Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teiks Vyriausybei Baudžiamojo kodekso pataisas, tiksliau apibrėžiančias aplinkosauginių pažeidimų kriterijus, kurie būtų laikomi baudžiamąja veika. Tai sudarys galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą žalą, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.
Projektu siūloma nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai būtų laikomi nusikaltimu – 250 BSI (12 250 eurų). Taip pat siūloma baudžiamąją atsakomybę taikyti tais atvejais, kai vykdant neteisėtą veiką į aplinką neteisėtai išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingųjų cheminių medžiagų, daugiau kaip 5 tonos pavojingų atliekų, daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų arba dėl tokios veikos galėjo kilti ar kilo ekstremalusis įvykis. Šie papildymai padėtų tiksliau kvalifikuoti nusikalstamas veikas ir, tikėtina, užkardytų galimus naujus pažeidimus.
„Priėmus šį Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymą, būtų sudarytos galimybės lengviau atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Nusikalstamas veikas padariusiems asmenims būtų sunkiau išvengti baudžiamosios atsakomybės, o įstatymo projektu keičiamos nuostatos taptų aiškesnės, su konkrečiomis ribomis ir kriterijais, – rašoma pranešime.
Jame cituojamas aplinkos ministras S. Gentvilas teigia, jog „besikartojantys nusikaltimai aplinkai, kuriuos dažnai vykdo tie patys asmenys, verčia svarstyti bausmių griežtinimo klausimą”.
„Sisteminę ir tyčinę žalą gamtai darantys asmenys turi žinoti, kad baudomis neišsipirks, už tai turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Stebint netoleruotiną situaciją, kurią iliustruoja ir žurnalistinis tyrimas, akivaizdu, kad vien šviečiamųjų ir aplinkai draugišką elgseną skatinančių priemonių nepakanka“, – sako ministras.
Dar viena lietuvių klaida, besiremianti Rytų tradicija – griežtinti baudžiamąją atsakomybę ten, kur visas pažangus pasaulis taiko administracinę. Kas svarbiausia,užteršus gamtą? Kad būtų atlyginta jai padaryta žala ir iš priteistų sumų būtų galima padarytą žalą kompensuoti. Vadinasi, reikia didinti PINIGINES BAUDAS, jas padarant tokio dydžio, kad niekam net nekilų mintis elgtis neatsakingai. O tam reikia keisti Administracinių nusižengimų kodeksą, bet ne BK. Baudžiamasis procesas yra ilgas, brangus, gremėzdiškas ir kas svarbiausia- dažnai neduodantis trokštamų rezultatų, nes pastaruoju metu civiliniai ieškiniai baudžiamosiose bylose įprastai paliekami nenagrinėti. Vadinasi, dėl žalos atlyginimo teks rengti dar vieną teismo procesą, kuris užsitęs ir dar labiau išbrangs. O pirmą kartą teisiami kaltininkai vis tiek 99,9 proc. negaus realios bausmės. Prasidėjusios lenktynės šalyje, kas dar už kokį nusikaltimą pasiūlys griežtesnę bausmę, taikant BK – kelias link Rusijos ir kitų totalitarinių režimų. Na, bet tautai tokie užmojai patinka, tad politikai ir stengiasi 🙂