Po metų: ukrainiečių Lietuvoje sumažėjo, problemų – padaugėjo? (7)

Svarbu, Temos
Avatar photoPalmira Martinkienė
2023-04-12

Praėjus daugiau nei metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, dalis lietuvių teigia pastebintys ir nerimą keliančių veiksnių, susijusių su nuo karo į Lietuvą atbėgusiais ukrainiečiais. Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo įrašų ir apie kai kurių ukrainiečių netausojamą nuomojamą būstą, ir apie dalies iš jų nenorą įsidarbinti ar mokytis lietuvių kalbos, ir apie vėl šalyje vis labiau įsigalinčią rusų kalbą. Viešojoje erdvėje taip pat dalintasi informacija, jog kai kurios ukrainietės nevengia savo atžalų paauklėti beržine koše, kas prieštarauja Lietuvos vaiko teisių apsaugos principams.

Su kai kuriomis iš šių problemų susidurti teko ir vieno kambario butą ukrainiečiams veltui užleidusiai klaipėdietei.

Tuo metu Migracijos departamento atstovas teigia, jog per metus Lietuvoje oficialiai registruotų Ukrainos karo pabėgėlių skaičius sumažėjo kone perpus.

2022 metų birželį ukrainiečiai, atsidėkodami klaipėdiečiams už pagalbą, Sąjūdžio parke pasodino liepų alėją. Palmiros Mart nuotr.
Lietuvoje – geriausios sąlygos Ukrainos pabėgėliams Europoje?

Su „Atvirai Klaipėda” susisiekusi klaipėdietė Irena R. (pavardė redakcijai žinoma) prašė pasidalinti jos istorija, nes, moters teigimu, „apie tai tylėti daugiau nebegalima”.

Pasak Irenos, vos tik prasidėjus karui Ukrainoje ir susikūrus visuomeninei iniciatyvai „Stiprūs kartu”, ji joje užsiregistravo, pranešdama, jog turi šiek tiek laisvo ploto ir gali suteikti pabėgėliams vieno kambario butą Klaipėdoje.

Klaipėdietės teigimu, jos sūnus Ukrainai padėjo dar nuo 2014-ųjų karo, pats už savo pinigus nupirkęs amunicijos vežė į frontą, tad 2022-ųjų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, jų šeimoje net klausimo nekilo, ar reikia padėti šios šalies žmonėms.

„Nuo pat kovo pradžios, jau visi metai, nemokamai laikau pabėgėlius, bet man su jais nepasisekė. Pas mane dabar aštunta šeima gyvena ir nė vienas iš jų nebuvo Darbo biržoje [Užimtumo tarnyboje]. Vieną panelę priverčiau nueiti, tai ji verkė, skambino į Ukrainą ir guodėsi, kad ją verčia eiti dirbti. Sakau, kaip tau ne gėda sėdėti ant Lietuvos sprando, manai, kad mes turime tiek pinigų visus išlaikyti? Negana to, kad gyveno nemokamai, dar ir pati ją maitinau, o ji verkia, kad reikia eiti darbo ieškoti”, – emocingai pokalbį pradėjo klaipėdietė.

Irena, būdama jau senjorė, pati savanoriavo, paaukojo ukrainiečiams daug rūbų, siuvo patalynę ir suteikė pabėgėliams minėtą savo butą, už jį iš savivaldybės gaudama nustatyto dydžio simbolinę kompensaciją, kuri nepadengia visų komunalinių būsto išlaidų.

Tačiau dėl šio savo poelgio moteris šiuo metu jau gailisi, mat dabar, jos teigimu, jai nepavyksta iš nuosavo buto išprašyti vyresnės ukrainiečių poros.

