Klaipėdos savivaldybės planai kitais metais patikėti miesto kelių ir gatvių valymo paslaugas jos bendrovei Klaipėdos autobusų parkas (KAP) be viešojo konkurso supykdė Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociaciją (LKATA). Ji pranešė, jog raštu kreipėsi į savivaldybę, Viešųjų pirkimų tarnybą ir Konkurencijos tarnybą, prašydama atsakyti į kylančius klausimus.

„Klaipėdos miesto savivaldybė savo valdomą įmonę aprūpina reikalinga technika, ketindama sudaryti vidaus sandorį dėl paslaugų teikimo. Mūsų asociacijos nariams tokie savivaldybės planai kelia didžiulį susirūpinimą, nes tai riboja konkurenciją ir visuomenės galimybes kontroliuoti paslaugos teikėjus, o ilgai kurtas ir tobulintas viešųjų pirkimų įstatymas čia netenka bet kokios galios. Sąžininga konkurencija ir galimybė atlikti nepriklausomą paslaugų teikėjo auditą tampa nebeįmanoma“, – pranešime cituojamas Simonas Barsteiga, LKATA direktorius.

Savivaldybei sudarant vidaus sandorį, kiti rinkos dalyviai negali pateikti savo pasiūlymų, o paslaugų teikimo sutartis pasirašoma su pačios savivaldybės kontroliuojama įmone be jokios konkurencijos vienašališku sprendimu.

Asociacija primena, kad šių metų gegužės 5 d. nutarimu Konstitucinis Teismas nustatė, kad savivaldybės vidaus sandorius su sau pavaldžiomis įstaigomis gali sudaryti tik tuomet, kai nėra galimybės paslaugų teikėją pasirinkti viešojo konkurso būdu, tik tokiu būdu galima užtikrinti nuolatinį paslaugų teikimą ir tik įsitikinus, kad vidaus sandoris nediskriminuoja kitų tokias pačias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių. LKATA teigimu, šių sąlygų Klaipėdos savivaldybės numatytas vidaus sandoris neatitiktų.

„Mūsų vertinimu, toks vidaus sandoris prieštarautų Konstitucijai. Nėra jokių kliūčių Klaipėdos miesto savivaldybei šią paslaugą įsigyti viešojo konkurso būdu ir užtikrinti nuolatinį paslaugos teikimą, nes juk ir iki šiol savivaldybė sėkmingai tą darė. Šiuo metu kelių ir gatvių priežiūros paslaugas miestui teikia viešojo konkurso būdu pasamdytos kelios įmonės“, – sakė S. Barsteiga.

Anot S. Barsteigos, problema kyla dėl to, kad savivaldybės Konstitucinio Teismo nutartį interpretuoja klaidingai ir pasirenka sau patogesnį supratimo būdą.

Jis teigia, kad tokių problemų kyla ir kitose savivaldybės, o tai esą verčia nepriklausomus rinkos dalyvius kreiptis į teismus.

„Jau turėjome situaciją, kai 2020 m. panaši problema kilo Panevėžyje, kai miesto savivaldybės administracija sudarė vidaus sandorį su savo valdoma įmone „Panevėžio specialus autotransportas“ ir perdavė jai atliekų tvarkymo paslaugų tiekimą gyventojams. Kiti rinkos dalyviai kreipėsi į teismą dėl neužtikrintos galimybės pasiūlyti savo paslaugas viešojo konkurso metu. Visgi savivaldybė su savo valdoma įmone sudarė laikinąją sutartį, kuriai pasibaigus turės surengti viešąjį konkursą. Tuo pačiu būdu minėtai įmonei 10 metų laikotarpiui perduota miesto teritorijos priežiūra, sutarties vertė siekia 30 mln. eurų. Taigi, tokių situacijų, kai dėl neteisingų interpretacijų pažeidžiamos kitų rinkos dalyvių teisės į sąžiningą konkurenciją, jau yra ne viena“, – sako S. Barsteiga.