Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) iniciatyvinė grupė parengė keletą svarbių klausimų būsimam Klaipėdos merui. Klausimų turėjome daug, tačiau nutarėme paprašyti atsakyti į tuos, kurie nepateko į šiuo metu vykstančių įvairių debatų darbotvarkes. Šį kartą Jūsų dėmesiui pateikiami kandidatų atsakymai į klausimus dėl rusų tautinės mažumos vaikų diskriminuojančio ugdymo ne lietuvių kalba.

Deja, ne visi kandidatai atsakė. Gal bijojo pristatę savo poziciją prarasti rusakalbių bendruomenės Klaipėdoje balsus, kiti, priešingai, baiminosi sukelti suvokiančių integracijos svarbą klaipėdiečių pasipiktinimą, gindami esamą situaciją, dar kiti galėjo daug dirbti ir neturėti laiko. Trumpiau išeina – BBD (bijojo/baiminosi/dirbo).

Dešimt kandidatų į Klaipėdos mero postą. Martyno Vainoriaus nuotr.

Visas kreipimosi raštu į 11-a Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintų kandidatų į Klaipėdos mero poziciją tekstas:

Klaipėdos bendruomenių asociacijos dalyviai parengė Jums, kandidatams į Klaipėdos miesto mero poziciją, klausimus. Jūsų atsakymai bus pristatyti tinklaraštyje „Atvira Klaipėda“, kad visi jo skaitytojai susipažintų su pozicijomis, palygintų jas ir rinktųsi geriausiai jų interesus atliepiantį ar atliepiančią. Atsakymų lauksiu iki rytojaus vakaro. Ačiū. Renaldas Kulikauskas, KBA.

Klaipėdos mieste yra 36 mokyklos (12 gimnazijų, 3 pagrindinės mokyklos, 17 progimnazijų ir 4 pradinės mokyklos), iš kurių 6-iose ugdymo kalba yra rusų. Tose 6-iose mokyklose 2023-ųjų metų duomenimis buvo ugdomi 3820 vaikų, iš jų 739 ukrainiečių, pasitraukusių nuo karo, vaikai. Vietos gyventojų, prijaučiančių rusų kalbai, vaikų – 3081, kas sudaro 16,7 proc. nuo bendro 18500 vaikų, besimokančių Klaipėdos savivaldybės administracijai pavaldžiose mokyklose (neįskaitant privačių), skaičiaus.

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Migracijos departamento Klaipėdos skyrius registravo 1028 vaikų iš Ukrainos (6-17 metų amžiaus). Didesnė jų tėvų dalis rinkosi, matyt, paprastesnį jų akimis sprendimą – leido vaikus į mokyklas, kuriose ugdymo kalba – rusų, nes už ugdymą atsakingi savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus tarnautojai nesusiprotėjo jiems nurodyti ar bent rekomenduoti rinktis ugdymo lietuvių kalba, kas būtų užtikrinę lengvą lietuvių kalbos įsisavinimą ir, atitinkamai, sėkmingesnę ukrainiečių šeimų integraciją.

Sėkminga atvykėlių integracija turėtų būti pagrindinis valdžios prioritetas, siekiant maksimaliai sumažinti nemokančių lietuviškai skaityti ir kalbėti Klaipėdoje gyvenančių skaičių. Lietuviškai nemokantys neskaitys bei nežiūrės lietuviškos žiniasklaidos kanalų ir patirs didelę riziką būti įtrauktiems į rusų kalba skleidžiamos dezinformacijos ir supriešinimo liūną.

Statistikos departamento naujausiais duomenimis Klaipėdoje yra 152 tūkstančiai registruotų gyventojų, iš jų 16,1 % rusų ir 1,2% baltarusių (atitinkamai 24400 ir 1830 asmenų). Įvertinus, kad mūsų šalyje storiausią visuomenės sluoksnį sudaro 45-64 metų amžiaus grupė, o 6-17 metų amžiaus grupės  sluoksnis stipriai sulieknėjęs, pasirinkau manyti, kad mokyklų, kuriose ugdoma rusų kalba pasiūla gerokai viršija paklausą. Klausimą derėtų kelti ar mes iš viso tokią, tikėtina, vyresnio amžiaus tėvų, vaikams nuleidžiamą ir prieštaraujančią vaikų interesams sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje, nuostatą turėtume atliepti.

Ugdymą rusų kalba, išlaikomą iš nacionalinio (77 proc.) ir savivaldos biudžeto (23 proc. nuo bendro ugdymui Klaipėdos miesto mokyklose skirto biudžeto), derėtų keisti į visuotinį ugdymą lietuvių kalba, paliekant vietos privačioms iniciatyvoms, jei tokių rastųsi.

