Jau šešerius metus Klaipėdoje gyvenantis nigerietis dėstytojas Emmy Irobi tarptautiniame LCC universitete studentams dėsto konfliktologiją ir derybų meną.

Būdamas 19 metų jis išvyko iš gimtojo Enugu miesto, o be Lietuvos ir Lenkijos dar gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vokietijoje. Keliaudamas jis įgijo 5 aukštojo mokslo diplomus ir išmoko kalbų. Emmy taip pat vadovauja visuomeninei „Mediate Conflicts” organizacijai, kuri užsiima smurto tarp studentų problemomis.

Keliaudamas nigerietis išmoko penkias užsienio kalbas – anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų ir truputį lietuvių. Nors pastaroji kalba jam pasirodė sunkiausia, 63 metų vyras nusprendė mūsų mieste pasilikti ilgesniam laikui, prisipažinęs, jog šį sprendimą priėmė lengvai, kadangi Klaipėda – labai gražus miestas, svetingai sutinkantis užsieniečius.

Pasirinko Varšuvą

„Mano tėvai gimė ir iki šiol gyvena Nigerijoje, o aš, baigęs mokyklą, nusprendžiau išvykti į Europą, kad susipažinčiau su jos istorija. Mane labiausiai domino Antrasis pasaulinis karas ir Jogailaičių dinastija, o mano šalyje tai padaryti galimybių nebuvo. Nusprendžiau išvykti į Lenkijos sostinę Varšuvą, į metų trukmės lenkų kalbos kursus”, – apie sako kelio pradžią pasakojo Emmy.

Baigęs minėtus kursus, jis įstojo į Varšuvos universiteto Tarptautinių santykių fakultetą, kur vėliau baigė ir tos pačios krypties magistro studijas. Bestudijuodamas labai susidomėjo konfliktologija – mokslu, nagrinėjančiu nesutarimų sprendimų būdus taikiu būdu. Tuo metu tai buvo ypač aktualu dėl konflikto Bosnijoje ir Hercegovinoje, etninių konfliktų Nigerijoje ir Ruandoje. Emmy buvo įdomu suprasti, ką reikia daryti, kad įvairiose planetos vietose įsiplieskiančius konfliktus būtų galima išspręsti taikiai.

Vėliau jau Leipcigo universitete jis tęsė doktorantūros studijas tarptautinių santykių srityje. Leipcige, kurio universitetas yra antras seniausias Vokietijoje, Emmy praleido apie 9 metus.

Kitu profesoriaus gyvenimo etapu tapo JAV, kur jis persikraustė, norėdamas studijuoti Albukerkės Naujosios Meksikos universitete. Ten jis įstojo į aspirantūrą, apsigynė konfliktų tarpininko daktaro laipsnį.

Po to jį priėmė į Berklio – penkto pagal reitingus pasaulyje – Kalifornijos universitetą. Ne vienas šio universiteto absolventas yra tapęs Nobelio premijos laureatu, 10 JAV gubernatorių bei 40 žymių šalies milijonierių yra baigę šią aukštąją mokyklą.

„Berklyje aš pradėjau užsiiminėti visuomenine veikla, tapau organizacijos „AmericaSpeaks” savanoriu. Norėjau visuomenės labui nuveikti ką nors naudingo”, – pasakojimą tęsė Emmy.

Praleidęs keletą metų JAV, vyras nusprendė grįžti į Varšuvą, kur tapo Lenkijos mokslų akademijos bei kelių šalies universitetų profesoriumi. Jis taip pat dėstė Krokuvos Jogailos universitete – seniausioje Lenkijos aukštojoje mokykloje. Dėstytojavimas visada buvo jo svajonė.

„Visai kitas jausmas, kai sugrįžti į tą vietą, kurioje pradėjai, bet jau su kitu žinių bagažu”, – pasakojo profesorius. – Tada nusprendžiau išbandyti save krikščioniškos pakraipos aukštojoje mokykloje. Ėmiau ieškoti kontaktų ir radau LCC. Patiko, kad šį mokykla yra Lietuvoje, kadangi prieš tai turėjau lietuvę studentę ir buvo smalsu pažinti šią šalį. Maniau, jog tai bus trumpa viešnagė, bet universiteto bendruomenė mane taip svetingai priėmė, kad čia likau iki šiol”.

Pasigenda šypsenų

Atvykęs į Lietuvą, profesorius iškart ėmė mokytis lietuvių kalbos, kuri, prisipažįsta, jam paklūsta nelengvai – jis žiūri lietuviškas TV laidas, klausosi lietuviškos muzikos, skaito komiksus lietuvių kalba ir lankosi bažnyčioje. Jis įsitikinęs, jog kalbos bei tautos vertybių, tradicijų bei kultūros studijavimas – svarbi integracijos į naują bendruomenę dalis.

„Jei žmogus nesugeba greitai prisitaikyti prie vietos sąlygų – jis negalės ilgai gyventi naujoje vietoje. Į svetimą vienuolyną su savo tvarka neinama. Todėl būtina išlikti lanksčiam”, – sako jis.

Emmy pastebi, jog lietuviai nemėgsta kalbėtis ir retai šypsosi. Visgi jis rado raktą į jų širdis – stengiasi būti jiems įdomus. Emmy, kaip užsieniečiui, tai sunkumų nesudaro, tad jo pažįstami lietuviai jį dažnai kur nors pasikviečia.

Laisvu laiku profesorius mėgsta pasivaikščioti po senamiestį arba pajūriu. Taip pat jis dažnai lankosi koncertuose, ypač mėgsta džiazą. Iš vietinių patiekalų pamėgo šaltibarščius ir piurė, kurių Afrikoje nėra.

„Klaipėdoje nuolat vyksta kažkokios renovacijos, vadinasi, miestas nestovi vietoje. Tai nėra postsovietinis miestas, jis – europietiškas”, – teigia profesorius.

Emmy taip pat norėtų aplankyti Kijevą, kuriame jo buvusi studentė dar prieš kartą įkūrė verslą ir kvietė jį atvykti į svečius. Dėstytojas ilgą laiką atidėliojo kelionę, o dabar į Ukrainą nuvykti trukdo karas.

„Ta situacija dar kartą parodė, jog gyventi reikia šia diena ir vertinti tai, ką turi šiuo metu, kadangi ateity tokios galimybės gali ir nebūti. Mes dažnai ką nors atidedame vėlesniam laikui, o vėliau pasigailime dėl neišnaudotų galimybių. Ši istorija dar kartą įrodo, jog veikti reikia čia ir dabar”, – įsitikinęs nigerietis profesorius.