Buvusiam Seimo nariui, klaipėdiečiui Ričardui Žurinskui bei kartu su juo dirbusiam Sauliui Lenkauskiui ir Apeliaciniame teisme nepavyko įrodyti, kad jie nebuvo nesąžiningi skolininkai bei nesukėlė nusikalstamo įmonės bankroto. Eksparlamentaras taip pat liks nuteistas ir už didelės vertės turto iššvaistymą.

Ričardas Žurinskas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Bylos duomenimis, S. Lenkauskis, beveik penkerius metus būdamas tik formaliu vienos bendrovės direktoriumi (faktiškai jai vadovavo R. Žurinskas), sąmoningai ją blogai valdė ir taip nulėmė bankrotą bei padarė didelę turtinę žalą kreditoriams. Anot tyrėjų, jis su viena Estijos įmone pasirašė bendrovei žalingą cisternų nuomos sutartį, atnešusią 2,6 mln. eurų nuotolių, o vėliau dar su vienu ūkininku pasirašė 291 000 eurų dydžio paskolos sutartį ir nereikalavo mokėti palūkanų, paskolos likučio. Galiausiai tokiam vadovavimui nulėmus bankrotą įmonė kreditoriams liko skolinga per 2,762 mln. eurų (tarp didžiųjų kreditorių pateko ir valstybės valdomas Turto bankas, kuriam įsiskolinimas siekė per 162 tūkst. eurų).

1993-1996 metais Lietuvos demokratinės darbo partijos atstovu Seime buvusiam R. Žurinskui kaip faktiniam įmonės vadovui buvo pareikšti analogiški kaltinimai. Papildomai jis buvo kaltinamas tuo, kad sudarė dvi skolų reikalavimo teisės perleidimo sutartis ir taip padarė žalą kreditoriams (2019 m. balandį priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi šios bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu).

S. Lenkauskis kaltu neprisipažino ir teisme patvirtino, kad iš tiesų buvo tik formalus direktorius, jokių sprendimų nedarė, o faktinis vadovas buvo R. Žurinskas, kuris spręsdavo visus klausimus, taip pat ir mokėjimų bei skolų. Kaltu neprisipažino ir R. Žurinskas.

Visgi bylą pernai liepą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas konstatavo, kad surinktų įrodymų visetu, liudytojų parodymais, teismo nutartimis bei kitais dokumentais neginčijamai įrodyta abiejų vyrų kaltė. Subendrinus bausmes S. Lenkauskiui buvo paskirtas laisvės atėmimas metams, atidedant bausmės vykdymą dviejų metų laikotarpiui. R. Žurinskui buvo skirtas laisvės atėmimas trejiems metams, jį taip pat atidedant dviejų metų laikotarpiui.

Šis nuosprendis dar galėjo būti skundžiamas Apeliaciniam teismui ir abu nuteistieji pasinaudojo tokia teise.

Bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Nerijus Meilutis, Evaldas Pašilis ir Aiva Survilienė, sutiko, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl bylos įrodymų vertinimo yra labai glaustos, o kai kur išsamiai neišdėstyti teisiniai argumentai dėl visų ištirtų įrodymų vertinimo, tad atlikto pakartotinį jų vertinimą. Visgi ir po jo šis teismas konstatavo, kad nuteistųjų skundai yra nepagrįsti ir atmetami.

Ir šis teismas pabrėžė, kad baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami ir faktinis, ir juridinis bendrovės vadovai, kadangi tapdamas įmonės vadovu asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima su įmonės valdymu susijusias pareigas, nustatytas teisės aktuose.

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, jog abiem vyrams paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat atitinka nuteistųjų asmenybes.

R. Žurinskui šis nuosprendis – jau ne pirmas, kurį jam teko išgirsti per pastaruosius metus.

Pernai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė R. Žurinsko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu už melagingų parodymų davimą teisme, kur buvo nagrinėjama prostitucijos byla, ir už tai jam paskirta 5649 Eur bauda.

2021-ųjų spalį Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad eksparlamentaras yra kaltas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir už tai jam skyrė 4519,2 Eur dydžio baudą, tačiau apygardos teismas pernai balandį tokį nuosprendį panaikino.