P0

Istorinės Klaipėdos pėdos, Svarbu

Ar viduramžiais klaipėdiečiai valgė ruonius? (3)

Dovilė Ringis
2022-12-09


Jeigu apsilankysite Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, išvysite įspūdingą archeologinių kolekciją, sukauptą iš gausybės archeologinių tyrimų, atliktų Klaipėdoje.

Labai reikšmingi archeologiniai kasinėjimai atlikti Klaipėdos piliavietėje – ši vieta tirta ne kartą. Pirmą kartą tyrimai čia atlikti 1968 metais, po septynerių metų kasinėjimai atnaujinti. Paskutinį kartą archeologai čia darbavosi 2014–2016 metais.

Sluoksnis po sluoksnio, archeologams pavyko atkurti ne tik pilies, bet ir greta jos buvusio miesto veidą – išsiaiškinti čia buvusių pastatų specifiką, buitinius įpročius, kultūros apraiškas, to metu žaidimus ir mitybos įpročius.

Daug paslapčių apie viduramžių klaipėdiečių gyvenimą atskleidė ir prieš keliolika metų Kurpių gatvėje atlikti archeologiniai tyrimai.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vizualizacija

XIII amžiuje, Vokiečių ordinui pastačius pilį ir įkūrus miestą, gyvenimas „kunkuliavo“ pilyje ir greta jos. Tačiau palaipsniui miestas plėtėsi. XV a. pab. – XVI a. pr. dabartinėje senamiesčio teritorijoje tarp Didžiosios Vandens gatvės ir dabartinės Dangės upės bei tarp Teatro gatvės ir gynybinių įtvirtinimų, sąjūdžio laikotarpiu pavadintų Jono kalneliu, kūrėsi „naujas miestas”. XVI a. pr. galimai iškasus gynybinį griovį (tai dabartinė Dangė), ši teritorija tapo „miestu – sala”.

Daug informacijos apie viduramžių Klaipėdą atskleidžia ir patys naujausi archeologiniai kasinėjimai šv. Jono bažnyčios sklype, Turgaus gatvėje.

Archeologiniai kasinėjimai šv. Jono bažnyčios sklype. Martyno Vainoriaus nuotr.

Šie archeologiniai tyrimai svarbūs ne tik atverčiant dar vieną, gaisrų, karų pažymėto miesto istorijos puslapį, bet ir ateityje planuojant atstatyti šv. Jono bažnyčią.

Viduramžių Klaipėdos paslaptis vaizdo siužete atskleis archeologai iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto – doc. dr. Gintautas Zabiela, dr. Miglė Urbonaitė-Ubė, dr. Raimonda Nabažaitė, Ieva Masiulienė – bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius doc. dr. Jonas Genys.

„Istorinės Klaipėdos pėdos” – tai edukacinis projektas, skirtas atskleisti, kaip vystėsi ir augo Klaipėdos miestas. Projektą kuria naujienų portalas „Atvira Klaipėda”. Jis iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.


    Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

    2022-12-09

    3 komentarai “Ar viduramžiais klaipėdiečiai valgė ruonius?”

    1. AvatarHusky (IP: 88.118.19.173)

      Kokia rašytoja,toks ir straipsnis

    2. AvatarSanta (IP: 78.60.175.68)

      Skystokas straipsnis. Išvardino pavardes, pavadinimus….

    3. AvatarJuozas (IP: 86.38.72.114)

      Tai kaip: ar viduramžiais klaipėdiečiai valgė ruonius? Kokio velnio rašyti tokį straipsnip pavadinima, o pačiame straipsnyje apie tai net neužsiminti?

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt