P0

Miestas, Svarbu

Toliau gviešiamasi iš Klaipėdos atimti pagrindinę vandenvietę (7)

Artūras Šulcas

Artūras Šulcas
2023-01-25


Aplinkos ministerija trečiadienį surengto pasitarimo metu spaudė Klaipėdos miesto savivaldybę iškeldinti III vandenvietę – esą dėl to, kad ji trukdo pramoginei ir krovinių laivybai Vilhelmo kanalu. Nors bene labiausiai to trokšta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), jau išleidusi nemažai pinigų iškeldinimo galimybių paieškai.

III vandenvietė. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak pasitarime dalyvavusio Klaipėdos mero pavaduotojo Arūno Barbšio, pagrindas remti savivaldybę prie sienos yra Lietuvos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame įrašyta, jog III vandenvietę turi iškeldinti Klaipėdos miesto savivaldybė.

„Atvirai sakant, nustebino mus visus, – taip apie šį sprendinį sako Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, duodamas suprasti, kad jis buvo įrašytas be suderinimo su Klaipėdos miestu. – Klaipėdos žmonių aprūpinimas geros kokybės gėlu vandeniu yra didesnis prioritetas nei tie planai”.

Jis tikina, kad laivybai Vilhelmo kanalu savivaldybė nedarys jokių kliūčių. 

Praėjusių metų rugpjūtį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba vėl svarstė III vandenvietės iškėlimo klausimą, bet viskas baigėsi tik tuo, kad buvo konstatuota, jog 2018-aisiais pristatytoje Uosto direkcijos užsakymu atliktoje studijoje visgi nėra tinkamų variantų. Nors 2018 m. parengtoje studijoje buvo teigiama, kad geriausia alternatyva III vandenvietei būtų penkios požeminės vandenvietės, esančios Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, ir tas pats Vilhelmo kanalas. Tik vanduo iš jo būtų jau imamas ties Kalviškių kaimu.

Trečiadienio pasitarime apie KVJUD norus, anot, A. Barbšio, kalbėta nebuvo. Analizuota tik kito Lietuvos bendrojo plano įgyvendinimo sprendinys dėl laivybos Vilhelmo kanalu atnaujinimo. Sutarta, kad dėl to vandenvietės iškeldinti nėra būtina, pakanka sumažinti aplink ją nustatytą sanitarinę zoną. Esą savivaldybė turi išsiaiškinti, ar ta sanitarinė zona tikrai turi būti tokia didelė.

Sanitarinių zonų parametrų nustatymas aplink vandenvietes yra Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų kompetencija. A. Barbšys sakė, kad trečiadienio pasitarimą inicijavo ne Aplinkos ministerija, bet AB „Vidaus vandens kelių direkcija”.

INFORMACIJA

III vandenvietė buvo pradėta statyti 1964-aisiais Karaliaus Vilhelmo kanalo žemutinėje dalyje. 

„Tokio pobūdžio vandenvietės statyba tuometinėje TSRS turėjo maža precedentų. Vandenvietei buvo numatyta 4,9 km ilgio ir 0,4 km pločio kanalo atkarpa, kurioje vanduo turėjo būti filtruojamas pro itin tinkamas natūralias aliuvines jūros nuosėdas (smėlį, žvyrą), ant kurių buvo įrengtas kanalas. Siekiant, kad sūrus vanduo nepatektų į šią atkarpą, ją teko atitverti nuo marių, užtveriant kanalą dviejose vietose – žiotyse ir aukščiau vandenvietės”, – rašo Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990″

Miesto straipsnių vidus

Pasak jo, pirmoji šios vandenvietės eilė buvo pradėta eksploatuoti 1967-aisiais, bet ir tada vandens poreikis mieste dar nebuvo patenkinamas. Vėliau jos pajėgumai buvo padidinti kartais. 

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

„III Klaipėdos vandenvietė – unikali ir vienintelė tokia Lietuvoje. Čia geriamasis vanduo gaminamas iš Vilhelmo kanalo. Apvandeninimo siurbliais vanduo iš Vilhelmo kanalo pumpuojamas į skirstomąjį kanalą, o iš jo patenka į infiltracinius kanalus. Kanalais tekantis vanduo filtruojasi į vandeniui laidų smėlio ir žvyro gruntą. Tokiu būdu palaikomas aukštas požeminio vandens lygis. Požeminiuose smėlio ir žvyro sluoksniuose dalinai apsivalęs vanduo surenkamas 8 metrų gylyje įrengtomis drenomis ir 18 metrų gylio gręžinių sifonine sistema. Surinktas vanduo siurbliais paduodamas į vandens gerinimo įrenginius. Šiuo metu sifoninė linija užkonservuota dėl sumažėjusio vandens poreikio.

