Kaip Klaipėdą vertina čia atvykę ir šalia vietos gyventojų įsikūrę užsieniečiai? Kokią įtaką jų požiūriui į miestą daro skirtinga kultūra, tradicijos ir mentalitetas? Kas juos Klaipėdoje žavi bei kas kelia nepasitenkinimą?
Klaipėdoje yra neįprasta vieta, kurioje gyvena, mokosi ir dirba skirtingų kultūrų, mentaliteto žmonės iš pačių įvairiausių pasaulio šalių. Tai tarptautinis universitetas – LCC, įsikūręs Kretingos gatvėje. Universitete mokosi bei dirba žmonės iš daugiau nei 50 šalių. LCC pasižymi savo neordinaria atmosfera bei Šiaurės Amerikos ugdymo stiliumi, kuriame kiekvienas gali pasijusti pilnaverčiu draugiškos bendruomenės nariu.
Stebina pėsčiųjų įpročiai
Vienas iš mūsų pokalbio dalyvių – žurnalistikos ir komunikacijos profesorius Maiklas Rėjus Smitas (Michael Ray Smith) iš JAV, Vašingtono valstijos. Po ankstesnių vizitų Klaipėdoje profesorius apie mūsų miestą susidarė gana palankų įspūdį.
„Klaipėda pilna siurprizų. Kuo ilgiau čia gyvenu, tuo labiau Klaipėda žaviuosi. Kaip ir bet kuriame mieste, čia nuolat kas nors statoma. Pastatai griūna, jie atstatomi, o kai kurie palikti laukia savo eilės, kol istorikai atliks tyrimus. Kai kur šis procesas vyksta lėtai, bet iš esmės miestas stengiasi išsaugoti savo paveldą, jame jaučiama verslo dvasia”, – kalba profesorius.
Išskirdamas gyvenimo Klaipėdoje privalumus, M. R. Smitas teigė esąs labai patenkintas plačiu uostamiesčio restoranų asortimentu bei vertinantis didžiulį įvairių kavinių pasirinkimą.
„Be to, man labai patinka aplink miestą nuteisti dviračių takai, einantys nuo Kuršių nerijos iki miesto centro”, – teigia jis.
Bet M. Smitas patyrė kultūrinį šoką, pamatęs, kaip vikriai klaipėdiečiai sugeba orientuotis vaikiškų vežimėlių, paspirtukų bei pėsčiųjų sraute.
„Kartais man tenka sprukti iš kelio, pamačius, kaip žmogus kryptingai eina tiesiai į mane”, – nusijuokė profesorius, prisiminęs pasivaikščiojimų pėsčiomis uostamiestyje įpročius.
Apibendrindamas gyvenimo Klaipėdoje patirtį, uostamiestį profesorius M. Smitas pavadino Jungtinų tautų organizacija.
„Iš įvairių šalių į Klaipėdą atvyksta daug žmonių su reikalais, mokytis ar ilsėsis. Uostas jam suteikia galimybę tapti žinomu ne tik Rytų, bet ir visoje Europoje”, – įsitikinęs amerikietis.
Nežiūrint didelio atstumo bei skirtumų tarp amerikietiškos ir lietuviškos kultūrų, dėstytojai iš JAV apie Klaipėdą atsiliepia šiltai.
Jaučiasi saugi
Profesorė Julija Reimer LCC dėsto vizualinę retoriką bei draminę/teatro literatūrą. Ji Klaipėdą pažįsta jau daugybę metų, nuo 1997-ųjų.
„Nuo to laiko, kai aš pirmą kartą atvykau į Klaipėdą, miestas labai pasikeitė. Įdomu stebėti, kaip jis pasikeitė per 25 metus, nes ir mano gimtasis miestas valstijose irgi labai plečiasi. Atsirado naujų įmonių ir net kaimynų”, – sako J. Reimer.
Kaip ir kiti pašnekovai, Julija žavisi miesto atmosfera ir jo patogiu dydžiu.
„Man šis miestas patinka, jis tinkamo dydžio. Čia yra ir senamiestis, ir geras susisiekimas su Kuršių nerija. Man patinka restoranai, parkai, kultūriniai renginiai. Patinka stebėti, kaip šeimos, esant geram orui, išeina pasivaikščioti ar važinėjasi dviračiais, patiriu gerų emocijų, susipažindama su naujais studentais ar dėstytojais, kurie Klaipėdą vadina savo namais”, – kalba profesorė.
Ji taip pat pabrėžė, jog Klaipėdoje jaučiasi saugi ir džiaugiasi, kad visas svarbias miesto vietas galima pasiekti pėsčiomis, kitaip nei JAV megapoliuose.
