Didesnės baudos už tai, kad vis dar neįvykdė teismo sprendimo ir nenugriovė uostamiesčio K. Donelaičio gatvėje pastatyto priestato buvusiai Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjai Irenai Šakalienei siekiančios Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) atstovė tikina, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai ir gudrauja.

Tuo metu I. Šakalienės advokatas tokias kalbas vadina tik emocijomis ir aiškina, jog faktai rodo, kad jo klientė nuoširdžiai siekia įvykdyti teismo sprendimą, o priestatas vis dar stovi dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pradinė bauda – 3 eurai per dieną

I. Šakalienei teismas neskundžiamu sprendimu buvo nurodęs griauti nebaigtą statyti priestatą. Toks nurodymas atsirado po to, kai Generalinė prokuratūra buvo pradėjusi tyrimą dėl istoriniame K. Donelaičio g. 12 name visas patalpas įsigijusios I. Šakalienės šeimos ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sudarytų sandorių su žemės sklypais bei pradėtų statybų ir perdavė bylą teismams. Įsiteisėjusiu Apeliacinio teismo sprendimu buvo panaikinti trys NŽT įsakymai dėl sklypų pardavimo, o leidimas rekonstruoti statinį pripažintas negaliojančiu visa apimtimi. Teismas nurodė, kad pastato griovimo darbus lygiomis dalimis turi finansuoti I. Šakalienė ir NŽT.

Prasidėjus posėdžiui I. Šakalienės advokatas J. Čobotas bandė pasiekti, kad būtų padaryta pertrauka ir teismas nurodytų, jog kitame posėdyje privalo dalyvauti ir NŽT. Tačiau bylą nagrinėjanti teisėja Diana Bučienė nutarė nagrinėti bylą nedalyvaujanti NŽT atstovui, nes institucija išdėstė savo poziciją raštu, o suinteresuotų asmenų dalyvavimas tokiose bylose nėra privalomas.

Pradėjus nagrinėti bylą J. Čobotas dėstė, kad visiškai nesutinka su teiginiais, jog jo klientė sąmoningai vilkina teismo sprendimo vykdymą. Taip esą yra nutikę dėl nuo jos nepriklausiusių aplinkybių, nes buvo sudėtinga rasti rangovą, o galiausiai pasirašius sutartį bendrovė vėliau ją nutraukė. Anot jo, po to vėl buvo ieškoma naujo rangovo, tačiau įmonės atsisakydavo atlikti tokius darbus, nes objektas sudėtingas, sąlyginai nedidelės apimties ir komerciškai nepatrauklus. Kai galiausiai buvo rastas naujas rangovas, jo pateiktas pasiūlymas nusiųstas NŽT, kuri turi apmokėti pusę išlaidų, bet dar nėra gautas atsakymas, ar institucija neprieštarauja, kad būtų pasirašyta tokia sutartis ir įmokės reikimą avanso dalį.

„Yra neapibrėžtumas, negalime pažadėti, kada prasidės darbai, kol nebus atsakymo iš NŽT”, – teigė advokatas.

Jis taip akcentavo, kad teismo ekspertas Artūras Sabeckis padarė išvadą, jog prieš pradedant griauti priestatą turi būti atlikti senojo, paveldosauginio pastato pamatų, sienų, perdangų, stogo sustiprinimo darbai, o jiems dar reikia parengti projektą, gauti Kultūros paveldo departamento leidimą.

„Sprendimas tikrai nėra įvykdytas dėl to, kad bauda maža, kaip nurodo antstolė. Ar didesnė ar mažesnė bauda, tie procesai užtrunka tiek, kiek užtrunka. Papildomai bausti nėra pagrindo. Paskirta bauda mokama nustatytais terminais, jokio įsiskolinimo nėra. Ją padidinus nepagreitės teismo sprendimo vykdymas”, – teigė advokatas.

Tuo metu VTPSI atstovė Judita Vadeikienė jo teiravosi, kodėl I. Šakalienė nori rangos sutartį sudaryti tokiomis „nepalankiomis sąlygomis”, kai avansu reikalaujama sumokėti visą rangos sutarties sumą – daugiau nei 120 tūkst. eurų ir kyla, kad ir bankroto grėsmė dar neatlikus darbų. Anot advokato, jo klientė nenori tokios sutarties, tačiau rinkoje esą dabar tik tokios sąlygos, kitokių rangovų nėra.

J. Vadeikienė kilo abejonės ir dėl rangovo paieškos proceso, bet advokatas tikino, kad tikrai buvo išnaudotos visos galimybės.

Teisėjai atkreipus dėmesį, kad pirmasis rangovas – Gerbūvio sprendimų centras – tik rugpjūčio 16-ąją, likus dviem savaitėms iki nustatyto termino, pranešė, kad neatliks darbų ir paklausus, kokių veiksmų I. Šakalienė buvo ėmusis dėl sutarties įgyvendinimo, jos advokatas tikino, kad buvo bendraujama su atsakingais asmenimis žodžiu. Jis pripažino, kad rašytinių įrodymų apie tokius raginimus nėra.

