VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT), savivaldybės pavedimu administruojanti vietinę rinkliavą už mokamą automobiliams stovėjimą, praėjusiais metais surinko 3,8 mln. eurų. Tai – 1,4 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais.
Laikinasis įstaigos vadovas Andrius Samuilovas sako, kad pirmiausia tam įtakos turėjo padidėjęs automobilių srautas Klaipėdoje. Ir tik kaip antrą faktorių mini tai, jog rinkliava praėjusiais metais jau buvo rinkta gerokai išplėstose parkavimo zonose, didėjo ir rinkliavos dydžiai. Pavyzdžiui, senamiestyje jie išaugo nuo 90 centų iki 1,5 euro už valandą.
Tačiau automobilių senamiestyje ir kitose zonose dėl to nesumažėjo. Kai kurių specialistų teigimu, nors vietinė rinkliava Klaipėdoje šiek tiek reguliuoja automobilių srautus, tačiau ji esą yra per maža, kad padėtų iš esmės spręsti oro taršos, spūsčių ir kitas problemas. Rinkliavos nuostatuose nurodoma, jog ja siekiama sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose.
KKT kontrolieriai pernai užfiksavo 55 tūkst. rinkliavos nesumokėjimo atvejų. Be to, užfiksavo 6,5 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų (beveik dukart daugiau nei 2021 metais). Tai irgi padidina įplaukas į savivaldybės biudžetą.
Mokamo parkavimo sistema Klaipėdoje pradėta kurti 2009 metais. Praėjusį mėnesį Klaipėdoje vykusios konferencijos „Parking gets smart” metu į „Atviros Klaipėdos” klausimą, kaip atrodytų mūsų uostamiesčio centras, jei jame nebūtų įvesta vietinė rinkliava už automobilių statymą, vienas iš prelegentų atsakė: nebūtų galima nei įvažiuoti, nei išvažiuoti.
Rinkliavos nuostatuose nurodoma, kad surinktos lėšos naudojamos „vietoms automobiliams statyti Klaipėdos mieste įrengti ir eksploatuoti, eismo saugumo gerinimo priemonėms įrengti, rinkliavai administruoti, viešojo transporto nuostoliams dengti ir viešajai transporto infrastruktūrai vystyti bei prižiūrėti, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nenumatytoms viešojo transporto lengvatoms finansuoti”. Tačiau viešai kiekvienam prieinamos informacijos, kur kasmet konkrečiai išleidžiamos surinktos rinkliavos lėšos, miesto valdžia neskelbia.
Pritariu nuomonei, kad problemą išspręstu nemokamas miesto transportas. Paklauskite savivaldybės darbuotojų atsakingų už transportą arba KKT vadovų, kiek vienas autobusas savo maršrute perveža keleivių. Arba nežinos, arba neatsakys, Klaipėdos Senjorų taryba klausė, atspėkit ar atsakė. Siūlėm nuvažiuoti į Šiaulius, kur senjorai veltui vežiojami miesto transportu, pasitobulinti. Tikiuosi, kad Ištikimi Klaipėdai paleis vieną eksperimentinį maršrutą veltui, Molas-Miesto ligoninės, arba kažkas panašaus. Tai pigiau kainuotų, nei visos tos priemonės… Autobusų parkas išlaikomas miesto gyventojų pinigais, vargiai iš surinktų bilietų atsiperka net tie kurie gaudo zuikius. Miesto transportas veltui vežioja orą ir papigintai senjorus virš septyniasdešimties, ko gero dar moksleivius ir studentus. O kas vairuoja, tas tikrai nevažiuoja, pasiskaičiuokit kiek kainuoja bilietas ir litras benzino su kuriuo galima nuvažiuoti 10 km., autobusu važiuojant paskaičiuokite du persėdimus dviem žmonėms. Linai Poška, dirbantis KKT juk moki skaičiuoti. Turiu parkavimo problemos kiemuose išsprendimo, be užtvarų, be baudų už žalios vejos (purvo) niokojimą…: reikia trijų dalykų buldozerio, žvyro ir nedaug popieriaus. Ji laikina, bet iki kvartalų rekonstrukcijos tikrai efektyvi. Man labiausiai patinka, kai savivaldybė kažką daro, bet nesiskelbia. Ponas Alfredas netoli bendruomenės namų parodė išasfaltuotą aikštelę šalia savo namo, jokio užrašo, kas daroma. Nusprendėme, kad žaidimų aikštelė vaikams. Alfredas man porina, kad tame rajone nesimato bėgiojančių vaikų, o aplink begalė automobilių, šalia bendruomenės namai, ir neįgaliųjų centras, čia šokama, dainuojama, padedama…, nėra kur pasistatyti automobilių, keliuko problema iki bendruomenės namų sprendžiama, bijau būti netikslus, ne mažiau tris metus. Ponui A. Šulcui galiu pateikti senjorų tarybos susirašinėjimą su savivaldybe. Oi smagiai pasiskaitytų klaipėdiečiai, savivaldybė pažadėjo išasfaltuoti 2024 metais, statybos leidimas guli jau du metus kažkur, pradinė kaina buvo apie 5000 eur. Atspėkite, kodėl vilkinama, pinigų nėra….. PRIORITETAI – būtinai nuvyksiu, kai pastatys, pasidžiaugti sportuojančiais, aktyviai laisvalaikį leidžiančiais vaikais. Apie keliuką senjorų taryba paklausė Arvydo Vaitkaus – jo atsakymas – pinigų yra. Iki metų pabaigos minėto keliuko ir parkavimo problemas kiemuose, gal ne visuose, bet aktualiausiose vietose, galima išspręsti, pasiūlysiu Arvydui Vaitkui kaip, tikiuosi, kad išgirs ir pritars. Kauno gatvės rajono gyventojų klausiau, jie šimtu procentu pritaria… 🙂
Gerai būtų, kad imtu tik už parkavimo vietas.
