JAV lietuviai Čikagoje sekmadienį iškilmingai paminėjo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-ąsias metines.

Lietuvių tautinėse kapinėse (Justice IL) amžino poilsio atgulė du kartus Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius,1923 m. Klaipėdos žygio karinis vadas, Lietuvos kontražvalgybininkas, diplomatas, Niujorko miesto garbės pilietis plk. Jonas Polovinskas-Budrys ir jo žmona Regina Kašubaitė-Budrienė, Lietuvos slaptųjų tarnybų bendradarbė.

Mūsų čia esančių tėvynainių kukli pareiga pagerbti ir prisiminti 1923 m. įvykių Lietuvos politikus bei kariškius, savanorius ir pirmiausia prisijungimo vadą J. Polivinską-Budrį.

Lietuvos diplomatas J. Budrio draugas Vaclovas Sidzikauskas „Drauge” ( JAV lietuvių dienraštis) rašė: „Iš arti stebėjęs anais metais Klaipėdos laisvinimo vyksmą, aš galiu teigti, kad jei ne J. Budrys, jo drąsa, sumanumas ir ryžtas, tai kažin, ar tas Lietuvai gyvybinės reikšmės žygis iš viso būtų įvykęs ir pavykęs. O tatai galėjo nukreipti istoriją į priešišką Lietuvai kryptį.”

Klaipėdos sukilimo vadas, tarpukario Lietuvos kontražvalgybininkas ir diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys, kurio palaikai prieš beveik 59 metus atgulė Tautinėse lietuvių kapinėse Čikagoje, norėjo būti palaidotas būtent Klaipėdoje. Šią velionio valią tam tikra prasme atspindi ir jo kapą ženklinantis paminklas, ant kurio iškaltas stilizuotas Klaipėdos herbas.

Tikimės ir viliamės, kad šiemet, minint Klaipėdos krašto 100-ąsias metines, jo ir jo žmonos palaikai bus pergabenti į Lietuvą ir garbingai su derama pagarba perlaidoti Klaipėdoje. Klaipėdos žygio vado paskutinė valia turi būti įgyvendinta.

Pagerbimo ceremonija organizavo LŠSI Lietuvių evangelikų liuteronų Tėviškės parapija, ceremonijoje kalbėjo šaulys V. Jurevičius, šaulys E. Lukoševičius, palaiminimą suteikė Tėviškės evangelikų liuteronų parapijos klebonas L. Miliauskas.

Sveikiname visus mūsų tėvynainius su Lietuvos pergale, o už vienintelį Lietuvos išėjimą į jūrą reikėtų dėkoti visiems 1923 m. žygio dalyviams.