Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vykdant greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformą – kuriant vieną nacionalinę įstaigą vietoje dabar esančių 48 – uostamiesčio politikai ketvirtadienį po kelias valandas trukusių diskusijų nusprendė dar nebalsuoti dėl turtinių ir neturtinių Klaipėdos GMP teisių atidavimo.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pagal įstatymą savivaldybės nuo kitų metų liepos nebegalės pačios teikti tokių paslaugų. SAM akcentuoja, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog žmogaus gyvybės gelbėjimas yra ne savivaldybių, o valstybės funkcija.
„Siekdami tinkamai įgyvendinti GMP įstatymus, prašome savivaldybės nė vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 15 d.: 1. Priimti savivaldybės tarybos sprendimus dėl savivaldybei priklausančių GMP viešosios įstaigos, veikiančios kaip atskiras juridinis asmuo, savininko teisių ir pareigų perdavimo valstybei; 2. Priimti sprendimus dėl savivaldybei priklausančio ir GMP taškų žemėlapyje kaip būsimas GMP taškas (Jurginų g. 33, Klaipėda), nurodyto GMP veiklai naudojamo turto perdavimo valstybės nuosavybėn (tiek dėl turto, naudojamo GMP kaip atskiro juridinio asmens, tiek ir turto, kurį naudoja GMP įstaiga, veikianti kaip GMP padalinys”, – rašoma dar birželio savivaldybę pasiekusiame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio rašte.
Vėliau SAM buvo atsiuntusi dar porą panašaus turinio raštų, tik paskutiniajame terminas jau buvo nukeltas į spalio 15-ąją.
Aiškinamajame sprendimo projekto rašte buvo nurodoma, jog nuo kitų metų liepos įstaigai bus panaikinta licencija, suteikianti teisę teikti GMP paslaugas, nebebus sudaryta sutartis su Teritorine ligonių kasa dėl įstaigos teikiamų paslaugų finansavimo, kuris per metus sudaro 5-6 mln. Eur.
Tikino, kad turtas ir toliau tarnautų klaipėdiečiams
Savivaldybės administracijos parengtame sprendimo projekte kalba ėjo ir apie Klaipėdos GMP valdomus 18 automobilių bei įvairią įrangą, kurių likutinė vertė – per 1,3 mln. eurų. Savivaldybei kol kas buvo numatyta palikti nekilnojamąjį turtą ir jai priklausančius su automobilius su įranga.
„Kas bus su turtu, žmonėmis ir taip toliau, ir taip toliau, aš skaitau, ministerija neatsakys ir mes nepasakysime”, – posėdžio metu teigė Klaipėdos GMP vadovas Rimvydas Juodviršis.
Jis tikino, kad šiuo metu jo vadovaujama įstaiga turi vieną moderniausių įrangų Lietuvoje.
„Yra baimė, kad sujungus į vieną tarnybą turtas gali būti išdalintas šalyje tos tarnybos vadovo nuožiūra”, – teigė ilgametis įstaigos vadovas.
Tuo metu SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė tikino, jog pagrindinis šios reformos tikslas yra sutelkti žmones, o ne juos atleisti. Anot direktorės, R. Juodviršis yra darbo grupėje, jis yra „ekspertas regiono ir ramstis, jo įžvalgų reikės”.
Politikų klausiama, kokios konkrečiai naudos iš tokios reformos gali tikėtis Klaipėda, kurios GMP jau ir dabar 96 proc. atvejų pagalbą suteikia pagal standartus, SAM atstovė žadėjo, jog būtų atnaujinamas automobilių parkas, įsteigtos dar dvi brigados.
Paklausta, kokios gi kompensacijos Klaipėda gali tikėtis už per ilgą laiką supirktą įrangą, O. Vitkūnienė teigė, jog „ministerija mato pertvarką kompleksiškai, nefragmentuotai”.
„Perpirkimų nėra numatyta, nes mes esame visi valstybė, turtas toliau tarnaus Klaipėdos miesto gyventojams. Sveikatos vertės prasme jis toliau lieka Klaipėdos miestui”, – sakė SAM departamento direktorė.
Iki 2027-ųjų būtų donoru?
Konservatorius Kazys Bagdonas tvirtino, kad nubalsavus prieš, įstaiga kitąmet nebegautų finansavimo, kiltų grėsmė gyventojams negauti tokių paslaugų, ministerija turėtų kurti naują padalinį, o savivaldybė liktų su turtu, kurį tikriausiai reikėtų parduoti. Jam antrino ir Artūras Razbadauskas, kurio nuomone, savivaldybė neišgalėtų finansuoti tokių paslaugų teikimo.
