Likus mėnesiui iki 100 metų, kai Lietuva slaptos karinės operacijos metu užėmė Klaipėdos kraštą ir taip padėjo pagrindą jo prijungimui, pristatant šiai sukakčiai paminėti skirtus renginius uostamiesčio vicemeras Arvydas Cesiulis pripažino, kad vienas iš užmojų, kurių nepavyko realizuoti – proginė 2 eurų moneta.
Gana ilgai atsakymus į „Atviros Klaipėdos” klausimus brandinęs Lietuvos bankas tikina, kad tinkamas šios progos įamžinimas esą bus ir kolekcininkams skirtas momentų rinkinys su tekstu apie Klaipėdą, nors ant pačių tokių monetų ir nebus nieko, kas primintų uostamiestį.
Vilniaus neužmiršo, krepšinio šimtmečio – irgi
„Kiekviena šalis gali išleisti po dvi progines monetas per metus. Šių monetų charakteristikos ir viena – bendroji – pusė yra tokios pat kaip ir įprastų 2 eurų monetų. Jos skiriasi tik nacionalinės pusės dizainu, skirtu kokiai nors progai paminėti. Kaip proginės gali būti išleidžiamos tik 2 eurų nominalo monetos. Proginės monetos yra teisėta atsiskaitymo priemonė visoje euro zonoje. Tai reiškia, kad jomis galima atsiskaityti ir jas privaloma priimti kaip ir visas kitas eurų monetas. Dažniausiai šios monetos išleidžiamos istorinių įvykių sukaktims paminėti arba siekiant atkreipti dėmesį į dabartinius istorinės reikšmės įvykius”, – rašoma Europos centrinio banko internetiniame puslapyje.
2015-asiais Lietuvos bankas išleido proginę monetą, skirtą lietuvių kalbai, 2016 m. – skirtą baltų kultūrai, 2017-aisiais – skirtą Vilniui.
Nuo 2018 metais kasmet jau išleidžiama po dvi monetas. 2018-aisiais jos buvo skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui bei Dainų ir šokių šventei.
2019 m. bankininkai nusprendė įamžinti sutartines, daugiabalses dainas ir Žemaitiją. 2020-aisiais išleistos monetos Aukštaitijai ir Kryžių kalnui, pernai – Žuvinto biosferos rezervatui ir Dzūkijai, šiemet – Lietuvos krepšinio 100-mečiui ir Suvalkijai.
Lietuvos banko monetų leidybos plane skelbiama, kad kitąmet bus išleista jau tik viena proginė moneta „Kartu su Ukraina”.
„Puikiai pristato apyvartinių monetų numizmatinis rinkinys”
„Atvirai Klaipėdai” paprašius Lietuvos banko paaiškinti, kodėl buvo nuspręsta neišleisti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui skirtos proginės monetos, tik po keleto dienų atsiųstame atsakyme šios įstaigos Grynųjų pinigų departamento direktorius, Monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius tikino, kad „minimai sukakčiai dėmesys bus tikrai skirtas”.
„Apyvartinių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse rinkinys, apyvartoje pasirodysiantis jau sausio mėnesį, dedikuojamas Klaipėdai. Tokie rinkiniai itin vertinami kolekcionierių iš viso pasaulio. Šiuo rinkiniu paminimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis, jį lydinčiame lankstinuke pažymėta 1923 metų istorinių įvykių svarba ir reikšmė Lietuvos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai”, – dėstė bankininkas.
Kartu jo komentare priminta, kad Klaipėda jau buvo „atspindėta ir kitose Lietuvos banko išleistose monetose”: 2021 m. 5 eurų ir to paties dizaino pusantrokas buvo dedikuotos Jūros šventei; Klaipėdos miestui 2002 m. buvo skirta 10 litų moneta.
Taip pat bankininkas informavo, kad kolekcinių, proginių monetų ir apyvartinių monetų numizmatinių rinkinių išleidimo planai sudaromi vadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtinta Lietuvos banko monetų kūrimo strategija 2022-2025 m., kurioje jau numatyta per metus išleisti tik vieną proginę monetą su Lietuvos nacionaline puse.