„Pasirašiau su jais panaudos sutartį ir jie, pagyvenę nepilnus tris mėnesius, dingo. Tris mėnesius jų nebuvo, aš jau išsigandau, gal žuvo, kas atsitiko, pranešiau savivaldybei, kad sustabdytų sutartį. Paskui juos susiradau internete, parašiau, kad iki kovo pabaigos atvažiuotų ir pasiimtų daiktus bei atiduotų raktą. Atvažiavo, kada jiems patinka, balandžio pradžioj, atsirakino, patenkinti guli. Ir dar man priekaištauja, kodėl nutraukiau sutartį ir ima mane auklėti, kad mes turime jiems padėti, juos išlaikyti. Pradėjo net rėkti: „Mūsų žmonės už jus kraują lieja, kad ant jūsų bombos nekristų”. Moteris net pagrasino iškviesianti televiziją, jei aš juos iš buto išprašysiu”, – neslėpdama susijaudinimo pokalbį su vėl atsiradusia ukrainiečių pora perpasakojo Irena.

Jos teigimu, po šio konflikto jai sušlubavo sveikata – sukilo spaudimas, sutriko širdies ritmas.

Irena sako per savo šaltinius sužinojusi, jog minėti ukrainiečiai tris mėnesius esą praleido Bulgarijoje.

„Pailsėjo Bulgarijoje, atšilo oras ir sugrįžo čia. Jie važiuoja iš vienos valstybės į kitą, pagyvena mėnesį, susirenka jiems priklausančias pašalpas ir taip gastroliuoja po Europos Sąjungą. To tvirtinti, žinoma, negaliu, bet panaudosiu Landsbergio frazę – kas galėtų paneigti, kad taip nėra?”- retoriškai klausė Irena.

Visgi dėl minėtų problemų moteris priekaištų turi ne tik patiems ukrainiečiams, bet ir mūsų šalies politikams. Jie, klaipėdietės teigimu, gerokai persistengė ir su dosniomis pabėgėliams skirtomis įvairaus pobūdžio išmokomis, ir su jų aprūpinimu puikiu gyvenamuoju būstu. Tai, pasak Irenos, dalį pabėgėlių paprasčiausiai išlepino gauti viską čia ir dabar veltui bei atėmė iš jų norą stengtis patiems kabintis į gyvenimą.

„Mūsų Lietuva pačioje pradžioje per daug jiems pataikavo, reikėjo apgyvendinti juos kartu salėse, kaip kai kurios Europos šalys kad darė”, – įsitikinusi Irena.

Kartu ji pabrėžė, jog tikrai ne visi ukrainiečiai yra tokie, kaip kad jai teko susidurti. Irena pasidžiaugė ukrainiečių savanorių moterų, kurioms vadovauja Anna Bielska, geranoriškumu ir draugiškumu: jos prieš Velykas, atsidėkodamos jai už pagalbą, iškepė tradicinį ukrainietišką pyragą.

„Vieni širdį rodo, o kiti – brudai„, – pokalbį baigė klaipėdietė.

Kad Lietuva bene labiausiai iš visų Europos valstybių padeda Ukrainos pabėgėliams, „Atvirai Klaipėdai” tvirtino ir žinomas tos šalies žurnalistas tarptautininkas Andrejus Buzarovas.

„Iš visos Europos Sąjungos Lietuvoje ukrainiečiams sudarytos geriausios sąlygos praktiškai visose srityse. Ypač sklandžiai vyksta ukrainiečių adaptacija ir integracija į vietos bendruomenes, mokslininkų bendradarbiavimas. Tai sakau ne kritikuodamas kitas šalis, o remdamasis savo tyrimų rezultatais – ką tik apie tai parašiau mokslinį straipsnį”, – kalbėjo jis.

Nuo karo pradžios ukrainiečių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus

Tuo metu daugelio vadinamųjų valdiškų institucijų atstovai, atsakydami į „Atviros Klaipėdos” klausimus, pateikė duomenis, kurie, viena vertus, lyg ir patvirtintų dalį klaipėdietės išsakytų pastabų, tačiau, kita vertus, iš dalies joms ir prieštarauja.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus, Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių įsidarbinimo rodiklis yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Skyriaus specialistų pateiktais duomenimis, mūsų šalyje nuo praėjusių metų vasario 24 d. pagal darbo sutartį buvo įdarbinti 24 045 ukrainiečiai, o 3539 asmenys turi bedarbio statusą.