Paskambinau į kelias iš tų 6-ių mokyklų. Pasak atsiliepusių pagrindiniu nurodytu telefonu darbuotojų, mokyklos, kuriose ugdymo kalba yra rusų, skirtos rusakalbiams, vadovėlius jie turi ir lietuvių, ir rusų kalba, o ugdymas dažniausia vyksta rusiškai, bet, paprašius patikslinti kokiomis proporcijomis, įjungė gynybos režimą ir paprašė kalbėtis su direktoriais.

LR Švietimo ministerijos atstovas teigė, kad respublikiniai teisės aktai nenumato kiek proc. ugdymo rusų kalba mokyklose turi būti vykdoma nacionaline kalba, yra tik apibrėžta, kad lietuvių k., dalis istorijos ir geografijos pamokų vyktų lietuviškai. Reguliuoti tokius dalykus teisę ir pareigą turi visų ugdymo įstaigų steigėjas – mūsų atveju tai Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pasak kalbintų atstovų, nei Švietimo ministerija, nei Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, mokyklų, kuriose ugdoma rusų kalba, (ne)reikalingumo klausimo nesvarstė, bet pripažino, kad, įvertinus šiandienos aktualijas, derėtų.

Taigi, klausimai Jums:

1. Kaip vertinate tai, kad Klaipėdoje vis dar veikia 6 mokyklos, kuriose ugdymas vyksta rusų kalba?

2. Kaip vertinate tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė (administracija ir politikai) neturėjo ir iki šiol neturi ukrainiečių vaikų nukreipimo į lietuvių kalba ugdymą vykdančias mokyklas programos, siekiant lengviausiu ir pigiausiu įmanomu būdu užtikrinti sėkmingą ukrainiečių vaikų integraciją per nacionalinės kalbos išmokimą?

3. Kokius sprendimus siūlote?
—————-
ATSAKYMAI

Birutė Andruškaitė, Laisvės partija

Birutė Andruškaitė. Martyno Vainoriaus nuotr.

1. Faktas, kad Klaipėdoje yra daug rusakalbių asmenų ir labai uždarų bendruomenių rodo, kad ilgametė integracija absoliučiai neveikia ir mes nesugebėjome pasiūlyti alternatyvų. Reikalingas tiek lietuvių k. mokymo stiprinimas ne tik lietuvių kalbos pamokose, bet ir kūrybiškas rusakalbių įtraukimas į miesto veiklas, renginius ir pan. Šioje vietoje nepadės „mes“ ir „jie“ požiūris, juoba, kad atsitverdami siena nuo rusakalbių bendruomenių mes tik padidiname atotrūkį.

2. Tokią situaciją vertinu kaip vadybos stoką. Jos poreikį mes matome daugybėje miesto sričių ir Rusijos karo Ukrainoje situacija atlikto puikų šoko testą ne tik Klaipėdai, bet visiems miestams, priėmusiems bėgančius nuo karo. Tam tikros iniciatyvos, pvz. lietuvių k. mokymai suaugusiems buvo įgyvendintos, tačiau vadybiniai įgūdžiai tolesnėje komunikacijoje nebuvo pademonstruoti. Štai kodėl mes savo programoje ir norime ne tik atverti savivaldos klausimų duomenis, sukuriant e-savivaldos sprendimą, tačiau ir naudoti tokį sprendimą ekstremalioms ar sudėtingoms situacijoms suvaldyti ir pateikti gyventojams ar atvykusiems asmenims aiškią ir naudingą informaciją tiesiog jų telefone.

Lygiagrečiai savo programoje pažymime ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į viešųjų paslaugų tiekimą. Matome gerų pavyzdžių ir savo komandoje turime kandidatų, kurie, sukūrę nevyriausybinę organizaciją, savivaldos įmonių funkcijas atlieka geriau, nes elementariai yra arčiau žmonių ir yra laisvesni, kūrybiškesni lėšų klausimu, nėra apriboti biurokratijos. Laisvės partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Jevgenij Sokolov yra vienas iš pagalbos ukrainiečiams centro Klaipėdoje steigėjų, o mūsų kandidatai, tiek Toma Dabulevičienė, tiek Modestas Skersys savanoriavo, padedant centrui veikti, tai dar kartą įrodo, kad nevyriausybinė veikla ir aktyvūs žmonės gali keisti miestą ir atnešti naujo vėjo.

Giedrius Bindza, Darbo partija

Giedrius Bindza centre. Martyno Vainoriaus nuotr.

1. Klaipėda yra daugiakultūrinis ir daugiatautis miestas. Esame vienas iš keturių regionų Lietuvoje, kur didžiausia koncentracija rusų tautybės Lietuvos piliečių. Surinkę visus objektyvius mokyklų užpildymo duomenis, turėtume diskutuoti ir svarstyti apie efektyviausią mokyklų skaičių Klaipėdoje. Nematau pagrindo, remiantis tautine priklausomybe ir remiantis vien tik emocijomis, uždarinėti mokyklas. Noriu pažymėti, kad Švietimo įstatyme nustatyta, kad tautinės mažumos gali turėti savo mokyklas, jei to pageidauja tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokiniai. Taigi, mes turime laikytis ir Lietuvoje galiojančių įstatymų.