Paprašius patikslinti, kas ir kokius pasiūlymus pateikė dėl proginės 1923-iųjų įvykiams skirtos monetos, D. Stankevičius įvardijo, kad iš viso buvo pateikti trys pasiūlymai: Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis, 1923 m. sukilimui – 100 metų ir Klaipėdos krašto metai. Be Klaipėdos savivaldybė juos dar teikė Kultūros ministerija, Vyriausybės ir Seimo kanceliarija.
„Pagal Lietuvos banko Monetų kūrimo komisijos darbo reglamentą fiksuojami komisijos priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai. Medžiaga saugoma Lietuvos banko teisės aktų nustatyta tvarka. Komisijos protokolai nesiunčiami”, – į prašymą supažindinti su minėtosios komisijos posėdžio, kuriame buvo apsvarstyti tokie pasiūlymai, protokolu, atsakė banko atstovas.
Sprendimas dėl būtent tokio Klaipėdos prijungimo šimtmečio įamžinimo būdo esą buvo priimtas bendru komisijos narių sutarimu.
Anot jo, Lietuvos banko monetų kūrimo komisijoje įprastai temų atranka atliekama „įvairiais pjūviais: temų aktualumo ir reprezentacijos pobūdžio, vertinant tiek per tautinio identiteto, tiek per tarptautinės svarbos prizmę, kolekcionavimo, įvaizdžio kūrimo kontekste”.
„Tikslas – skatinti visuomenę domėtis kolekcionavimu per monetoje vaizduojamą reiškinį, įvykį, sukaktį, asmenį ar kitą įdomią informaciją, susijusią su moneta. Svarbus ir toks aspektas, ar konkreti tema jau yra įamžinta monetoje ar rinkinyje, susijusia ar panašia proga. Atsižvelgiame ir į metalų įvairovę. <…> Monetų kūrimo komisija mano, kad 2023 m. laidos apyvartinių monetų numizmatinis rinkinys, kurio lankstinuke Klaipėdos universiteto prof. Vasilijus Safronovas puikiai pristato svarbiausius Klaipėdos krašto įvykius, yra gera proga Klaipėdos vardo garsinimui ir įamžinimui Lietuvos numizmatikoje per apyvartinių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse prizmę”, – aiškino D. Stankevičius.
Neatsakė jis konkrečiai ir į klausimą, kokiais argumentais banko valdyba rėmėsi priimdama sprendimą, kad 2022-2025 m. per metus jau bus išleidžiama tik po vieną proginę monetą.
„Lietuvos banko monetų kūrimo strategijoje 2022-2025 m. išsamiai išdėstytos monetų kūrimo kryptys ir tikslai, numatyti atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, numizmatikos tradicijas Lietuvoje”, – rašoma atsiųstame atsakyme.
P. S.
„O jeigu to žingsnio išvis nebūtų buvę žengta, tai arba mes nebūtume turėję Klaipėdos krašto, arba šiandien su jumis lietuviškai nebūtume kalbėję“, – dar 2013-aisiais, artėjant 90-osioms Klaipėdos užėmimo metinėms, apie šio įvykio svarbą portalui delfi.lt buvo sakęs istorikas Česlovas Laurinavičius.
KOMENTARAS
Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras
Vertinčiau tai kaip bankinę, o ne vertybinę, pilietinę poziciją dėl Lietuvos, kaip jūrinės valstybės su visais jos akcentais. Tikriausiai ji pagrįsta bankinėmis eilutėmis, planais, o ne to įvykio svarbos suvokimu. Reikia turėti ne tik šaltą matematinį protą, bet ir karštą širdį, kad galėtum priimti kitokį, vertybinį sprendimą.
INFORMACIJA
Lietuvos banko Monetų kūrimo komisijos nariai:
Deivis Stankevičius, Grynųjų pinigų departamento direktorius;
Linas Dikavičius, Korporatyvinių paslaugų departamento Leidybos ir vertimų skyriaus vadovas;
Tomas Grėlis, Strategijos ir valdysenos departamento Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas;
Audronė Gruodytė, Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė (taip pat ir komisijos sekretorė);
Laima Šikšnelytė-Zananavičienė, Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vadovė;
Karolis Tumelis, Strategijos ir valdysenos departamento Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas;
Miglė Zaleckienė, Strategijos ir valdysenos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė.