„Jeigu ukrainiečiai atitinka tuos pačius kriterijus, kaip ir mūsų šalies nepasiturintys gyventojai, jie gauna tą pačią socialinę paramą kaip lietuviai”, – rašoma trumpame Komunikacijos skyriaus atsakyme, kuriame pridedama ir nuoroda, į kokią paramą ukrainiečiai šiuo metu gali pretenduoti.

Migracijos departamento vyriausiojo patarėjo Roko Pukinsko teigimu, šiuo metu Lietuvoje laikinosios apsaugos statusą turi 44 274 Ukrainos karo pabėgėliai. Laikoma, jog būtent tiek ukrainiečių šiuo metu ir gyvena Lietuvoje.

„Migracijos tarnyboje nuo karo pradžios informacinėje sistemoje MIGRIS buvo registruota daugiau kaip 75 tūkst. ukrainiečių, tačiau mes žinome, jog dalis jų jau išvyko į kitas šalis, dalis grįžo į tėvynę, dalis jų į Lietuvą buvo atvykę tik trumpam ir nenorėjo prašytis laikinosios apsaugos, dalis, gavę laikiną apsaugą, vėliau kreipėsi dėl leidimų gyventi kitais pagrindais”, – komentavo Migracijos departamento atstovas.

Kartu jis patikslino, jog bendras pirminis registruotų karo pabėgėlių skaičius labiau rodo ne realų Lietuvoje šiuo metu esančių tokių asmenų skaičių, o migracijos srauto intensyvumą ir krūvį, kuris teko mūsų šalies valstybės institucijoms, o esą vis dar viešojoje erdvėje tebeklaidžiojantis per 70 tūkst. ukrainiečių skaičius šiuo metu nebeatitinka tikrovės.

Klaipėdoje – ir nemokamas viešasis transportas, ir būsto nuomos kompensacija

Savo ruožtu Klaipėdos savivaldybės tarnautojai pripažįsta tikslaus skaičiaus, kiek šiuo metu uostamiestyje liko gyventi nuo karo pabėgusių ukrainiečių, nežinantys. Anksčiau buvo minimas per 7000 pabėgėlių Klaipėdoje skaičius.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiojo patarėjo socialiniais klausimais Deivido Petrolevičiaus, Ukrainos gyventojams, kuriems yra suteiktas laikinosios apsaugos statusas, teikiamos tos pačios socialinės išmokos, kaip ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie atitinka sąlygas gauti šią paramą.

„Papildomai tik ukrainiečiams iš savivaldybės biudžeto lėšų yra suteikiama vienkartinė materialinė parama tiems, kurie atvyksta į Klaipėdos miestą ir jeigu šios paramos jie nėra gavę kitoje savivaldybėje. Taip pat valstybės biudžeto lėšomis jiems gali būti teikiama vienkartinė išmoka įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje”, – komentavo D. Petrolevičius.

Be to, jo teigimu, karo pabėgėliams dar teikiama ir būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Per pirmą šių metų ketvirtį ši parama uostamiestyje suteikta 320 ukrainiečių šeimų arba 823 ukrainiečiams. Pasak vyriausiojo patarėjo, dauguma ukrainiečių šia parama naudojasi.

Taip pat ukrainiečiai, gaudami kompensaciją už būsto nuomą, naudojasi ir palengvintomis sąlygomis – jiems nereikia deklaruoti savo turto ir gautų pajamų, kaip lietuviams, jiems nebūtina sudaryti nuomos sutarties metams ir galima nuomotis mažesnį nei 10 kv. m. vienam asmeniui ar šeimos nariui būstą.