Vandens gerinimo įrenginiuose yra atliekamas:

Cheminis valymas, taikant oksidacijos, krekinimo ir dribsniavimo procesus, dėl kurių organinės medžiagos „surišamos“ į dribsnius, o šie nusodinami ir pašalinami. Nuskaidrinimo proceso pagreitinimui į reakcijos kameras nuolat tiekiamas mikrosmėlis, kuris dribsniams suteikia didesnį svorį. Nuskaidrintas vanduo paduodamas į filtrus.

Filtravimas. Nuskaidrintas vanduo filtruojamas atviruose greitaeigiuose filtruose per smėlio įkrovą. Išvalytas vanduo dezinfekuojamas natrio hipochlorito tirpalu. Taip paruoštas geriamasis vanduo kaupiamas rezervuaruose, o iš jų siurbliais tiekiamas į miesto vandentiekio tinklus. Įdomu, tai, kad kol vanduo iš III vandenvietės patenka į gyventojų čiaupus, jo paruošimas trunka net 217 valandų. Vanduo iš Vilhelmo kanalo patekęs į infiltracinius kanalus tik po maždaug 5 parų atsiduria drenų siurblyje ir tik tuomet teka į vandens gerinimo įrenginius, kur išbuvęs apie 1 valandą, pumpuojamas į rezervuarus. Čia išbūna dar 24 valandas ir tik tuomet siurblių pagalba yra tiekiamas į miesto tinklus. Tinklais vanduo keliauja dar 72 valandas kol galiausiai pasiekia vartotojų būstus”,  – apie III vandenvietę rašoma „Klaipėdos vandens” tinklalapyje. 


    2023-01-25

    7 komentarai “Toliau gviešiamasi iš Klaipėdos atimti pagrindinę vandenvietę”

    1. AvatarKlaipėdos vandenėlis (IP: 195.182.76.3)

      Nesiorientuoja tie barbšiai ir neniškiai , kad meras prieš praeitus rinkimus matosi pažadėjo uostininkams iškelti vandenvietę, tai ko dabar akis vartote. Eikite pas šeimininką ir pasiklauskite prieš šnekėdami.

    2. AvatarVIva argentina (IP: 78.57.214.143)

      Tai kaiptą kanalą atgaivinti? Juk taip kaip yra dabar yra nusikaltimas ir apsileidimas, ir idėjų neturėjmas, ir kvailumas, ir ekonominis bukumas.

    3. AvatarSaula22 (IP: 78.57.192.7)

      Na vanduo geriausias is arteziniu greziniu kaip zinom.Tai vyriausybes planuose turi buti tai padaryti.ne miesto lesomis.Va ir bus laivybai atvertas kelias kuris ir Klaipedai prides turistiniu pliusu.Prisimena ir mano tevai senuosius marsrutus po pamario pakrantes pries rusu laikus

    4. AvatarTai gi tai gi (IP: 88.119.136.56)

      Kai paplaukios mūsų trofejiniai laiveliai tuo kanalu, tai gersime vandens – saliarkos kokteilius !

    5. AvatarNežinia (IP: 81.7.91.14)

      Sėkmingai buvo uždaryta II vandenvietė. Nors vanduo iš Vilhelmo kanalo imamas iš paviršiaus. Tai ką dar nuspręs miesto protingieji kurmiai – nežinia.

      • AvatarOi (IP: 88.118.3.185)

        Kodėl miesto protingieji kurmiai? O tamstai nelenda per gerklę Vilniaus klerkų veiksmai ir noras daryti tik kaip jiems ar jų… susišviečia? Nors gal tamsta apie tai net negali susimąstyti? Koktu jau darosi nuo anų, nuo to, kad pas mus uostas yra, nes sprendžiami reikalai, bet viskas tik klaipėdiečių nenaudai. Turiu omenyje, kad uostas čia ir mes gauname neigiamybes, o visi pinigai nueina į vb.

      • Avatarto oi (IP: 213.197.131.196)

        Kad lyg am atstaovauja klp atstovas? Nors darbais to nesimato?

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt