Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė sutartį dėl dviračių ir pėsčiųjų takų Herkaus Manto gatvėje, ties Dariaus ir Girėno g. viaduku, sutvarkymo, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Šis projektas turi būti baigtas per 10 mėnesių.
Projektuotojas – UAB „TEC Infrastructure” – projektą parengti įsipareigojo už 75 tūkst. eurų. Paslaugos apima geodezinius ir geologinius tyrinėjimus, techninio darbo projekto parengimą bei statybą leidžiančio dokumento gavimą. Savivaldybė tikisi projektą įgyvendinti per dvejus metus.
„Atvira Klaipėda” anksčiau pranešė, kad šių paslaugų iš pirmo karto savivaldybei nupirkti nepavyko. Tuomet savivaldybė važiavimui dviračiais po viaduku rytinėje gatvės pusėje projektuoti ir vykdyti statybos priežiūrą buvo numačiusi skirti 21 tūkst. eurų ir 16 mėnesių terminą su galimybe jį pratęsti.
Herkaus Manto gatvės dalyje, ties Dariaus ir Girėno gatvės viaduku, susisiekimas dviračiais nėra patogus, vietomis nesaugus. O dažnas jo net nebando įveikti nenulipęs nuo dviračio. Viaduko prieigose esančiuose laiptuose nusileidimas nėra pritaikytas dviračiams. Trinkelių danga – nelygi. Laiptų plytelės – ištrupėjusios.
Viadukas po geležinkeliu bei Dariaus ir Girėno gatve buvo įrengtas praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pabaigoje. Po to keletą kartų jo atskiros dalys (vandens surinkimas, apšvietimas etc.) buvo atnaujintos ar rekonstruotos, tačiau lengvai dviračiu įveikti nuolydžius ir pakilimus galimybė nebuvo suteikta.
Na dėl paspirtukų,tai tie kas vairuoja savo asmeninį važiuoja padorumo ribose,nes ir remontas nepigus. Reikia griežtai spręsti klausimą dėl tų žalių nuomojamų,mėtosi belekur,o ir laksto dėl to,kad skaičiuojama už minutes. Uždrausti tokią veiklą ir baigtas kriukis.
Kada bausit el. motoroleninkus, kurie laksto tarp pesiucju
Ką ten liftą ruošiasi montuoti, ar kas norės juo naudotis, ar ilgai jis laikys, apvažinės jį visi, dviratininkams ir pėstiesiems yra tiltas per geležinkelį netoliese, dangas reikia atnaujinti ir pakaks, o tai pinigai vėjais !
Gyvenu netoliese, auginame 4 mėn vaiką. Susidariau vaizdą, kad savivaldybės kaltos dėl žmonių emigracijos ir populiacijos mažėjimo. Su vėžimėliu neįmanoma kur nors nusigauti. Eini kaip per karo lauko ruožus nuo kliuvinio iki kliuvinio. TRAGEDIJA!
Kodėl daromos požeminės perėjos? Labai mažai kas jomis naudojasi, nes nejauku. Kodėl beveik visur užsienyje statomos perėjos virš kelių,gatvių.
Požeminės estetiškiau atrodo, nei visokie tiltukai, prie jų tvorelės ir labai daug vietos užima. Vien žodžiu nieko gero tik iš bėdos.
O koks tikslas? Ne paprasčiau ženklinima į šaulių gatvės tiltą padaryti? Ir per univara atgal į taką Išmesti pinigai į dėl saugumo nebus laiptų pradės paspirtukai skraidyti per perėją prie viaduką, tikrai ką nors nuneš. Bet aišku šviesoforą ten galima pastatyti su laiku. Klaipėda mėgsta šviesoforus ? ir pinigų dar iš biudžeto bus
Pagaliau , senai reikejo remontuoti . Dar iteisinkit dešimtukstantines baudas už vaikščiojima dviračiu taku , atsibodo tie pestieji pastoviai rizikuoja savo gyvybe eidami per viduri gatves …
Dviratininkams ir taip pat baudas, nes aš auto vairuoju… 🙂
Įteisinkite hierarchija – traukinys, autobusas, sunkiasvoris transportas, auto lengvas, dviratis, pėstysis ir kačiukai, šuniukai t.t.
Eilinis mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Už 300 m. tiek dešinėje, tiek kairėje pusėse yra pravažiavimai dviračiams : geležinkelio perėjoje ties Parku ir pėsčiųjų tiltas į Kretingos g. Tai sudaro 2-3 min. lanką. Jeigu jau projektas kainuoja 75 tūkst. EUR, tuomet patys rangos darbai kainuos kokį 1 -1,5 mln. EUR. Gal pradžioje savivaldybės klerkams reikėtų pasirūpinti išdažyti nusitrinusius pėsčiųjų perėjų žymėjimus kelių dangose. Vietomis nebesimato jokių dažymo žymių arba vos vos prie pat šaligatvių bortelių, kas gali sukelti skaudžias avarijas kai vairuotojai nemato, kad dviratininkas gali važiuoti pėsčiųjų perėja nenulipęs nuo dviračio. Tiesa ir taip daugelis mūsų budulių vairuotojų net nežino tokio perėjos žymėjimo (kvadratinių punktyrų). Beje, tame tarpe nuo viaduko iki pėsčiųjų tilto dviračio take yra bene 7 apšvietimo stulpai, t.y. juo važiuoti neįmanoma. Tai turbūt pats saugiausias ruožas Klaipėdoje, nes jeigu jau nori juo judėti, tai gali padaryti tik nulipus nuo dviračio. Jeigu ką, dviračiu per metus nuvažiuoju nuo 1000 iki 1500 km. Galėčiau parašyti Klaipėdos ir aplink ją dviračių takų žinovą.
Gal jūs pasilikite ties dviračių pervažų horizontalaus žymėjimo problemų, nes daugiau apie dviračių infrastruktūrą ir ko reikia, kad ji būtų patogi, nenutuokiate.
Kodel jums nesikreipus tiesiai i p. Vaitku.
Geriau būtų, kad paliktų kaip yra, sutvarkę pažeistas vietas. I r tai todėl, kad užtenka to nefunkcionalaus daikto per bėgius, kuris rakštis visiems per jį judantiens. Projektas turi būti rodomas kaip antipavyzdys funkcijai ir pavyzdys kaip ištaškyti pinigus. O jei rimtai, taidviratininkams turėtų būti padaryta lengva kostrukcija virš geležinkelio, nuo H. Manto g. laiptų iki Įgulos gatvės.
Apie dviračių infrastruktūrą turbūt labiausiai nusimano tie, kurie dviračiais nevažiuoja. Panašiai didieji spezzialistai suprojektavo Jakų žiedą automobiliams važiuoti. Įdomu ir dėl Baltijos pr. „kūrinio”.
Nėr ko senamiestyje su dviračiais, paspirtukais skraidyti – griežtai riboti jų naudojimą. Vien avarijos su jais. Ir dar sėda ir pabėga iš įvykio vietos. Kiti miestai jau riboją jų naudojimą. Arba įveskite registracijos numerius, kad būtu aišku kam baudas siųsti.