Klaipėdos miesto Tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistė Aušra Lukauskienė taip pat informavo, jog ukrainiečiai, kaip ir visi kiti klaipėdiečiai, gali nemokamai gauti šias socialines paslaugas: aprūpinimą būtiniausiais drabužiais ir avalyne, socialinę priežiūrą šeimoms, laikiną apnakvyndinimą, psichosocialinę pagalbą, vaikų dienos socialinę priežiūrą, krizių įveikimo pagalbą. Šiomis paslaugomis šių metų kovo mėn. pasinaudojo 138 ukrainiečiai. Tuo metu vos aštuoni ukrainiečiai pasinaudojo nemokama pagalbos į namus ir transporto organizavimo paslauga.

Užtat kur kas daugiau ukrainiečių dar visus metus Klaipėdoje galės nemokamai naudotis miesto viešuoju transportu. Pasak Klaipėdos keleivinio transporto vadovo Andriaus Samuilovo, tokią teisę jiems suteikė miesto politikai, priėmę atitinkamą Tarybos sprendimą.

„Ukrainiečiams yra išduota 4000 metinių el. bilietų, vienas toks bilietas kainuoja 255 eurus. Su savimi jie privalo turėti dokumentus, patvirtinančius jų teisę nemokamai naudotis šia paslauga”, – sakė A. Samuilovas.

Vaiko teisių gynėjai paslapčių neišduoda

Nors Vaiko teisių gynėjai pripažįsta, jog per praėjusius metus pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius išaugo, atsakydami į „Atviros Klaipėdos” klausimą, kiek konkrečiai šalyje bei Klaipėdos apskrityje dėl šių problemų per metus vykta į ukrainiečių pabėgėlių šeimas, apsiribojo bendromis formuluotėmis.

„Per 2022 m. vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 45 tūkstančių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš jų praėjusiais metais užfiksuoti ​3228 galimo smurto prieš vaikus atvejai – fizinio, psichologinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros. Palyginus su ankstesniais metais,
pranešimų skaičius didėja”, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.

Jame taip pat konstatuojama esą vaiko teisių gynėjai „reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir yra pasirengę padėti visoms mūsų šalyje gyvenančioms šeimoms nepriklausomai nuo jų kilmės, rasės ar tautybės”.

Lengviau duoti nei prašyti

Lietuvos raudonojo kryžiaus (LRK) Klaipėdos skyriaus išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog skyrius praėjusiais metais aktyviai prisidėjo padėdamas ukrainiečių pabėgėliams.

Lietuvos raudonojo kryžiaus duomenimis, buvusiame Ukrainos pabėgėlių registracijos centre Klaipėdoje užregistruota arti 9000 karo pabėgėlių. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Per 2,5 mėn. Klaipėdos Ukrainos pabėgėlių registracijos centre apsilankė 8827 ukrainiečiai. LRK Klaipėdos skyriaus vadovė Jolanta Jonikienė pasakoja, kad ir jai teko veikti ukrainiečių registracijose centre Klaipėdoje ir tai buvo įsimintina patirtis.

„Per pastaruosius metus labiausiai mane sujaudino žmonės, bėgantys nuo karo. Aš pati juos mačiau, girdėjau jų tikras istorijas, kuriomis pasidalino. Kuo daugiau dirbome ir bendravome su ukrainiečiais, tuo labiau išmokome be žodžių, vien iš akių pamatyti visą tą jų patirtą karo siaubą“, – rašoma pranešime.

Anot J. Jonikienės, kiekvienas turėtume kažkuo padėti gyvenančiam sunkiau, atsidūrusiam bėdoje.

„Juk visada lengviau duoti nei prašyti“, – sakė LRK Klaipėdos skyriaus vadovė.