„Keletą metų gyvenau Niujorke, kuriame gyvena 8 mln. žmonių. Kaskart pagalvojus apie tai, kiek, palyginus su JAV, Lietuvoje gyvena žmonių, man įspūdį daro tai, kokia jėga yra apdovanota ši maža šalis bei jos tauta, daranti įtaką pasauliui”, – samprotauja J. Reimer.
Nori likti Lietuvoje
Žinia, JAV formavo įvairių tautybių žmonės, todėl gyvenantieji valstijose yra tolerantiški, greitai prisitaikantys. O kaip Klaipėdą vertina atvykėliai iš Azijos?
Ketvirto kurso tarptautinio verslo administravimo studentas Abdulas Noman Aziz iš Afganistano Klaipėdos pagrindiniu pranašumu įvardijo ramybę ir geranoriškumą.
Iki mokslų šiame universitete Abdulas apie Lietuvą beveik nieko nežinojo, tačiau neturint išankstinio nusistatymo kitų pasaulėžiūrų ar kultūrų atžvilgiu, mokslas LCC jam tapo naudinga ir įdomia patirtimi, kuri visgi labai skiriasi nuo jo gimtojo Afganistano.
„Afganistane beveik visi yra musulmonai ir tai daro didelę įtaką žmonių pasaulėžiūrai. Be to, egzistuoja kai kurie kultūriniai skirtumai, kad ir Naujųjų metų šventimas, kitokios pasisveikinimų, maisto tradicijos, kitokia apranga”, – skirtumus vardija Abdulas.
Jis atkreipė dėmesį ir į lietuvių virtuvės ypatumus.
„Kultūriniai skirtumai būna visur, pavyzdžiui, kad ir lietuvių virtuvėj. Lietuvoje žmonės mėgsta maistą beveik be prieskonių, kas pradžioj mane net truputį šokiravo, nes esu gurmanas, o mūsų kultūroje naudojama daugybė įvairių prieskonių”, – palygino afganistanietis.
Baigęs universitetą, Abdulas planuoja pasilikti Lietuvoje, norėtų užsiimti verslu, nes, nežiūrint didelių religinių be kultūrinių skirtumų, Klaipėda jam paliko gerą įspūdį.
Šokiravo kainos
Komunikacijos profesorius Šeinas Krombis (Shane Crombie) iš Airijos Klaipėdoje gyvena ir dirba jau dvejus metus. Per tą laiką profesorius apie Klaipėdą susidarė savo nuomonę, kuria mielai pasidalino.
„Džiaugiuosi būdamas čia. Gerbiu ir Klaipėdą, ir Lietuvą. Ir jei jūs, būdamas užsienietis, pasistengsite išmokti kalbą, pažinti šalies žmones, jums čia pasieks”, – sako jis.
Didžiausiu kultūriniu kliuviniu Šeinui tapo kalba, lietuvių mentalitetas bei lūkesčiai dėl asmeninių ryšių.
„Norint čia ko nors pasiekti visuomeniniame gyvenime, būtina mokėti lietuvių kalbą. Man to trūksta ir dėl to jaučiuosi daug ką prarandantis”, – sako profesorius.
O pagrindinį skirtumą tarp lietuviškos ir airiškos kultūros jis įvardijo taip: „Airijoje žmonės nuolat šnekasi su nepažįstamais žmonėmis. Skiriasi ir aptarnavimas parduotuvėse – čia jis labiau dalykinis nei draugiškas. Man prie to teko ilgai pratintis”.
Vienu iš nusivylimų ir Klaipėdos trūkumų, užsieniečių akimis, yra maisto ir paslaugų kainos, kurios neatitinka vidutinio lietuvių atlyginimo. Tai pažymėjo ne tik studentai, bet ir profesoriai.
„Nesitikėjau, kad per pastaruosius 12 mėnesių taip išaugs kainos ir viskas taip stipriai pabrangs”, – nusivylimo neslėpė airis.
Stebina orai
Kokį įspūdį uostamiestis sudaro užsieniečiams, kurie čia lankosi vos dvi savaites?
Šviežiais įspūdžiais dalinasi Itziar Peres (Itziar Pérez) iš baskų regiono Ispanijoje, į Lietuvą atvykusi pagal „Erasmus” mainų programą. Ji teigia norėjusi patirti „kitokį europietišką gyvenimo būdą”.
