Rašydamas apie tai, kaip „Atvirai Klaipėdai” sekėsi praėjusį mėnesį, išskirčiau du esminius akcentus.

Pirmasis iš jų apie tai, kad ir šiemet besidominčius Klaipėdos istorija skaitytojus galėsime pradžiuginti dviem tęsiniais projektais. Vieno iš jų metu remdamiesi Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais rengiame publikacijas apie tarpukario Klaipėdą, o kitame rašinių cikle pasakojame apie sovietmečio Klaipėdą. Šioms publikacijoms duomenų ieškome Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.

Tai labai imlūs laikui, bet labai mano dūšiai mieli darbai. Kartu visada akcentuoju, kad tokie projektai yra galimybė užsitepti ir šiek tiek sviesto ant duonos, nes kaip sekasi rinkti paramą, rašiau jau ne kartą. Tad tikrai liūdnoka, kai sužinai, jog kažkodėl tokie tęstiniai projektai Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ekspertų nuomone, šiemet yra verti beveik perpus mažiau paramos. Kita vertus, džiaugiuosi ir tuo, kad gausime ir tiek, kiek gausime, nes už borto internetinės žiniasklaidos kategorijoje šiemet liko 51 projektas.

Sausį ant savo kailio patyrėme, jog turi pagrindo liaudies išmintis apie tai, kad pranašu savo krašte nebūsi.

Kai pernai tas pats fondas pirmą kartą paskelbė tikslinį Visuomenės informavimo saugumo konkursą, viena iš paraiškų siūlėme finansuoti prieš porą metų su Linu Poška parengto sovietinius marazmus Klaipėdoje atskleidžiančio rašinių ciklo vertimą į rusų kalbą. Tarp konkurso prioritetų buvo su nacionalinėmis mažumomis dirbančios žiniasklaidos priemonės, o žinia, „Atvira Klaipėda” jau keletą metų turi rubriką, kurioje skelbia žinias ir rusų kalba. Nors ir netrūko skeptikų bei kritikų, tikrai manau, jog ši rubrika yra reikalinga, kad ir gausiausia tautinė mažuma galėtų skaityti nepriklausomai parengtas naujienas. Dar labiau šios rubrikos nauda išryškėjo Klaipėdą pasiekus nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau fondui minėtoji paraiška pernai nepasirodė verta finansavimo, nors ir sąmata buvo visai nedidelė.

Sulaukę tokio neigiamo vertinimo, pasiūlėme naują šaukimą konkursui paskelbusiai Vokietijos ambasadai Lietuvoje, kuri ir pernai rėmė rusiškos naujienų rubrikos projektą, išplėsti ją papildant ir rašiniais apie sovietinę Klaipėdos praeitį, akivaizdžiai paneigiančią vis dar gyvą mitą, jog sovietmečiu buvo geriau. Ši paraiška sulaukė teigiamo įvertinimo. Tad visus šiuos metus rusakalbius „Atviros Klaipėdos” skaitytojus pasieks ne tik aktualios naujienos, komentarai, bet ir istoriniai tekstai.

Pabaigai, kaip visada – finansiniai praėjusio mėnesio duomenys.

Sausį gavome 7560,75 Eur pajamų: 1749,75 Eur pervedė juridiniai asmenys už paskelbtas nuorodas ir banerius, 411 Eur sudarė fizinių asmenų parama,
1250 Eur gauta už politinės reklamos paskelbimą, 4150 Eur projektui „Reliable information for the Russian-speaking Klaipeda community and the deconstruction of popular soviet myths” pervedė Vokietijos ambasada Lietuvoje.

Praėjusį mėnesį išleidome 2734,1 Eur:

Atlyginimas žurnalistams – 1420 Eur
Bankiniai mokesčiai – 12 Eur
Mobilusis ir interneto ryšys – 40,84 Eur
Duomenų saugyklų nuoma – 10,4 Eur
Autobuso bilietai – 52 Eur
Paramos administravimo paslaugos – 8,02 Eur
Vertimo į rusų kalbą paslaugos – 408,12 Eur
Fotografo paslaugos – 70 Eur
Serverio nuoma – 435,02 Eur.
Parkavimo leidimai – 150 Eur
Žyminis mokestis – 12 Eur
Neringos savivaldybės rinkliava – 5 Eur
Kuras – 92,4 Eur
Keltas į Kuršių neriją – 18,3 Eur.