Žymos: | | | | | | | | |

Komentarai (7):

Atsakymai į “Po metų: ukrainiečių Lietuvoje sumažėjo, problemų – padaugėjo?”: 7

  1. Vytautas parašė:

    esu lietuvos pilietis,lietuvis,gimęs ir augęs lietuvoje,atkuriant lietuvos nepriklausomybę,buvau vienas iš pirmųjų lieuvos savanorių,deje,atkūrus nepriklausomybę,dalis privilegijų ir pareigų,buvo patikėta tuo metu buvusiems kpss ir kgb struktūroms. Su tuo susidūriau ir aš,kadangi aš tuo metu gyvenau darbovietės skirtose patalpose,prasidėjus privatizacijai,visi gyventojai ir ne[tik] privatizavo savo būstus,man buvo atsakyta[kaip supratau dėl lojalumo lietuvai,septynerius metus tampė po teismus,po to baigėsi privatizacija,aš likau ten gyventi,bet….tapau savivaldybės nuosavybe,o po to prasidėjo tikri košmarai,buvau gundomas tapti socialiai remtinu,atsisakius,palaipsniui buvo didinama nuoma už būstą iki rinkos kainos,nors tame būste aš gyvenau keliasdešimt metų ir apart manęs juo niekas nesirūpino,po to gavau pamokymus iš savivaldybės atstovų,kad būstą puoselėti nevalia,nes dėl to kyla jo vertė,ir jeigu kada nors atsiras galimybė išsipirkti,jo vertė bus didesnė,štai kaip kuriami ,,bom-ynai,,prasidėjus karui priėmiau puikią ukrainiečių šeimą,kadangi esu savivaldybės nuosavybė,jokių kompensacijų negaunam,nes savivaldybė nėra ta institucija,kuri paremtų karą prieš rusiją,esu lietuvos patriotas,bet tikrai nepritariu melui ir neteisybei,bet nieko žmogus nepadarysi,ko gero visos valdžios yra vienodai neteisingos,esu jau nemažai matęs ir kol kas mus nuo sovietmečio skiria tiktai tech.progresas gaila,bet…..

  2. Nesvarbu parašė:

    Neliktu kompencaciju už būstą. Neliktu nemokamo autobuso. Mokėtu užviska kaip mes neliktu nei vieno. Gyvenu prie ju mokyklos patikekit nera jie nuskriausti. Kai mokykla atidare tevai ismasinu alu gėrė ,kodėl fotografai šito nenufotkino.

  3. Jooo... parašė:

    Amerikiečių žurnalistas Hersho tvirtinimu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo aplinka neteisėtai pasisavino mažiausiai 400 mln. – Zelenskis su nuolaida pirko dyzelinį kurą iš rusų. O kas mokės už dujas ir naftą? Mes – Hershas cituoja „informuoto JAV žvalgybos bendradarbio“ pareiškimą medžiagoje, paskelbtoje jo puslapyje „Substack“ platformoje.
    Amerikiečių žurnalistas atkreipia dėmesį, kad nežinoma, kiek Ukrainos pusė moka už galoną.Jis pabrėžė, kad Zelenskis ir daugelis jo aplinkos pasisavino „nesuskaičiuojamus milijonus JAV dolerių, kurie buvo skirti sumokėti už dyzelinį kurą“.
    Hershas pabrėžė, kad, remiantis vienu CŽV analitikų skaičiavimu, praėjusiais metais „buvo pasisavinta mažiausiai 400 mln.
    Seymouras Myronas Hershas gimė 1937 m. balandžio 8 d. Čikagoje, JAV. 1958 m. baigęs istorijos studijas Čikagos universitete, jis tapo Čikagos miesto naujienų biuro reporteriu. Seymouras Hershas yra pelnęs du National Magazine Awards apdovanojimus ir penkis George’o Polko apdovanojimus

  4. Renaldas parašė:

    Jei straipsnio autorė surinktų papildomą informaciją ir papildytų tekstą, visiems būtų aiškiau. Pavyzdžiui, cituojama Raudonojo kryžiaus atstovė Jolanta Jonikienė mini per 2,5 mėn. Klaipėdos Ukrainos pabėgėlių registracijos centre apsilankiusių 8827 ukrainiečių, kai tikslios informacijos, surinktos iš skirtingų Lietuvos institucijų, atspindėjimui sukurtas tinklapis (nuoroda žemiau) „Karo pabėgėliai iš Ukrainos” skelbia, kad per visą laikotarpį nuo 2022 m. kovo Klaipėdos registracijos centre registruota 6504 žmonės. Jolantos Jonikės minimi skaičiai stipriai viršija surinktus duomenis – gal Jolanta skaičiavo ne unikalius lankytojus, o visus apsilankymus, kai vienas žmogus gali ateiti ir po 5 kartus?

