Klaipėdos prijungimo operacijos vado grįžimas: pradėtos biurokratinės procedūros

Miestas, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2023-03-20

Po pirmadienį įvykusio įvairių institucijų atstovų pasitarimo dėl lemtingajai karinei operacijai prieš šimtą metų vadovavusio ir vėliau aktyviai Klaipėdos kraštu reikalais besirūpinusio Jono Polovinsko-Budrio bei jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų parvežimo į uostamiestį vicemeras Arvydas Cesiulis teigė, jog buvo užsuktas biurokratinis mechanizmas, kurį turėtų užbaigti miesto Taryba.

Tiesa, tai jau bus naujosios miesto valdžios sprendimas, nes tokios procedūros yra imlios laikui.

„Atvira Klaipėda” prieš porą savaičių rašė, kad Vyriausybėje premjerės potvarkiu numatoma sukurti darbo grupę (laidojimo komisiją). Pasak A. Cesiulio, į šią komisija buvo įtrauktas ir jis, o pirmadienį Klaipėdoje buvo surengtas tarpinstitucinis pasitarimas, kurio metu aiškintasi, kokius dar žingsnius būtina padaryti pačiame uostamiestyje.

Vicemero teigimu, bus rengiamas Tarybos sprendimas dėl Budrių palaidojimo buvusiose miesto kapinėse, Skulptūrų parke, prie paminklo, skirto žuvusiems 1923-ųjų operacijos metu. Sprendimo projekte turėtų būti minima, jog svarstytas ir Smiltynės kapinaičių variantas, bet jo atsisakyta.

„Reikės buvusioms kapinėms suteikti laikiną statusą, kaip kad buvo padaryta Smiltynėje laidojant Aloyzą Každailį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas sako, iš jų pusės dėl to kliūčių nebus. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius teigia, vis tiek turės būti atlikti minimalūs archeologiniai tyrimai, kad ir su radaru. Skulptūrų parko rekonstrukcijos autorių prašysime, kad padarytų vizualizaciją, nes bus parvežamas ir unikalus paminklas”, – pasakojo vicemeras.

Pasak jo, Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjui buvo paskirta užduoti suformuoti visų šių laikui imlių procedūrų eiliškumą.

A. Cesiulio teigimu, Užsienio reikalų ministerijos turimais duomenimis, JAV visos procedūros gali užrukti apie 2-3 mėnesius. Dar prisidės logistikos terminai. Visgi tikimasi, jog iškilmingas perlaidojimas turėtų įvykti iki rugsėjo 15-osios (J. Polovinskas-Budrys mirė 1964-ųjų rugsėjo 1-ąją, eidamas 76-uosius metus, Niujorko Roosevelt ligoninėje).

Pasak vicemero, galutinius sprendimus turės priimti naujoji miesto Taryba, kurios nariu bus ir jis pats. Kadangi A. Cesiulis yra įtrauktas į minėtąją vyriausybinę komisiją, pašnekovas teigę besitikįs, jog galės įgyvendinti šią garbingą užduoti iki galo ir padėti su ja susitvarkyti naujojo mero Arvydo Vaitkaus komandai.

ISTORIJA

1922-aisiais Klaipėdos krašte žvalgybinius duomenis rinkęs J. Polovinskas savo ryžto dėka tapo išsigelbėjimu Lietuvos premjerui Ernestui Galvanauskui, nes laikui tirpte tirpstant niekaip neatsirado nė vieno karininko, sutikusio vadovauti slaptai karinei operacijai, kurios metu inscenizuojant vietinių gyventojų sukilimą turėjo būti užimtas Klaipėdos kraštas ir taip į lemiamą lošimą dėl jo likimo Lietuva įsijungtų turėdama labai rimtą kozirį savo rankoje.

1923-1925 m. būdamas pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi J. Polovinskas-Budrys buvo pagrindinė figūra ir savo politine veikla stengėsi užtikrinti Lietuvos interesus ir destabilizuoti vietinių vokiečių politinius sluoksnius bei Vokietijos įtaką Klaipėdoje.

Po lietuviams nesėkmingų pirmųjų Klaipėdos krašto seimelio rinkimų pasitraukęs iš gubernatoriaus pareigų J. Polovinskas-Budrys dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, netrukus po 1926 m. perversmo tapo Kriminalinės policijos viršininku. 1928 m. sausį jis perėjo į diplomatinę tarnybą, aštuoneriems metams tapdamas Lietuvos konsulu (nuo 1933 m. generaliniu konsulu) Karaliaučiuje. 

Klaipėdą J. Polovinskas-Budrys paskutinį kartą matė 1936-ųjų rugsėjo 24-ąja, kai laivu „Marienholm“ su šeima išplaukė į Švediją, o iš ten – į Ameriką, kur buvo paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke vietoje ambasadoriumi šioje šalyje tapusio Petro Žadeikio. 

Dėl sovietų okupacijos iškiliam vyrui teko ir mirti JAV, kur jis iki pat savo saulėlydžio ėjo konsulo pareigas. Apie 1964-ųjų rugsėjo 1-ąją, einant 76-uosius metus, Niujorko Roosevelt ligoninėje nuo širdies smūgio mirusio Niujorko garbės piliečiu buvusio J. Budrio mirtį pranešė ir dienraštis „The New York Times”.

„Palūžo ąžuolas, kuris ypatingai Klaipėdos krašte buvo giliai įleidę šaknis ir įamžinęs savo vardą. Ten Velionis savo laiku kūrė istoriją. Ten būtų tinkamiausia jam amžino poilsio vieta. Deja, ten tam kūrėjui šiandien vietos nėra. Nuožmus okupantas neleidžia įgyvendinti tą velionies ir tautos troškimą”, – atsisveikinamas su J. Polovinku-Budriu kalbėjo Lietuvos reikalų patikėtinis Vašingtone Juozas Kajeckas, kurio kalba buvo paskelbta Čikagoje leidžiamame laikraštyje „Draugas“.

Žymos: | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Politika

Visi Klaipėdos tarybos socdemai panoro į Seimą

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) patvirtino kandidatus į Seimą. Sąraše – ir prieš paskutinius savivaldos rinkimus socdemais patapę buvę Klaipėdos vadovai ...
2024-06-15
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Gatvelei į Bendruomenės namus tiesti - beveik du milijonai

Nutiesti privažiuojamąjį kelią iki Bendruomenės namų pastato, Debreceno g. 48, Klaipėdos savivaldybė žada jau beveik 10 metų. Galų gale paskelbtas konkursas ...
2024-06-14
Skaityti daugiau

Spyglys

Spyglys sveikina Vytautą Grubliauską su trečiu nuopuoliu*

Prapilti mero rinkimai, paskutinė vieta sąraše į Europos Parlamentą ir 43 vieta buvusių komunistų sąraše į Seimą – tokius karjeros ...
2024-05-21
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This