Praėjus daugiau nei metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, dalis lietuvių teigia pastebintys ir nerimą keliančių veiksnių, susijusių su nuo karo į Lietuvą atbėgusiais ukrainiečiais. Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo įrašų ir apie kai kurių ukrainiečių netausojamą nuomojamą būstą, ir apie dalies iš jų nenorą įsidarbinti ar mokytis lietuvių kalbos, ir apie vėl šalyje vis labiau įsigalinčią rusų kalbą. Viešojoje erdvėje taip pat dalintasi informacija, jog kai kurios ukrainietės nevengia savo atžalų paauklėti beržine koše, kas prieštarauja Lietuvos vaiko teisių apsaugos principams.

Su kai kuriomis iš šių problemų susidurti teko ir vieno kambario butą ukrainiečiams veltui užleidusiai klaipėdietei.

Tuo metu Migracijos departamento atstovas teigia, jog per metus Lietuvoje oficialiai registruotų Ukrainos karo pabėgėlių skaičius sumažėjo kone perpus.

Lietuvoje – geriausios sąlygos Ukrainos pabėgėliams Europoje?

Su „Atvirai Klaipėda” susisiekusi klaipėdietė Irena R. (pavardė redakcijai žinoma) prašė pasidalinti jos istorija, nes, moters teigimu, „apie tai tylėti daugiau nebegalima”.

Pasak Irenos, vos tik prasidėjus karui Ukrainoje ir susikūrus visuomeninei iniciatyvai „Stiprūs kartu”, ji joje užsiregistravo, pranešdama, jog turi šiek tiek laisvo ploto ir gali suteikti pabėgėliams vieno kambario butą Klaipėdoje.

Klaipėdietės teigimu, jos sūnus Ukrainai padėjo dar nuo 2014-ųjų karo, pats už savo pinigus nupirkęs amunicijos vežė į frontą, tad 2022-ųjų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, jų šeimoje net klausimo nekilo, ar reikia padėti šios šalies žmonėms.

„Nuo pat kovo pradžios, jau visi metai, nemokamai laikau pabėgėlius, bet man su jais nepasisekė. Pas mane dabar aštunta šeima gyvena ir nė vienas iš jų nebuvo Darbo biržoje [Užimtumo tarnyboje]. Vieną panelę priverčiau nueiti, tai ji verkė, skambino į Ukrainą ir guodėsi, kad ją verčia eiti dirbti. Sakau, kaip tau ne gėda sėdėti ant Lietuvos sprando, manai, kad mes turime tiek pinigų visus išlaikyti? Negana to, kad gyveno nemokamai, dar ir pati ją maitinau, o ji verkia, kad reikia eiti darbo ieškoti”, – emocingai pokalbį pradėjo klaipėdietė.

Irena, būdama jau senjorė, pati savanoriavo, paaukojo ukrainiečiams daug rūbų, siuvo patalynę ir suteikė pabėgėliams minėtą savo butą, už jį iš savivaldybės gaudama nustatyto dydžio simbolinę kompensaciją, kuri nepadengia visų komunalinių būsto išlaidų.

Tačiau dėl šio savo poelgio moteris šiuo metu jau gailisi, mat dabar, jos teigimu, jai nepavyksta iš nuosavo buto išprašyti vyresnės ukrainiečių poros.

„Pasirašiau su jais panaudos sutartį ir jie, pagyvenę nepilnus tris mėnesius, dingo. Tris mėnesius jų nebuvo, aš jau išsigandau, gal žuvo, kas atsitiko, pranešiau savivaldybei, kad sustabdytų sutartį. Paskui juos susiradau internete, parašiau, kad iki kovo pabaigos atvažiuotų ir pasiimtų daiktus bei atiduotų raktą. Atvažiavo, kada jiems patinka, balandžio pradžioj, atsirakino, patenkinti guli. Ir dar man priekaištauja, kodėl nutraukiau sutartį ir ima mane auklėti, kad mes turime jiems padėti, juos išlaikyti. Pradėjo net rėkti: „Mūsų žmonės už jus kraują lieja, kad ant jūsų bombos nekristų”. Moteris net pagrasino iškviesianti televiziją, jei aš juos iš buto išprašysiu”, – neslėpdama susijaudinimo pokalbį su vėl atsiradusia ukrainiečių pora perpasakojo Irena.

