Teisininkai, kol kas nesėkmingai bandantys išplauti bendrovės „Grigeo Klaipėda” vadovo Tomo Eikino mundurą dėl incidento, kai pernai liepą ši įmonė neteisėtai išleido 18,6 kub. m gamybinio vandens su toksiškais elementais į Kuršių marias ir taip joms padarė žalą, pradėjo ir bylą dėl pačios įmonės.

Antradienį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėtas skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento (AAD) sprendimo, kuriuo ir AB „Grigeo Klaipėda“ buvo pripažinta tokiomis nuotekomis padarius žalą Kuršių marioms. AAD už tai skyrė bendrovei skyrė 850 eurų baudą.

Posėdžio metu „Grigeo Klaipėda“ advokatė Dovilė Murauskienė pirmiausiai teismo prašė stabdyti šios bylos nagrinėjimą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo T. Eikino byloje.

Visgi bylą nagrinėjanti kolegija, kurią sudaro teisėjai Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, nusprendė, kad nėra pagrindų tenkinti tokį prašymą.

Anot kolegijos pirmininko R. Armino, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad nutarimai administracinių nusižengimų bylose yra tik vienas iš įrodymų.

„Vienintelis sutapimas – tas pat įvykis, o teisinė kvalifikacija yra skirtinga”, – teigė R. Arminas.

Pratęsus skundo nagrinėjimo procesą įmonės advokatė akcentavo, kad jos klientė neneigia, jog tai buvo neatsargus pažeidimas, kad jis įvyko, ginčas kilo po atlikto patikrinimo, kai AAD nusprendė, jog buvo padaryta ir žala aplinkai, nors Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) reikšmingo neigiamo poveikio nenustatė. Pasak teisininkės, apyvartinis technologinis vanduo prieš patekdamas į marias atsiskiedė daugiau nei 12 kartų su kitomis nuotekomis, o visas šis bendras srautas dar buvo šiek tiek ir apvalytas.

„Yra daugiau abejonių nei atsakymų. Tai šioks toks departamento gudravimas, kad turėtų prejudicinius faktus civilinėje byloje, kur keliamas žalos atlyginimo klausimas. Jokiu būdu negalima tapatinti taršos su žala. Tarptautiniai ir nacionaliniai aktai daro labai aiškią takoskyrą. Teršalų poveikis gali būti labai skirtingas priklausomai nuo situacijos”, – kalbėjo D. Murauskienė, anot kurios, yra ir atitinkamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas būtent vandens taršos atvejį nagrinėjusioje byloje.

Anot jos, šis teismo sprendimas bus labai svarbus ne tik bendrovei, bet ir būsimos praktikos formavimui.

AAD teisme atstovavusi Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. specialistė Reda Turskienė tikino, kad teršalai buvo toksiški, todėl ir spręsta, jog jie padarė žalą vandens kokybei, ekosistemai.

Anot jos, nors AAA nenustatė reikšmingo poveikio aplinkai, tačiau kartu pažymėjo, kad bet koks papildomas teršalų kiekis dar labiau tolina Lietuvą nuo vandensaugos tikslų, tarptautinių įsipareigojimų.

Pasak specialistės, teršalų atsiskiedimas turi reikšmės žalos skaičiavimui, o ne pačiam faktui.

Beje, AAD savo poziciją dėl šios bylos viešai išdėstė savo pranešime spaudai, išplatintame tik prasidėjus teismo posėdžiui.

„Atkreipiame dėmesį, kad AB „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai į aplinką išleido užterštų gamybinių nuotekų, kurios nebuvo tvarkomos reikalavimus atitinkančioje nuotekų tvarkymo sistemoje. Paėmus mėginius nustatyta, kad tie patys teršalai (tik kitokios koncentracijos) pateko ir į Kuršių marias. Tikimės, kad teismas objektyviai įvertins AB „Grigeo Klaipėda“ veiksmus ir skundo netenkins. Visos įmonės turi imtis realių sprendimų, kad taršos atvejai ne tik nesikartotų, bet išvis neįvyktų“, – šiame pranešime cituota R. Turskienė.

AAD pranešime pabrėžė, kad gamybinės nuotekos, „juo labiau prioritetinės medžiagos (gyvsidabris, nikelis, švinas, varis, cinkas, chromas, naftos produktai), paviršinių nuotekų tinklais išvis negali būti išleidžiamos į paviršinius vandenis neturint tam leidimo”.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai sprendimą šioje byloje skelbs gruodžio viduryje.