Teiginį, kad „tarša nelygu žala”, baudžiamojoje byloje bandysianti įrodyti AB „Grigeo Klaipėda“ kitame procese, pirmos instancijos teisme, pasiekė pergalę prieš aplinkosaugininkus, nepatvirtinusius jos parengto aplinkos atkūrimo priemonių plano.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusi bendrovė pernai rugsėjį pateikė Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) derinti parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą ir prašė jį patvirtinti, tačiau institucija jam nepritarė.

AAD konstatavo, kad yra abejotina, jog dėl nendrių pjovimo aplink Kuršių marias, Lūžijos botaniniame draustinyje ir Nemuno deltos regioniniame parke Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklė pagerės per vieną klasę. Aplinkosaugininkai taip pat pažymėjo, kad nebuvo pateikta ir nendrynų šalinimo Kuršių marių pakrantėse programa, nenurodyta, kaip bus pašalinamos išvežamos ar sandėliuojamos nupjautos nendrės, kiek jų bus panaudojama kurui, laukų tręšimui, buvo nurodyti tik preliminarūs pjautinų nendrynų plotai, nepateiktos sutartys su tolimesniais nendrių tvarkytojais.

AAD pritarimo nesulaukė ir įmonės patikslintas planas – buvo nurodyta, kad nendrių pjovimas gali būti įgyvendinamas tik kaip papildoma ekologinės būklės gerinimo priemonė. Departamentas įmonei pasiūlė svarstyti paviršinių nuotekų infrastruktūros rekonstrukcijos/modernizavimo galimybes.

Nesutikdama su tokiu AAD sprendimu „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Bendrovė savo skunde tikino, kad departamentas, atsisakydamas tvirtinti patikslintą planą, nenurodė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų. Tuo metu AAD atsiliepime teismui tvirtino, kad skundžiamas jos sprendimas įmonei nesukelia teisinių pasekmių ir yra laikytinas tik tarpiniu dokumentu.

Visgi bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjos Vita Valeckaitė, Jolita Rasiukevičienė ir Gitana Butrimaitė, konstatavo, kad toks aplinkosaugininkų argumentas yra nepagrįstas. 

„Skundžiamu sprendimu bendrovei nebuvo pateiktos konkrečios pastabos dėl pateikto tvirtinti plano netikslumų, trūkumų bei nurodytos aiškios rekomendacijos, kaip turi būti parengtas planas, o buvo iš esmės nepritarta planui. <…> Sprendimas sukelia teisines pasekmes, nes bendrovė negali įgyvendinti jai nustatytos pareigos – aplinkos būklės atkūrimo. <…> Išanalizavus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, kad departamentas į pareiškėjos rašte išdėstytus argumentus neatsižvelgė, priimdamas skundžiamą sprendimą jų iš viso nevertino”, – rašoma teismo sprendime. 

Teismas akcentavo, kad AAD argumentas, jog „nendrių pjovimo, kaip pagrindinės ir vienintelės priemonės, taikymas aplinkos atkūrimo tikslams kelia abejonių, kad bus pasiektas Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklės pagerėjimas per 1 klasę“ yra nepagrįstas teisės normomis bei objektyviais duomenimis. Taip pat, anot teismo, nebuvo argumentuota, kodėl bendrovė aplinkos atkūrimo darbų negali pradėti būtent nuo nendrių pjovimo ir vėliau imtis kitų. 

Anot teismo, toks AAD sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir yra naikintinas. Kartu teismas įpareigojo AAD iš naujo išnagrinėti „Grigeo Klaipėda” pateiktą patikslintą aplinkos atkūrimo priemonių planą ir priimti sprendimą, atitinkantį minėto įstatymo reikalavimus.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

Beje, nors „Grigeo Klaipėda” ir pradėjo šį bylinėjimosi procesą, ji vasarį su Klaipėdos savivaldybe ir jos valdoma AB „Klaipėdos vanduo” pasirašė sutartį dėl dviejų-trijų paviršinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo, kaip ir siūlė AAD.