2. Karas prasidėjo netikėtai ir niekas neįsivaizdavo su kokiomis realiomis problemomis galime susidurti Klaipėdoje. Nesu tikras, kad ukrainiečių mokinių nukreipimas mokintis į lietuviškas mokyklas būtų buvęs efektyviausias ir teisingiausias sprendimas. Manau būtų reikalingos papildomos priemonės ir žmogiškieji resursai (su kompetencijomis, kurių savivaldybėje trūksta). Ar mes esame pasiruošę ir paskaičiavę? Visada esu pasirengęs diskutuoti ir priimti racionaliausius sprendimus maksimaliai atliepiančius visas suinteresuotas puses.

Mano nuomone, geriausias sprendimo būdas – paruošti atitinkamą mokymosi programą Ukrainos vaikams ukrainiečių kalba. Taip pat, tarp bėgančių žmonių yra nemažai mokytojų, kurie galėtų vykdyti mokinių švietimą ukrainiečių kalba.

Už mokymosi programų sudarymą yra atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o už Ukrainos piliečių atvykimą į Lietuvą bei jų laikiną apgyvendinimą atsakinga Vidaus reikalų ministerija kartu su Migracijos departamentu. Kai ukrainietis atvyksta į Lietuvą ir prašo laikino prieglobsčio, būtent Migracijos departamentas turėtų suteikti visą informacijos paketą pagal ukrainiečio turimą statusą t.y. kur jam reikėtų kreiptis, kokius dokumentus reikia turėti, kokias teises ir pareigas ukrainietis turi mūsų šalyje su laikinuoju leidimu gyventi Lietuvoje ar jo dar neturint.

3. Siūlau įgyvendinti 2 klausime išsakytą problemą.

Artūras Bogdanovas, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos” – BBD

Saulius Budinas, Liberalų sąjūdis – BBD

Ligita Girskienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – BBD

Vytautas Grubliauskas, Lietuvos socialdemokratų partija – BBD

Audrius Petrošius, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – BBD

Naglis Puteikis, Tautos ir teisingumo sąjunga – BBD

Gintarė Sakalauskaitė, Lietuvos regionų partija – kandidatė pašalinta VRK, nes nesurinko 840 rinkėjų parašų, todėl Gintarės pristatyto atsakymo neskelbsime.

Arvydas Vaitkus, Visuomeninis rinkimų komitetas – BBD

Remigijus Žemaitaitis, partija „Laisvė ir teisingumas”

Remigijus Žemaitaitis – pirmame plane. Martyno Vainoriaus nuotr.

1. Teigiamai, kaip ir Vilniaus rajone lenkų kalba. Tai geras pvz. Švietimo ministerijai, kaip Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje turi veikti Lietuvių mokyklos. Nes kaip žinote Lenkijoje buvo uždaromos lietuviškos mokyklos.

2. Pagal LR Švietimo ir mokslo įstatymą tai ne savivaldybės reikalas, tam yra nieko neveikinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pats laikas gal Lietuvos lygiu tuos namų darbus atlikti, o ne reformas daryti ir siūlyti vietoj rusų kalbos, lenkų mokytis. Čia tinka patarlė geriau jokio ministro, nei juokdario.

3. Pamokos turi vykti taip kaip yra dabar, jei Seimas ir Vyriausybė su pavaldžiom įstaigom priims kitą sprendimą taip ir bus. Mes kaip savivalda galime būti kaip socialiniai partneriai.

Mes kaip savivalda galėtume, užsakyti kelių knygų vertimus, suprasti papildomo finansavimo, kad būtų padėta integruotis. Tik kyla kitas klausimas, kiek ilgai čia jie gyvens, nes ponas G. Landsbergis kiekvieną dieną praneša, kad jau Ukraina laimėjo ir visi tuoj atgal galės vykti. Mano vertinimu, tai truks dar 1-3 metus, o kol atsatys mokyklas, švietimo įstaigas užtruks 5-7 metus. Tai bus jau kita karta, tai ministerija turi čia ir dabar centralizuotai viską paruošti.

Tai tiek. Kai tursime atsakymus į kitą raštu užduotą klausimą, pristatysime Jums. Norėdami sužinoti daugiau apie norinčių vairuoti Klaipėdos miestą požiūrį stebėkite 2023-02-13 18 valandą organizacijos „Žinau, ką renku“ Klaipėdos universiteto Aula Magna auditorijoje rengiamus debatus.