Klaipėdiečiai ko Jūs nervinaties ir pykstat , na atsirado gudruolis kuriam mokat , visi supranta kad čia reketas bet čia viskas teisiška . Už ką kovojot tą ir turit . MOKESČIUS REIKIA MOKĖTI !!! .
Ar rašalo pritrūko užklausti Klaipėdos transportą ir savivaldybę apie 3.8 mln. EUR „likimą”?
Arv yra kvailių dar mokančiu ta reketą ?
Sveikas,normalus zmogas i Klp.centra kojos nekelia jau Nnnn metu. Aisku,jeigu neprispaudzia butinybe. Tada nera ka daryti. Be reikalo niekas i tuos nutriususius rajonus nesibeldzia. Centras- senai mires reikalas. Ir cia ne apie parkavima. Cia apie miesto valdyma ir strategija.Abgailetina
Verslui mirtis.
Kodėl nenorėjote jokių ” skaičiavimų ” dar 2014 m ? Ponia liberalioji buvusi direktorė Simonavičiūtė vėl tapo liberalė ir vėl su Budinu ” žadins ” Klaipėdą ? __KLAIPĖDOJE LIGONINIŲ MIESTELYJE ATIDARYTA PIRMOJI KOMBINUOTŲ KELIONIŲ JUNGTIS (KKJ)
2014-11-25
Kombinuotų kelionių jungtį žurnalistams pristatė Universitetinės ligoninės vadovas prof. Vinsas Janušonis, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė, kiti miesto politikai. Šitas informacinis kelio ženklas – pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje
Konservatoriai valdžioje. Jų, ne liberalų klauskite kodėl?
Visuomenei yra teikiama nepilna informacija, todėl galima įžvelgti manipuliacijas, viešojo intereso pažeidimą, visuomenės teisės žinoti pažeidimą. Jeigu pajamos iš auto parkavimo per metus yra 3.8mln., ir jeigu kažkokiu stebuklu Klaipėdoje ši suma būtų laikoma viešaisiais finansais, o ne laikino pono Samuilovo, saugojančio postą gerokai pastovesnio pono Neniškio įstaigos nuosavybe – privaloma viešinti ir pilnas ataskaitas kaip ta rinkliavų suma buvo panaudota. Negalima bandyti atsipirkti vien deklaracija, kad neva tai lėšos panaudotos taip, kaip parašyta rinkliavos nuostatuose – nes tai nieko nepasako.
Kitas – ekonominis aspektas, per naudą miestui. Jeigu rinkliava duoda miestui 3.8mln. – būtina skaičiuoti palyginimui ir tos rinkliavos (suma palyginimui yra 3,8mln. minus administravimo, parkomatų įrengimo ir priežiūros kaštai) nuostolius. Būtina atlikti ekonominę analizę, patikrinti ir paskaičiuoti ar kokius nors praradimus dėl apmokestinto parkavimo patiria smulkus/vidutinis verslas apmokestinto parkavimo zonose. Juk šie prarasti pinigų srautai nebepatenka į vartojimo grandines, prarandamos darbo vietos, per GPM nėra pildomas miesto biudžetas, apmokestinto parkavimo zonos tampa mažiau patrauklios verslui. Juk daugelis vietoje senojo turgaus renkasi naująjį, kavos puodeliui su bičiuliu renkasi Akropolį ir kitą prekybcentrį ir t.t. Čia net nelabai ir piniginis klausimas, o labiau lietuviško mentaliteto – juk kai gali rinktis kažką nemokamą, lietuviai taip ir linkę daryti, nes tai pas mus laikoma protingu pasirinkimu. Pereikit Manto gatve ir pamatysite tokią užsidariusių bei nebedirbančių verslų koncentraciją, kurią sunkiai rastume kitur. Logiška klausti – ar verslo klientų srautų centre išsekimas gali būti bent iš dalies siejama su parkavimo apmokestinimu, jeigu taip – koks to apmokestinimo svoris kitų priežasčių sąraše.