Kiek kartų meras ar Cesiulis buvo Vilniuje ir rūpinosi proginės monetos išleidimu? Vilnius niekada neišties rankos Klaipėdai kol patys jos nepagriebsime. Kiek reikėjo vargo, žinau tą iš pirmos miesto valdžios vyrų pasakojimų, kol buvo išleisti 200 litų nominalas su Klaipėdos švyturiu ir Vydūno atvaizdu. Dirbti reikia, o ne po nepadarytų darbų filosofuoti.
Čia priejo Kinziulis ir tarė – mes esame šalis priė jūros , o žągrės ir plūgo partijos valdė ir tebevaldo nesvarbu kuom jiė save bepavadintu konservatoriais, socdemais t.t …. visos mūsu partijelės atstovauja žągrės plūginių partijai ! šioms partijoms Klaipėda kaip rakštis subinėje ! juk užtektu ir Palangos su Gentvilo Šventosios uostu!
Nejaugi banką valdo vatnikai..
Ten valdo vizijos kūrėjai ir viska gerai išmanantys, kurie megsta valgyti lašišą.
tikriausiai tik dabar sužinojo, kad nebus jokios monetos.Ir nieko jie nedarė, kad ta moneta atsirastų, nes visos jų mintys nukreiptos į kitokias monetas. O analogiški padarai iš Vilniaus, taip ir liko prilipę prie žagrės, jiems užtenka ir Palangos, Klaipėda ,jų supratimu, tik valstybės biudžeto pajamų eilutė.
Visiška gėda vilniečiams ar vilniuje gyvenantiems. Taip, kad Klaipėda jiems didelius pinigus generuojanti biudžeto eilutė, tai aišku seniai. Mes pajuokaujame, kad gaila, kad kažkada Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, o ne prie Vokietijos.
Cesiulis silpnas vadovas. Jam patikėti šimtmečio projekto vadovavimą buvo strateginė klaida.
kuris iš jų ten stiprus?
GĖDA, kad neišleidžiama Klaipėdos krašto moneta.
Žurnalisto stilistika – Lietuva slaptos karinės operacijos metu užėmė Klaipėdos kraštą – lik iš Rusios strateginiu planu paimtas spec. nurodymas. Suprantama kad Atvira Klaipėda maitinasi projektu rašant apie praeities Klaipėda ir kuri finansuoja Vokietija bet vis tiek reikia mokėti kurti ir rašyti ne imperiniu žargonu „slapta operacija“, „užėmė“ ir tt. Nors gal dar reikėjo parašyti „užgrobė“ ar panašiai, tada dar butu tarp mūsų miestiečiu „teisingau”. O šiaip Vokietija kūrė imperija kurios užmačiose buvo panašios kaip ir Rusijos – valdyti Europą. Ir tai kad Versalio sutartis Lietuvai teisėtai sugražino Klaipėdos kraštą galima pavadinti tik vienu žodžiu – Lietuva susigražino Klaipedos kraštą ir jokie kiti žodžiai kaip „užėmė“ ar panašiai yra tik gatvinio išsireiskimai.
Istoriją galite interpretuoti kaip norite, bet nemeluokite ir neklaidinkite skaitytojų apie kultūrinius-istorinius „Atviros Klaipėdos” projektus – nė vieno iš jų nėra rėmusi Vokietija, jos institucijos ar fondai.
Pasak zodymas.lt žodis užimti – užimti, užima, užėmė – turi keletą versijų: 1. apgyventi, išnuomoti, padaryti nebelaisvą, rezervuoti: Užimti butą, kambarį. Užimti vietą, eilę. 2. užgrobti, okupuoti: Užimti svetimą kraštą ir …..tt. . Tad žodžio reikšmė visas istorines interpretacijas veda į vieną atsakymą. O dėl finansavimo? Kad ir paskutinė prieinama informacija iš Atviros Klaipedos: 4000 Eur pervedė Vokietijos ambasada Lietuvoje rusiškos rubrikos projektui „Offen Klaipeda – Fighting for the minds of Klaipeda’s Russian speaking community”. Tad interpretacijoms fantazijų. Bet ar to reikia? Žinoma kad ne. Daugiausia ko norėtųsi yra tai kad Atvira Klaipėda butu atsakingesne prieš savo skaitytojus formuojant jų pasaulėžiūrą. Skaitytojo komentarai tai tik subjektyvi neprofesionali įžvalga vieno ar kito pateikto fakto ir tikrai ne šmeižto apraiška, tai emocinė reakcija ir nebūtina atreaguoti i komentarą kaltinimu nes skaitytojas tikrai nesistengia būti viršesnis.