Teisėjai taip pat kilo klausimas, kodėl tik spalį buvo gautos eksperto A. Sabeckio išvados dėl būtinybės sutvirtinti senąjį pastatą. J. Čobotas aiškino, kad tik bendraujant su naujais potencialiais rangovais paaiškėjo, jog gali  iškilti tokia būtinybė.

„Negaliu pasakyti, ar Gerbūvio sprendimų centras buvo įvertinęs tokias aplinkybes. Galbūt pamatė tokią būtinybę ir tada nusprendė nutraukti sutartį”, – sakė jis.

Teisėjai paklausus, kas įpareigoja gauti išankstinį NŽT suderinimą sutarčiai, advokatas pripažino, jog Apeliacinio teismo sprendime yra tik įpareigojimas šiai institucijai padengti pusę griovimo darbų išlaidų, bet tokio pritarimo esą siekiama „norinti išvengti nesusipratimų”, kad I. Šakalienė nepatirtų dar ir papildomų nuostolių, nes viešieji finansai tvarkomi pagal tam tikras taisykles.

Tuo metu J. Vadeikienė pasisakydama dėstė, jog I. Šakalienės su Gerbūvio sprendimų centru pasirašyta rangos sutartis tikriausiai buvo tik dėl akių, nes joje nebuvo jokių saugiklių dėl neįvykdymo, jokių sankcijų ar baudų, nebuvo atlikti jokie avansiniai mokėjimai, nebuvo sudaryta sąmata. Tokia sutartis galėjo būti nutraukta bet kada ir bet kokiu pretekstu. Pasak inspekcijos atstovės, įmonė sutarties nutraukimą motyvavo darbuotojų nutekėjimu, bet viešai prieinami įmonės duomenys rodo, kad nieko panašaus tuo metu nebuvo.

J. Vadeikienė atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad naujam potencialiam rangovui – UAB „Akelta” – vadovauja žmogus su tokiu pačiu vardu ir pavarde, kaip ir Gerbūvio sprendimų centrui. Naujasis potencialus rangovas, reikalaujantis visos sumos avansu, šiuo metu esą turi tris kartus mažiau darbuotojų nei Gerbūvio sprendimų centras.

„Ar nebus ta pati situacija, kaip ir su pirmuoju? Ar nesubankrutuos, ar įvykdys tokį įsipareigojimą? Čia labiau panašu, kad vengiama vykdyti sprendimą ir siekiama vilkinti”, – kalbėjo tarnautoja.

Jai kėlė abejonių ir naujo rangovo paieška, nes buvo pateikti tik dviejų bendrovių atsisakymai be datų ir jokių rašytinių užklausimų. Specialistė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pateiktas tik bendrovės „Uostamiesčio projektas” sudarytas pastato sutvirtinimo projektavimo darbų grafikas, bet nėra jokios sutarties ar įrodymo apie avansinį mokėjimą.

Sakydamas baigiamąją kalbą J. Čobotas VTPSI atstovės pasisakyme sakė išgirdęs tik „daug emocinių, subjektyvių vertinimų ir kaltinimų, prieštaraujančių surinktiems įrodymams”.

„Klientė nevengia ir neturi jokio tikslo vengti teismo sprendimo vykdymo. Per mėnesį jai reikia sumokėti beveik 100 eurų, tai – nemaža suma. Dėl to, kad nenugriauna priestato ji neturi jokios finansinės naudos. Kokia prasmė? Suprantu, kad tuo pastatų naudotųsi, gyventų ten. Ji gerbia ir vykdo teismo sprendimus. Jei kas rastų būdą per dieną nugriauti nesutvirtinus senojo pastato, iškart tai padarytų. Kiek dar klientę valstybė turi nubausti už tai, kad buvo išduotas neteisėtas statybų leidimas? Sprendimas niekur nedings ir jis bus įvykdytas”, – teigė advokatas.

Tuo metu J. Vadeikienė tikino, kad visi I. Šakalienės veiksmai yra tik popieriuje, o realūs neegzistuoja.

„Paskirta bauda turi skatinti vykdyti sprendimą, o ne delsti, nekreipti dėmesio į nedirbantį rangovą, pasirašyti netinkamas sutartis. Nauja sutartimi siekiama palankų sąlygų ne sau, o rangovui. Yra daug abejonių, kad skolininkė nesąžininga ir teikia neteisingus, melagingus duomenis teismui”, – teigė ji.

Sprendimas šioje byloje turėtų būti paskelbtas dar lapkritį.

I. Šakalienė savo versiją apie visą šią istoriją „Atviroje Klaipėdoje” buvo išdėsčiusi prieš porą mėnesių.