tikėjosi miesto architektai.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad D. Kerekeš siūlymą atšaukti 2018-ųjų liepą patvirtintą tvarką, kokiais atvejais gali būti nerengiami architektūriniai konkursai, surašė po to, kai kai sulaukė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) kreipimosi ir Aplinkos ministerijos nuomonės.
Pagal minėtąjį Tarybos sprendimą architektūriniai ar projektų konkursai galėjo būti nerengiami planuojant ar projektuojant Klaipėdos miestui ekonominiu, socialiniu ir (ar) kultūriniu aspektu svarbius objektus, jei miesto Taryba priima atitinkamą nutarimą. Tuo metu Architektūros įstatymas numato, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, skirti geriausiai statinio architektūrinei ar urbanistinei idėjai išrinkti.
Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, atsakydama į užklausą, savo rašte dėstė, jog minėtajame įstatyme nėra nenumatyta atvejo, kuomet objektams, atitinkantiems jame nurodytus požymius, dėl ekonominių, socialinių ir (ar) kultūrinių ar kitų aspektų galėtų būti taikomos išimtys ir architektūriniai konkursai nerengiami.
„Darytina išvada, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai nėra suteikti įgaliojimai nustatyti, jog planuojant ar projektuojant Klaipėdos miestui ekonominiu, socialiniu ir (ar) kultūriniu aspektu svarbius architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingus objektus gali būti taikomos išimtys ir architektūriniai konkursai nerengiami”, – buvo rašoma D. Kerekeš teikime.
Bene paskutinis sprendimas, kurį priimdami miesto politikai atsisakė eiti architektūrinio konkurso keliu, buvo dėl Baltijos prospekte planuojamo statyti futbolo maniežo. Tačiau pirmas jo projektavimo paslaugų pirkimo konkursas neįvyko.
Reaguojant į Vyriausybės atstovė pasiūlymą Savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą, kuriuo būtų panaikintas 2018-ųjų liepą priimtas teisės aktas ir numatyta, kada uostamiestyje būtina rengti architektūrinius konkursus. Pagal parengtą sprendimo projektą tai turi būti daroma kai valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis planuojama statyti didesnius kaip 6000 kv. m bendrojo ploto (išskyrus požeminius statinius ar požeminę pastato dalį, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektus; aukštybinius pastatus; formuojamos ar pertvarkomos aikštės ir parkai; projektuojami statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais; bei „miesto plėtrai ir savitumo išsaugojimui reikšmingų jo teritorijos dalių erdvinio vystymo urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti, kai valstybės ar savivaldybės institucijų iniciatyva rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai”.
Prieš prasidedant posėdžiui iš Klaipėdiečių tribūnos į miesto Tarybą kreipėsi LASKAO vadovas Mantas Daukšys.
Pasak architekto, esama tvarka lėmė tai, kad dabar Baltijos prospekte bandoma „pripūsti guminę lėlę be konkurso”.
„Jaučiamės nuskriausti, nusivylę. Dėkingi dėl to, ką priimsite. Tai labai gerai, bet to nepakanka”, – sakė M. Daukšys, akcentavęs, kad architektūrinius konkursus esą turi rengti nebūtinai Architektų sąjunga.
Anot jo, LASKAO buvo kreipusis į Savivaldybės administraciją, kad būtų galima rasti geresnį sprendimą. Jis minėjo, kad 6000 kv. m plotas yra truputį mažiau nei Žvejų rūmai, bet senamiestyje tai yra 3-4 kvartalų dydžiai. Ir tokia siūloma riba esą nėra normalu.
M. Daukšys dėstė, kad Vilniaus centrui yra numatytas 2000 kv. m ploto kriterijus savivaldybės ir valstybės pinigais projektuojamiems objektams ir 5000 kv. m – privataus sektoriaus objektams. Ne miesto centrui sostinėje yra numatyta 10 000 kv. m riba. Be to, esą yra palikta teisė vyriausiajam architektui įrodinėti, kada reikia architektūrinio konkurso.
„Pažangūs miestai eina to detalizavimo link. Architektūrinis konkursas nėra pinigų švaistymas. Blogai parinkta architektūrinė idėja ilgai neša nuostolius”, – sakė M. Daukšys, kaip pavyzdį minėjęs jau pradėtą griauti sovietinę sporto salė Pilies g. 2A.
Po M. Daukšio pasisakymo miesto Tarybos narė Nina Puteikienė siūlė išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą, nes esą yra pateikusi tokį pasiūlymą, apie kokį kalbėjo LASKAO pirmininkas. Tačiau miesto Taryba nepritarė tokiam siūlymui.
Praėjus svarstymą N. Puteikienė siūlė nepritarti šiam projektui, nes tai esą yra puikus pavyzdys, kaip išsisukti nuo įstatymo reikalavimo. Anot jos, iš sprendimo projekto reikėtų išbraukti minėtąją ploto sąlygą ir nurodyti, kad kilus abejonėms reikėtų konsultuotis su Architektų sąjunga, ar reikia skelbti architektūrinius konkursus.
„Nei Uosto direkcijos, nei naujos mokyklos pastatas nebuvo didesni nei 6000 kvadratinių metrų”, – pavyzdžius minėjo politikė.
Tarybos narė Alina Velykienė sakė, kad tokių didelių statinių Klaipėdoje galima suskaičiuoti tik ant pirštų ir reikia suvokti, kad architektų bendruomenė turi būti išgirsta, o ne orientuotis į kuo greitesnį tikslo pasiekimą.
„Siekime kokybės Klaipėdos miestui”, – ragino liberalė.
N. Puteikienės siūlymą palaikė tik septyni politikai ir jam nebuvo pritarta.
22 politikams balsavus už, miesto Taryba pritarė Savivaldybės administracijos pasiūlytam sprendimo projektui. Prieš balsavo N. Puteikienė, susilaikė Ela Andrejeva, Jurij Šeršniov, A. Velykienė ir Judita Simonavičiūtė.
„Bus mėlynasis kioskų proveržis”, – taip šį sprendimą po balsavimo įvertino N. Puteikienė.
Naujoji tvarka nebus taikoma tiems atvejams, kai jau pradėtas statinio projektavimo procesas, jau vykdomas viešasis pirkimas arba kartotiniams projektams, kuriems jau buvo rengtas architektūrinis konkursas.
niekaip negaliu „atsistebėti” miesto architektų naglumu ir kriokimu ne tik šiuo klausimu, bet ir kitais, kai jie yra užribyje. Anksčiau duris koja savivaldybėje atsidarinėjo, visus konkursus pasiimdavo, o kai pradėjo nebepasiimti jų, o laimėti neišeidavo, tai pradėjo purvais ant visų drabstytis – negražu, neįsipaišo, svetimkūnis ir t.t. ir pan. Viskas blogai, kai ne jie daro ir to nekontroliuoja… Šlykštu ir tiek. Fui.