Klaipėdos steigėjai – Vokiečių ordinas ir Kuršo vyskupas – dėjo didžiules viltis, kad miestas taps ypatingos reikšmės viso Kuršo regiono prekybos ir religiniu centru. Deja, į nuolatinių antpuolių verpetą įsuktas miestas stagnavo, gyventojų gausa nepasižymėjo, o uostas nesivystė.
Paradoksalu, kad nepaisant to, jog pagal savo natūralias gamtines savybes ir sąlygas Klaipėdoje buvo vienas geriausių Baltijos jūros uostų, jis nepriklausė Hanzos sąjungai.
Hanzos klestėjimo Baltijos jūros regione laikotarpiu (XIV a. – XV a. pab.) čia dominavo tokie miestai kaip Dancigas (šiandien žinomas, kaip Gdanskas), Ryga. Klaipėdoje šiuo laikotarpiu prekyba vystėsi tik lokaliniu lygiu.
Klaipėda kaip prekybinis, jūrinis miestas išjudėjo tik XVI amžiuje. Tačiau vos tik Klaipėda ėmė stotis ant kojų, „meškos paslaugą“ padarė konkurentai iš Dancigo (Gdansko). 1520 m. gegužę jų laivynas užpuolė Klaipėdą, sudegino dalį miesto, užgrobė uoste buvusius prekybinius laivus ir užvertė akmenimis Dangės upės žiotis.
Klaipėdos pilis ir uostas, 1535 m. Friedricho Rosmäslerio raižinys, publikuotas knygoje „Berliner Kalender auf das Schalt Jahr 1836“.
Miestas dėl to vargo daugiau kaip tris šimtmečius – akmenys pašalinti tik XVIII amžiaus pabaigoje.
Apie įvykius, stabdžiusius Klaipėdos miesto augimą ir plėtrą, laidoje papasakos Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas Romualdas Adomavičius, Mаžosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius doc. dr. Jonas Genys ir muziejaus istorikas dr. Julius Žukas.
„Istorinės Klaipėdos pėdos” – tai edukacinis projektas, skirtas atskleisti, kaip vystėsi ir augo Klaipėdos miestas. Projektą kuria naujienų portalas „Atvira Klaipėda”. Jis iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.
Bet koks miestas priklauso nuo jį valdančiojo: nuo jo vizijos, piniginės storio. nuo valdančiojo aplinkos. Ir Tai beveik nepriklauso nuo laiko, santvarkos. Juk Kaunas sugebėjo pasista
tyti AUKSINĮ TUALETĄ. V. Grubliauskas siekia bet kuria kaina įkurti garažus pačiame miesto centre.Tuo pačiu sudarinėjami miestų vystymosi planai dešimtmečiams, kuriuose gali vyrauti koks nors trumparegis, nedasivystęs pilietis, kuris skaito, kad jo žodis lemiamas. Ir tai gali pakeisti tik revoliucijos, kurios tuos planus sunaikina, bet ne santvarkos
Pritariu Karoliui. „Garažus miesto centre” – gerai pasakyta! Tokie jų, kai kurių alfa patinų valdžioje, prioritetai : visur ir visada auto ( tingi riebų užpakalį pajudinti?), želdinių naikinimas ir kita?
Paskutiniu metu labai sėkmingai stabdo dūdorius…….
ne Klaipėdą? Gal Mėmelį?
Nuostabus „vakarų” pasaulis : „Tačiau vos tik Klaipėda ėmė stotis ant kojų, „meškos paslaugą“ padarė konkurentai iš Dancigo (Gdansko). 1520 m. gegužę jų laivynas užpuolė Klaipėdą, sudegino dalį miesto, užgrobė uoste buvusius prekybinius laivus ir užvertė akmenimis Dangės upės žiotis.”
Kuo čia dėti vakarai, kai kalba eina apie 16 a? 🙂
Tai gal „rusai” užpuolė, tie kur nord strym išsprogdino, kad šiandien „vakarai” dujų pritrūktų, o gal tada Mėmelis ne „vakarams” priklausė, aš sovietmečiu mokyklą pabaigęs, „menkai” „įstoriją” žinau.
Priklauso nuo to, kaip savoka Vakarai apibreziama. Jos apibrezimu yra desimtys ir tas kuris siuo metu dazniausiai naudojamas XVI a. tikrai neturi prasmes, kaip ir Saltasis Karas ar Gelezine uzdenga. Istorija reikia ne „zinoti”, o suprasti… tik va sovietmecio mokykloje svarbiau buvo Lenina myleti 😉