Statistikos departamento duomenimis, trečiadienį Lietuvoje patvirtinti 284 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai (83 žmonės užsikrėtė antrą kartą, 11 – trečią). Klaipėdoje ši diagnozė patvirtinta septyniems klaipėdiečiams, iš kurių keturi susirgo antrą kartą.

Savaitinių atvejų skaičius šalyje ir Klaipėdoje sumažėjo identiškai – 8,3 proc.

Pagal atvejų skaičių, per dvi savaites tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Klaipėda dabar yra 20-oje vietoje tarp labiausiai sergančių savivaldybių. Čia šis rodiklis per parą sumažėjo nuo 116,4 iki 104,6 atvejo. Lietuvoje jis sumenko nuo 128 iki 121,5 atvejo. Blogiausioje padėtyje ir toliau yra Palanga, o geriausiai tebesilaiko Zarasų rajono savivaldybė.

Per parą į ligonines Dėl SARS- CoV-2 ligos paguldyta 20 žmonių. Dabar jose iš viso yra 120 tokių ligonių, 8 iš jų gydomi reanimacijos skyriuose. Tarp pastarųjų penki yra nesiskiepiję arba nebaigę vakcinacijos kurso.

Šiuo metu šalyje serga 5738 žmonės – 202 mažiau nei antradienį. Klaipėdoje sergančiųjų sumažėjo nuo 327 iki 295.

Praėjusią parą mirčių nuo COVID-19 nefiksuota, bet bendras jų skaičius patikslinus duomenis jau yra keturiais atvejais didesnis nei prieš parą – 9525. Klaipėdoje fiksuoti 427 tokios mirties atvejai.

Trečiadienį šalyje skiepijosi 122 žmonės (devyni pirmą kartą, aštuoni – antrą, 105 – trečią). Klaipėdoje vienas žmogus skiepijosi antrą kartą, 17 – trečią.

INFORMACIJA

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad reaguojant į epidemiologinę situaciją užsienio šalyse ir siekiant išaiškinti potencialias
koronaviruso atmainų įvežimo kryptis, Lietuvoje pradėtos tirti atvykstančių orlaivių nuotekos. Praėjusią savaitę pirmuose paimtuose bandomuosiuose ėminiuose COVID-19 ligos sukėlėjas aptiktas nebuvo.

Tirti iš trečiųjų šalių atvykstančių lėktuvų nuotekas anksčiau šį mėnesį sutarė Europos Sąjungos šalys, reaguodamos į blogėjančią situaciją Kinijoje. Tokius tyrimus jau pradėjo Belgija, Nyderlandai, Austrija ir kitos šalys.

Lietuvoje nuotekų tyrimai vykdomi nuo praėjusių metų lapkričio, kai buvo pradėti tirti ėminiai iš trijų didžiausių miestų nuotekų valyklų. Nuo šiol kartą per savaitę bus tiriamos ir nuotekos iš orlaivių, atrenkamų atsitiktiniu būdu. Už nuotekų tyrimų vykdymą ir stebėseną atsakinga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

NVSPL duomenimis, 2022 m. lapkričio pradžioje dominavo BA.5 atmainos šaka, tačiau su kiekviena savaite ją išstumia BQ.1 ir BA.2.75 atmainos. Taip pat Lietuvoje yra aptiktos kelios rekombinantinės (susidariusios iš dviejų skirtingų viruso linijų) atmainų šakos XBF (3), XAZ (1), XAY.2 (3) ir XBB (26). Aptinkami kiekiai yra pavieniai, taigi įžvelgti gausėjimo tendencijų negalima. Panašios tendencijos stebimos ir kitose šalyse – Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Pranzūcijoje, Airijoje. Čia BA.5 šakos atmainas išstumia BQ.1 atmainos, o rekombinantinių atmainų procentas dažniausiai išlieka mažas.

Šiuo metu atkreipiamas dėmesys į XBB.1.5 atmainą, turinčią plitimo pranašumą, lyginant su kitomis Šiaurės Amerikoje ir Europoje cirkuliuojančiomis atmainomis. Yra tikimybė, kad ši atmaina gali nulemti COVID-19 atvejų didėjimą ES, bet ne per artėjantį mėnesį (šiuo metu ES nustatoma labai mažai šios atmainos atvejų). Tikėtina, kad Šiaurės Amerikoje ši atmaina taps dominuojančia artimiausiu metu.

XBB.1.5 atmaina buvo aptikta ir Europos šalyse – Danijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Islandijoje, Belgijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Airijoje. Pavieniai šios atmainos atvejai nustatyti ir Lietuvoje. Nėra duomenų, kad ši
atmaina sukeltų sunkesnes ligos formas.