„Tai labai patogus miestas, kuriame viską galima pasiekti pėsčiomis, o ir transporto sistema gana patogi. Be to, priklausomai nuo nuotaikos galima eiti į paplūdimį, mišką ar miestą. Tai – nuostabu”, – sako ji.
Kartu ji atkreipė dėmesį ir į permainingą uostamiesčio orą. Daugelis studentų ir dėstytojų Klaipėdos orą įvardijo kaip miesto išskirtinumą.
„Nesitikėjau, kad pirmas dienas temperatūra sieks 30º C, o netrukus ji kardinaliai nukris iki 17ºC”, – kalbėjo prie kitokių oro sąlygų pripratusi studentė iš Ispanijos.
Kalbėdama apie kitus Ispanijos ir Lietuvos skirtumus, Itziar pabrėžė, jog ją uostamiestyje nustebino mažas kavinių, kuriose galima linksmai leisti vakarus ir naktis, skaičius.
„Ispanijoje kiekvienas miestas turi daugybę įvairių naktinių klubų, o čia vyrauja mažos aludės su tylia muzika ir be didžėjų”, – sakė ji.
Be to, mergina, kaip ir kiti užsieniečiai, susidūrė su bendravimo sunkumais.
„Man nustebino tai, jog prekybos centrų personalas nekalba angliškai. Lietuvių kalba labai skiriasi nuo tų, kuriomis aš įpratusi bendrauti, tad man kildavo problemų, norint nusipirkti maisto, užgaišdavau, siekdama susikalbėti”, – dar vieną trukdį įvardijo baskė.
Beje, daugelis užsieniečių, paprašyti įvardinti sunkumus, su kuriais jiems teko susidurti Klaipėdoje, kaip vieną iš svarbiausių ir minėjo bendravimą su vietos žmonėmis. Ir tai susiję ne tik su lietuvių kalba, kurios daugelis stropiai mokosi, o ir su tuo, jog esą nedaug klaipėdiečių kalba angliškai bei nerodo noro bendrauti su kitų kultūrų ir tautybių atstovais.
Pavyzdžiui, Itziar nustebino lietuvių šalta ramybė ir šypsenų trūkumas, palyginus su jos šalies gyventojais.
Jai pritarė ir M. Smitas: „JAV žmonės įprastai žiūri į akis, sveikinasi su nepažįstamais. Klaipėdos gyventojai santūresni, gal tai susiję su miesto istorija. Tačiau iš esmės žmonės, reikalui esant, padeda, jei tik gali. Kartais mums sunku suprasti vieniems kitus, bet mes stengiamės”.
O kaip Klaipėda atrodo artimesniems Lietuvos kaimynams?
Ketvirto kurso studentė Tatjana Lekuš iš Ukrainos, Lietuvoje jau gyvenanti trejus metus ir LCC studijuojanti tarptautinius santykius, teigia didelių skirtumų nepajutusi.
„Man patinka paplūdimiai, parkai ir senamiestis. Jis toks mažas, jaukus. Tačiau kiti Klaipėdos miesto rajonai yra gana sovietiniai. Matyt, tam įtakos turėjo tai, kad Lietuvą, kaip ir Ukrainą, daugelį metų valdė sovietai”, – teigė ji.
Kartu ji pripažino, jog jos lūkesčiai iš esmės sutapo su realybe, išskyrus žiemos orą.
„Žiema čia labai slogi, viskas uždaryta, labai šalta. Jaunimui nelabai yra kur nueiti. Klaipėda, man rodos, labiau tinkama gyventi vyresniems žmonėms”, – išvadą padarė Tatjana.
O didžiausiu Klaipėdos privalumu studentė iš Ukrainos įvardijo saulėlydžius.
„Man labai patinka saulėlydžiai paplūdimuose ir apskritai niekur nesu mačiusi tokio gražaus dangaus”, – sakė ji.
Beje, Tatjana – ne pirmoji, kurią sužavėjo Baltijos pakrantė, tai minėjo ir kiti mūsų pokalbio dalyviai.
Tautiečiai nemoka sveikintis, sakyčiau neretai netgi vengia. Neretas ranką ne paspaudžia, o paduoda lyg „šūdą” Po covido nebuvau užsienyje, bet iki tol apie 20 aplankytų šalių neteko už kavos puodelį (mažą) sumokėti 3,20 Eur, kaip kad Klaipėdoje vienoje iš „skylių”. Nekalbu apie oro uostus, Paryžiuje ir Venecijoje dar neteko lankytis. Lygtais mažiau kainavo ir viename brangiausių miestų Kopenhagoje. Niujorke taip pat tokių kainų neprisimenu.