    Kitas pavyzdys – tekste minina, kad Lietuvoje priimtų karo pabėgėlių iš Ukrainos įsidarbinimo rodikliai vieni geriausių ES ir pateikimi konkretūs skaičiai: „nuo praėjusių metų vasario 24 d. pagal darbo sutartį buvo įdarbinti 24 045 ukrainiečiai, o 3539 asmenys turi bedarbio statusą”, tačiau nėra nuorodos į duomenis, kad būtų galima palyginti ir įvertinti. Jau minėtas tinklapis „Karo pabėgėliai iš Ukrainos” skelbia, kad per visą laikotarpį Lietuvoje registruota 76 130 žmonių, iš jų 46 355 darbingo amžiaus (18 – 64 metų). Čia minimas įsidarbinimo rodiklis, jei skaičiuoti unikalūs įsidarbinimai, reikštų, kad įsidarbino 52 proc. darbingo amžiaus žmonių. Tačiau reikia patikslinti ar tai unikalūs įsidarbinę 24 045, ar visi įdarbinimai, kai vienas žmogus gali būti ne vieną darbą pakeitęs.

    Įdomiausia skaitytojui būtų matyti ne per visą laikotarpį įsidarbinusių skaičių, o šiuo metu dirbančių ir palyginimą su šiuo metu Lietuvoje realiai esančių darbingo amžiaus žmonių skaičiumi. O kaip Klaipėdoje?

    Padėti nuo Rusijos pradėto neišprovokuoto ir žiauraus karo nukentėjusiems ukrainiečiams yra svarbu, tačiau nemažiau svarbu įvertinti, kad sumanių šalių vyriausybės ir savivaldų strategai laikosi subalansuoto požiūrio: mainais į paramą ir pagalbą prisiglaudę žmonės privalo mokintis nacionalinę kalbą. Mokintis tam, kad galėtų įsidarbinti viešame sektoriuje, galėtų konkuruoti dėl gerai apmokomų darbo vietų, galėtų tinkamai aptarnauti, nebūtų apgauti ir galiaisiai, bet nemažiau svarbu – skaitytų vietos tinklapius ir žiūrėtų nacionalinę televiziją, kad greičiau ir geriau pažintų Lietuvos kultūrą bei sėkmingai integruotųsi.

    Čia buvo mano versija. O čia dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios programos ChatGPT atsakymas į lietuviškai jai užduotą klausimą „Kodėl karo pabegėliui iš Ukrainos, atvykusiam į Lietuvą, reikia greičiau mokintis lietuvių kalbos?”:
    Yra daug priežasčių, kodėl karo pabėgėliui iš Ukrainos, atvykusiam į Lietuvą, reikia greičiau mokintis lietuvių kalbos. Štai keli pagrindiniai argumentai:

    Bendravimas su vietos gyventojais. Jei pabėgėlis nori lengviau integruotis į Lietuvos visuomenę ir rasti darbą, jis turės galimybę susipažinti su vietos žmonėmis ir susirasti draugų, tada suprasti vietinius žmones ir komunikuoti su jais lietuvių kalba yra būtina.
    Kasdienio gyvenimo reikmenys. Pabėgėliai turės spręsti įvairius kasdienio gyvenimo klausimus, tokius kaip buto nuoma, sąskaitų apmokėjimas ir panašiai. Todėl jiems reikia mokėti kalbą, kad galėtų suprasti instrukcijas, susipažinti su dokumentais, rašyti elektroninius laiškus ir t.t.
    Karjeros galimybės. Pabėgėliai, norintys integruotis į darbo rinką, turės konkuruoti su vietos gyventojais. Todėl jiems būtina mokėti lietuvių kalbą, kad galėtų konkuravoti ir turėti daugiau karjeros galimybių.
    Integracija į kultūrą. Mokantis lietuvių kalbos, pabėgėliai gali sužinoti daugiau apie Lietuvos kultūrą ir tradicijas, kad galėtų lengviau integruotis į naująją aplinką ir kartu mokintis kultūros, istorijos ir tradicijų.
    Visi šie faktoriai rodo, kad mokantis lietuvių kalbos pabėgėliai gali geriau pritaikytis prie savo naujosios aplinkos, užmegzti gerus santykius su vietos gyventojais, susirasti darbą ir tapti vertingesniais visuomenės nariais.