Kitas klausimas – transporto mieste dalykus išmanantiems – ar logiška rytinius/vakarinius kamščius, kuriuos didžiąja dalimi sudaro darbo jėgos atvykimas/išvykimas, pateikti kaip priežastį, dėl kurios reikia apmokestinti parkavimą miesto centrinėje dalyje?
Ar tie iš užmiesčio atvykstantys/išvykstantys vairuotojai tikrai persės į greituosius (BRT) autobusus, kai pagrindinių gatvių plotis lengvajam ir uosto transportui bus sumažintas nuo dviejų eismo juostų iki vienos, nes numatoma atribota juosta greitiesiems autobusams? Kitaip sakant – dėl gatvių susiaurinimo spūstys padidės, visi visur vėluos ir galiausiai neapsikentę nebevyks į miestą automobiliais? Čia tikriausiai turėtų atrodyti šitaip – mamytė su dviem atžalom atvyksta automobiliu iki Klaipėdos priemiesčių, stato savo auto į „park& ride”, persėda į vieną BRT kad priduoti mažiausią atžalą į lopšelį, po to pasigauna kitą autobusą kad savo pradinuką pristatyti į mokyklą, po to kitu BRT autobusu vyksta į darbą, o po darbo – viskas atvirkštine tvarka. Juk tvirtinama, kad BRT autobusai mažins spūstis ir persodins į viešąjį transportą – jūs tikrai rimtai tokios vartotojų elgsenos tikitės???
Gal po tokio AK straipsnio KMSA jau galėtų surengti kad ir nedidukę preskonferenciją ir per kokį pusvalanduką paaiškinti žurnalistams tas tamsias zonas, pateikti skaičius, o mes jau per spaudą sužinosim tą iki šiol nutylimą „teisibę”.
Visiškai pritariu. Kiek išmanau apie miesto parkavimo problemas, tai ekonomiškai būtų naudinga parkavimo mokesčius stipriai didinti, o dalį automobilių stovėjimo vietų reikėtų naikinti. Jau nekalbu apie minimalų privalomą stovėjimų vietų skaičių, kuris išvis yra kažkoks komunistinis absurdas. Pradedant nuo senamiesčio, einant link centro (ypač Naujamiesčio), taip pat greta viešojo transporto arterijų (ypač Taikos prospekte) turi būti įvedami maksimalūs stovėjimo vietų skaičiai. Rinkliava surinkta iš teršėjų turėtų būti finansuojamas viešasis transportas (tramvajaus statyba), dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros statybos, taisymas, tobulinimas ir priežiūra.
Tau medicina yra bejege.
Vienintelė priežastis galinti paskatinti žmones persėsti į viešąjį transportą tai „nemokamas viešasis transportas” ir lėšų tam tikrai atsirastų, tik noro reikia.
Atskleiskite detaliai ka uz tuos pinigus naudingo nuveikete mieste, apart administravimo kastus.
kaip atrodytų mūsų uostamiesčio centras, jei jame nebūtų įvesta vietinė rinkliava .. atsigautu verslas centre, zm po niu daugiau būtų. Dabr gi pajamas dididina tik padidinta įmoka ir praplėsta rinkliavos zona.
Senamiesty ir taip nera kur masinos pastatyti, dviem aukstais statytumet kad savo fantazija jgyvendintumet?
Jūs gal prie piliavietes nueikite, pamatysite kiek laisvų parkavimo vietų.
Jei Jūsų tikslas mašina pasistatyti ant Anikės postamento tai tikrai turit bėdų…..
Už parkavimą įmate mokestį kiemuose, pirma reikėtų sutvarkyti dangą kieme prie Sausio 15gt24 namo. Purvynas.Geda.
Miela Onute, kas tą purvyną padarė? TIkiuosi ne pati. Gal savivaldybės darbuotojai atvažiavo ir pamaurojo žolytę, kol iš jos nieko neliko? Dėl suniokotos ar niokojamos aplinkos siūlau kreiptis į policiją ar aplinkosaugininkus. O pačią rinkliavą savivaldybė ima tik už parkavimo vietas.