Taigi, Vokietijos finansuojamo projekto „Offen Klaipeda – Fighting for the minds of Klaipeda’s Russian speaking community” objektas yra rusiškų naujienų/aktualijų rubrika, o ne rašiniai „apie praeities Klaipėdą”.
Jei norite tikėti pasakomis apie tai, kad „Lietuva susigrąžino Klaipėdos kraštą” – jūsų valia, tačiau savo skaitytojams tokios pasaulėžiūros nesiruošiame diegti.
Kad susigrąžintum, pirmiausia reikia turėti ir netekti. Gal galėtumėte pasakyti, kuriuo metu Klaipėdos kraštas buvo Lietuvos valstybės dalimi iki 1923-iųjų? Buvo ar nebuvo 1922-12 – 1923-01 Lietuvos vyriausybės organizuota slapta karinė operacija? Užėmė Lietuvos kariai ir šauliai 1923 01 Klaipėdos kraštą ar ne? O gal žinote, kokie buvo Ambasadorių konferencijos planai dėl Klaipėdos krašto likimo 1922 pabaigoje – 1923 metų pradžioje?
Ir pabaigai – aš asmeniškai laikau šią karinę-politinę operaciją pačiu didžiausiu Lietuvos laimėjimu nuo Žalgirio mūšio laikų, kurios nereikia kaip nors gėdytis ar „pudruoti”.
Kas ta Klaipėda? Pastatytų estakadą į Neringą, tai net nepastebėtų Vilniaus prakilnybės, viršum praeitų.
Gal jie ir būtų teisūs, nes senojo miesto dvasia išdaužyta ir slepiasi po nebūtomis aikštėmis. Naujamiestis toks kaip visur.
Stadijona pasistatykite , vylna naša, estakados mat užsimanė
ant miesto ir jo dvasios(tiek Vilniaus, tiek Klaipėdos prakilnybės) jiems rūpi tik pinigai, kuriuos šienauja Klaipėdoje
Visi apie klaipeda raso blogai turbut vilnieciai.tai jumis valkatas puslenkius klaipedos uostas maitina.suskei.ka darytumet be klaipedos.
Grybą pjaunat neišprusėliai . Matyt vatnikai rašineja . Jei kažkam Uostamiestis nesvarbus atrodo, galit pas batka eiti bulvių ravėti.
iš pasiutimo taip rašinėja.Griūva jų „ruzkij mir”, tai ir siunta vatos gabalai
Net ir bankai supranta kad čia Vokietijos źemes.
tik neigalus taip gali sugalvoti
Dar paklausk Putino kam priklauso Kiningsbergas.
,,Lietuva slaptos karinės operacijos metu užėmė Klaipėdos kraštą ir taip padėjo pagrindą jo prijungimui, pristatant šiai sukakčiai paminėti”
Kuris surengs dar viena slapta operacija???
nebesvajoti, vatini!
keisto. Veiksmas lygus atoveiksmiui -kai miestiečiams dzin ant savo miesto ir jie išsirenka tokius miesto vadus tai kodėl tam bankui turėtų labiau rūpėti ta Klaipėda. Ar galima gerbti tokį miestą kai jame išrinktas daugiametis, liberalų sultyse sunokęs, miesto vadovas staiga tampa pradžiai komitetčiku, o galiausiai net socialdemokratu. Kad tik ištemptų su alga ir dovanomis iki pensijos. Kaip pats ir aiškina – su šaltu matematiniu protu ir be jokių vertybių. Tai bankas turi gerbti? Ir šiaip, ką jau čia moneta, tai tik Lietuvos požiūrio simbolis. Niekas niekur nieko miestui neduos ir už nugaros juoksis. Tuo pat , o kas tam Grubliausko planktonui Ceciuliui kada nors pavyko?
Nusišnekėjai
Griežtai, bet tiesiai ir konkrečiai. Miestelį valdo planktonas, nenuvažiuojantis iki Vilniaus nei pasiderėt, nei įtikint. Niekas ten nesusipras, ten tokių prašytojų krūvos.