Kas yra tradicinis, tradicinė?

Mums rašo

Vytautas Valevičius
2022-10-25

Komentarų: 1

Jau senokai klausinėjau savo kolegą istoriką, kuris valgis yra lietuviškiausias. Tai yra toks, kurį turime mes, o neturi kiti, net kaimynai. Tesuradome du: juodą ruginę duoną ir baltą varškės sūrį. Negi tik tai? Paaiškinimui viena citata: „Pagalvoję apie bet kokią šalį, dažniausiai jai priskiriame tam tikrą virtuvę ir skonio ypatybes, tačiau tikrai nacionalinis maistas turėtų būti:

– siejamas su šalies tradicijomis,

– minimas senovės rašytiniuose šaltiniuose,

– pagrindiniai jo ingredientai randami (gaminami) toje šalyje, kuriai teigiama priklauso nacionalinis patiekalas,

– populiarus šalyje ir visuotinai žinomas,

– autentiškas.“

Tuomet neaišku, o kurie gi patiekalai yra išties lietuviški? Istoriškai kaimiškoji lietuvių virtuvė buvo gana paprasta: tai įvairūs kruopų valgiai, mėsos šiupiniai. Bajorai ir dvariškiai valgė žvėrieną, konservuotas daržoves, o desertui – obuolių sūrį, kurio seniausias receptas buvo aprašytas dar 17 amžiuje. Taigi tradiciniu lietuvių valgiu vargu ar galima laikyti cepelinus, vėdarus ar šaltibarščius. Gerai, jog šis dalykas yra ne politizuotas taip, kaip vadinamoji tradicinė šeima.

Mane vaikystėje nustebino mitas apie tai, kaip Kęstutis pagrobė vaidilutę ir privertė ją tapti savo vaikų motina. Pagal dabar galiojančius įstatymus jis būtų teisiamas ir baudžiamas gana griežtai. Bet tai vyko viršūnėse. „Apačioje“, ypač kaime, vyravo patriarchalinė šeima, kuri buvo grindžiama turto arba nuosavybės pagrindu, jaunoji buvo „tekinama“, jai duodama „pasoga“ arba mokestis, jog būtų priimta. Bene žinomiausia tos nuostatos iliustracija yra Žemaitės „Marti“. Jai nepatingėsite, galite perskaityti ir Ievos Simonaitytės Šimonius. Modelis tas pat. Laikas – beveik prieš šimtą metų.

O kuomet radosi ta šeimos forma, kurią mes įrašėme į Konstituciją? Matyt, ją atnešė Tarybų Sąjunga 1940 metais kartu su savo teisynu. Gal jos dar nevertėtų vadinti tradicine, nes kaip sako mano kolega kultūros istorijos žinovas – tradicijai susiformuoti reikia bent kelių šimtmečių.

Apibendrinant noriu dar kartą priversti pakelt akis ir pažvelgti į straipsnio pradžią: metodika ta pati, tradiciniam valgiui ir tradicinei šeimos formai. Nukrypti negalima, reikia priimti.

1 Comment

  1. Petras

    Tai ką, dabar šeimų maršo nebus?

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Kuo reikšmingas Kantas?

Gimimo data 1724 m. balandžio 22 d., gimimo vieta – Karaliaučius. Mes intensyviai bandome jį pasisavinti, nes tam pritaria istoriniai ...
2024-04-22
Skaityti daugiau

Mums rašo

Politikų manipuliacijos 

Artėjant rinkimams kartais tenka pamatyti ar išgirsti taip vadinamus debatus. O kai kuriose šalyse net pamatyti plakatus ar televizinę reklamą. ...
2024-04-19
Skaityti daugiau

Mums rašo

Senoliai ir vaikai: trys pasauliai

Nenoriu galvoti apie tolimas šalis, matau tai, kur dabar gyvenu. Vaikai, jų tėvai ir jų seneliai gyvena labai skirtinguose pasauliuose. ...
2024-04-04
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This