    Tinklapis „Karo pabėgėliai iš Ukrainos”, kur galima matyti ne tik bendrus skaičius, bet ir atvykusių pasiskirstymą pagal profesijas, amžių, lytį: https://experience.arcgis.com/experience/7b39dbfae2b74f4491dc69afdd2ba0a5/

    • Avatar photo Palmira Martinkienė parašė:

      Dėkui, Renaldai, už pastebėjimus. 🙂 Žinau, kad jūs asmeniškai mėgstate grafikus ir lenteles, bet tai nėra mokslinis tyrimas, o į klausimus man atsakinėjo oficialių institucijų atstovai, už tai gaunantys atlygį. Dėl pabėgėlių skaičiaus Klaipėdoje yra tekste minima, jog anksčiau buvo apie 7000, tad iš esmės skaičiai plius minus sutampa. Beje, tie skaičiai nuolat keičiasi ir varijuoja. Pvz, kovo 6 d. Migracijos duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti 41 933 pabėgėliai, o vakar jau departamento atstovas pateikė kur kas didesnį skaičių, kuris yra tekste. Ir t.t. Be to, straipsnio yra truputėlį kitas tikslas, nei iki vieno suskaičiuoti pabėgėlius… 🙂

  5. 100% parašė:

    Nebukit naivus,nedekit jokiu vilčiu,nesimokins jie lietuviškai del 2 metu gyvenimo čia,pasibaigus karui išvyks arba namo, arba i kokia Vokietija.

  6. Aš kaip ir ponia Irena parašė:

    manau , jog pagalba turi ribas . O kada išgirstu apie tai , kad jie mus gina , tai …Kurie gina ? Tie , ekonominiai pabėgėliai įvairių pašalpų gavėjai? Bulgarijoje atostogaujantys ? Mes padedame kiek galime , o jie net mūsų valstybinės kalbos negerbia ? Skaičiau Užimtumo taryba kvietė mokytis lietuvių kalbos , nebuvo nei vieno norinčio! Žinoma , patogu kada susikalbi rusiškai , tik ar tie pabėgėliai pagalvoja kaip turime jaustis mes , jiems padedantys ? Manau yra visokių atvykėlių , tik ….Garbė Lietuvai , šlovė lietuviams . Karas blogis . Padėti reikėtų kariaujantiems . Mano jau tokia liko nuomonė .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Fotoreportažai, Transportas

Tradicines lenktynes laimėjo elektrinis triratis

Penktadienio rytą Klaipėdoje jau 16-ą kartą atliktas eksperimentas, kurio metu aiškinamasi, kuris keliavimo būdas leidžia rytinio piko metu greičiausiai nukakti ...
2024-09-20
Skaityti daugiau

Miestas

Paskirti du savivaldybės departamentų direktoriai

Antradienį įsigaliojus naujai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrai kol kas yra paskirti tik dviejų iš šešių departamentų direktoriai. Kol kas ...
2024-09-04
Skaityti daugiau

Politika, Svarbu

Kėdžių perstumdymo vajaus favoritai dar neviešinami

Nors nauja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūra įsigalios jau rugsėjo 3 d., konkursai naujoms pareigoms neskelbiami, nauji vadovai parenkami iš ...
2024-08-20
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This