Tuo metu Nina Puteikienė teigė, kad reikia rūpintis „ne abstrakčia valstybe, o konkrečiais žmonėmis, miestiečiais”.
„Eilinis kartas, kai globalioje reformoje esame pastatomi prieš faktą”, – teigė Arvydas Vaitkus, pasipiktinęs, kad nėra aišku, kiek konkrečiai gautų šios reformos metu Klaipėdos GPM.
„Šiandien vienas įstatymas nepatinka, rytoj kitas. Prie ko mes taip prieisime?” – retoriškai klausė vicemeras Arvydas Cesiulis.
„Atrodo, kad mes norime padaryti savo kunigaikštystę, nepasitikime savo valstybe. <…> Nesipriešinkime, nieko gero iš to nebus”, – kalbėjo konservatorių frakcijos pirmininkas Aidas Kaveckis.
Vytis Radvila teigė, jog tiek Konstitucinis Teismas, tiek įstatymai esą sako apie funkcijas, o ne turtą. Anot Juditos Simonavičiūtės, kelias perimti viską ir perskirstyti nėra teisingas. Esą klausimų yra daugiau nei atsakymų.
„Reikia pamąstyti ir apie klaipėdiečius ir jungtis tik tada, kai tikrai bus geriau”, – teigė ji.
„Suprantu, kad Lietuva yra visų mūsų valstybė, bet mes pirmiausiai turime rūpintis klaipėdiečiams. <…> Kad nebūtų taip, jog po šios reformos paslauga ne pagerės, o pablogės”, – dėstė liberalas Saulius Budinas.
„Kaip gali pasielgti ministerija? Gali nusipirkti naujas mašinas, bet ar priims dirbti tuos pačius žmones?” – apie galimą perspektyvą nepritarus sprendimo projektui sakė konservatorius Andrius Petraitis.
„Kalba tik apie tai, kaip užtikrinti, kad šitas turtas liktų Klaipėdoje. <…> Dar turbūt pritrūko laiko deryboms, kad mes iš ministerijos gautume ne pažadą, o dokumentą, užtikrinimą. <…> Šiandien neturime jokių garantijų, kad šitas turtas neišvažiuos iš mūsų miesto”, – teigė Vidmantas Dambrauskas.
„Pritariu šiai reformai, tikiu savo valstybe”, – savo ruožtu teigė liberalė Alina Velykienė.
Po politikų pasisakymų meras Vytautas Grubliauskas į tribūną išsakyti savo poziciją pakvietė R. Juodviršį.
„Pritariu daugumai narių, kad reformą reikia vykdyti, nes teisinė bazė patvirtina, ją reikia vykdyti, norim ar nenorim. Tačiau gerbiamas Dambrauskas pasakė, dėl ko yra problema”, – teigė R. Juodviršis.
Anot jo, žadamo finansavimo galima tikėtis tik 2024 metais, naujų automobilių – 2027-aisiais, o jei iki tol Klaipėda taps miestu donoru, greitosios pagalbos paslauga pablogės arba jos dalinai neliks, ne visi pacientai sulauks jos laiku.
„Aš pritarčiau pareigų perdavimui, laiko yra, ministerija aiškina, kad dėl turto dar galima daryti ir derėtis. Siūlyčiau derėtis ne tik dėl turto, bet ir dėl įstaigos”, – sakė įstaigos vadovas.
Po jo pasisakymo meras jau pasvarstė, kad „reikėtų padaryti trumpą stabtelėjimą ir šiandien to sprendimo nepriimti”, nes kitas Tarybos posėdis esą gali būti surengtas greičiau nei lapkričio pabaigoje.
„Ne aš turiu vykti į ministeriją, o ministerija turi atvykti čia ir mums įrodyti”, – atsakydamas į A. Velykienės klausimą, ar padarius pertrauką meras imsis lyderystės ir vyks derėtis į SAM, teigė V. Grubliauskas.
Po pasitarimui skirtos pertraukos mero idėją palaikė 22 politikai, penki buvo prieš, trys susilaikė.
Klausimas – auksinio veršio romano herojams reformatoriams konservatoriams: o kaip su privačiomis greitosios medicinos pagalbos tarnybomis? Iš jų ir reikia atimti šios paslaugos tiekimą žmonėms ? Juk jos tai pat atima žmogaus gyvybės gelbėjimo funkcija iš valstybės. O gal mūsų vilniečiai reformatoriai yra maskavos analogai???? Kas gyveno prie tarybiniu laiku gerai žino kas tik būdavo naudinga Maskvos komunistams Lietuvos veikloje iškart perimdavo i taip vadina sąjunginės reikšmės globa su Maskvos valdymu. Kuo šiandien Vilniaus veiksniai nepanašus i tarybiniu laiku Maskva????