Po daugiau nei mėnesio pauzės, kuri susidarė Šiaulių apygardos teismui sprendžiant, ar patenkinti „Grigeo Klaipėda“ prašymą skirti atsarginį teisėją baudžiamojoje Kuršių marių taršos byloje, procesas buvo atnaujintas šį antradienį, bet ir vėl sustojo dėl kito įmonės prašymo.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Byloje kaltinamaisiais yra pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis, dabartinis „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas, anksčiau jai vadovavę Robertas Krutikovas ir Arūnas Pasvenskas (dabar jau pensininkas), „Grigeo Klaipėda“ operatorius Vasilij Jefimov, įmonės nuotekų operatorius Arūnas Skierus, įmonėje nebedirbantis Aivaras Petrokas, technologų grupės vadovas Irmantas Zubrus, finansų direktorius Vidmantas Mačiukas, ekologė Rita Liakstutytė, dabar jau pensininkas Rimantas Jonas Bieliauskas, inžinierius technologas Martynas Butkevičius, gamybos direktorius Žygimantas Žilevičius ir buvusi direktorė, dabar jau pensininkė Rima Ivaškevičienė.

Teismui atmetus įmonės prašymą dėl papildomo teisėjo ją ir toliau nagrinėja vienintelis Temidės tarnas – Boleslovas Kalainis.

Kliuvo ir teisėjui, ir prokurorėms, ir ministrui

Antradienio rytą prasidėjus posėdžiui „Grigeo Klaipėda“ advokatas Linas Sesickas pareiškė, jog turi „neįprastą prašymą procesine prasme”, kurį esą lėmė teismo sprendimai. Anot teisininko, teisėjas yra šališkas, dėl jo veiksmų buvo pažeista teisė į privatumą, nešališką teismą, nekaltumo prezumpciją. Tokią savo poziciją jis grindė faktu, kad teismas, reaguodamas į Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos advokato prašymą, išsiuntė kaltinamąjį aktą asmeniui, kuris neturėjo jokio procesinio statuso šioje byloje. Ši asociacija nepareiškė tokio ieškinio ir esą tikriausiai nepareikš, o kaltinamojo akto duomenys pateko į žiniasklaidos priemones.

„15min.lt publikacijoje atskleisti susirašinėjimai, pokalbiai, taip atskleisti jautrūs duomenys, susiję su privačių asmenų gyvenimu. Formuluotės preziumuoja asmenų kaltumą. Pažeista jų teisė į sąžiningą teismo procesą. Teismas pasidavė visuomeniniam sprendimui, kuris buvo sukurtas iki bylos pradžios”, – dėstė advokatas.

Jis žėrė priekaištus ir prokurorėms, kurios Seimo posėdžiuose esą irgi atskleidė tam tikrą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Kliuvo ir aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, kuris pareiškė, kad bendrovė savo neteisėtais veiksmais padarė milijoninę žalą. Taip esą buvo suformuota išankstinė nuomonė. Priekaištauta teismui ir dėl to, kad žiniasklaidos priemonės apie posėdžių datas esą sužinojo greičiau nei kaltinamųjų gynėjai.

Pora kitų advokatų dėstė, kad dėl paviešinto kaltinamojo akto liudytojai ir specialistai neturėtų žinoti aplinkybių, o dabar pasiskaitę viešumoje kaltinamąjį aktą gali pakoreguoti savo parodymus teismo procese.

Galiausiai teisininkai pabrėžė, kad tokiu prašymu nereiškia nušalinimo teismui, esą tai tik prašymas laikytis Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) reikalavimų objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Viena iš byloje kaltinimą palaikančių prokurorių Vilija Žukauskienė savo ruožtu dėstė, kad po pirmųjų publikacijų esą aktyviai buvo pradėta veikti, jog daugiau kaltinamojo akto detalių nebepatektų į viešumą.

„Atlikdami savo kaip gynėjų funkcijas turėjome sureaguoti”, – teigė L. Sesickas, pageidavęs, kad ateityje žiniasklaida nebegautų „jokių privilegijų”.

Sprendimas dėl kaltinamojo akto – po mėnesio

Vėliau L. Sesickas pateikė apie 50 puslapių prašymą grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui, nes jis esą yra netinkamai surašytas, padaryti esminiai BPK pažeidimai, nėra aiškūs kaltinimai.

Toks prašymas vieną kartą jau buvo teiktas, bet naujas prašymas esą skiriasi nuo pirmojo. Advokatas akcentavo aplinkybę, kad tada teismas kaltinamąjį aktą jau buvo išsiuntęs  Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijai ir vien dėl to niekaip negalėjo kitaip nuspręsti. O dabar esą paaiškėjo ir naujos aplinkybės nagrinėjant kitas dvi administracines bylas. Neva Aplinkos apsaugos agentūra nenustatė priežastinio ryšio tarp išleistų nuotekų ir Kuršių marių būklės, didelės žalos fakto. Sprendimo dėl reikšmingo poveikio esą nepriėmė ir Aplinkos apsaugos departamentas. Tad, anot teisininko, negalima automatiškai teigti, jos į marias išleistos nuotekos jau reiškia ir žalos padarymą. 

„Tarša nelygu žala”, – tikino advokatas, anot kurio, tokia norma yra įtvirtinta europinėse direktyvose, o su nacionaliniu reguliavimu esą „ne viskas yra tvarkoje”.  

Anot teisininko, nėra jokio pagrindo teigti, jog „Grigeo Klaipėda” nuotekomis marioms buvo padarytas reikšmingas poveikis. Tai esą įrodo ir jos pasamdytų nepriklausomų, nešališkų tarptautinių ekspertų išvados. 

L. Sesickas bei du jo kolegos žėrė priekaištus prokuratūrai ir dėl kaltinimų, kad nusikaltimai buvo padaryti organizuotoje grupėje, ir dėl to, kad kaltinamieji prilyginti valstybės tarnautojams.

Advokatė Simona Drukteinienė, byloje atstovaujanti Aplinkos apsaugos departamentui, tvirtino, jog didžioji dalis gynybos dėstytų teiginių yra susiję su argumentų vertinimu, kas turėtų būti atliekama vėliau. Pasak jos, teiginys, kad išleidžiant nuotekas nebuvo reikšmingo poveikio Kuršių marioms, yra tik interpretacija, nepagrįsta faktais.

Prokurorė Gina Skersinskytė tikino, kad teikiant tokį prašymą gynėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir tiesiog siekia vilkinti procesą.

Dėl didelės prašymo apimties nutartį dėl kaltinamojo akto teismas skelbs po mėnesio, o kitas posėdis yra numatytas jau tik gruodžio viduryje.