Jos teigimu, po šio konflikto jai sušlubavo sveikata – sukilo spaudimas, sutriko širdies ritmas.

Irena sako per savo šaltinius sužinojusi, jog minėti ukrainiečiai tris mėnesius esą praleido Bulgarijoje.

„Pailsėjo Bulgarijoje, atšilo oras ir sugrįžo čia. Jie važiuoja iš vienos valstybės į kitą, pagyvena mėnesį, susirenka jiems priklausančias pašalpas ir taip gastroliuoja po Europos Sąjungą. To tvirtinti, žinoma, negaliu, bet panaudosiu Landsbergio frazę – kas galėtų paneigti, kad taip nėra?”- retoriškai klausė Irena.

Visgi dėl minėtų problemų moteris priekaištų turi ne tik patiems ukrainiečiams, bet ir mūsų šalies politikams. Jie, klaipėdietės teigimu, gerokai persistengė ir su dosniomis pabėgėliams skirtomis įvairaus pobūdžio išmokomis, ir su jų aprūpinimu puikiu gyvenamuoju būstu. Tai, pasak Irenos, dalį pabėgėlių paprasčiausiai išlepino gauti viską čia ir dabar veltui bei atėmė iš jų norą stengtis patiems kabintis į gyvenimą.

„Mūsų Lietuva pačioje pradžioje per daug jiems pataikavo, reikėjo apgyvendinti juos kartu salėse, kaip kai kurios Europos šalys kad darė”, – įsitikinusi Irena.

Kartu ji pabrėžė, jog tikrai ne visi ukrainiečiai yra tokie, kaip kad jai teko susidurti. Irena pasidžiaugė ukrainiečių savanorių moterų, kurioms vadovauja Anna Bielska, geranoriškumu ir draugiškumu: jos prieš Velykas, atsidėkodamos jai už pagalbą, iškepė tradicinį ukrainietišką pyragą.

„Vieni širdį rodo, o kiti – brudai„, – pokalbį baigė klaipėdietė.

Kad Lietuva bene labiausiai iš visų Europos valstybių padeda Ukrainos pabėgėliams, „Atvirai Klaipėdai” tvirtino ir žinomas tos šalies žurnalistas tarptautininkas Andrejus Buzarovas.

„Iš visos Europos Sąjungos Lietuvoje ukrainiečiams sudarytos geriausios sąlygos praktiškai visose srityse. Ypač sklandžiai vyksta ukrainiečių adaptacija ir integracija į vietos bendruomenes, mokslininkų bendradarbiavimas. Tai sakau ne kritikuodamas kitas šalis, o remdamasis savo tyrimų rezultatais – ką tik apie tai parašiau mokslinį straipsnį”, – kalbėjo jis.

Nuo karo pradžios ukrainiečių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus

Tuo metu daugelio vadinamųjų valdiškų institucijų atstovai, atsakydami į „Atviros Klaipėdos” klausimus, pateikė duomenis, kurie, viena vertus, lyg ir patvirtintų dalį klaipėdietės išsakytų pastabų, tačiau, kita vertus, iš dalies joms ir prieštarauja.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus, Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių įsidarbinimo rodiklis yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Skyriaus specialistų pateiktais duomenimis, mūsų šalyje nuo praėjusių metų vasario 24 d. pagal darbo sutartį buvo įdarbinti 24 045 ukrainiečiai, o 3539 asmenys turi bedarbio statusą.

„Jeigu ukrainiečiai atitinka tuos pačius kriterijus, kaip ir mūsų šalies nepasiturintys gyventojai, jie gauna tą pačią socialinę paramą kaip lietuviai”, – rašoma trumpame Komunikacijos skyriaus atsakyme, kuriame pridedama ir nuoroda, į kokią paramą ukrainiečiai šiuo metu gali pretenduoti.

Migracijos departamento vyriausiojo patarėjo Roko Pukinsko teigimu, šiuo metu Lietuvoje laikinosios apsaugos statusą turi 44 274 Ukrainos karo pabėgėliai. Laikoma, jog būtent tiek ukrainiečių šiuo metu ir gyvena Lietuvoje.

„Migracijos tarnyboje nuo karo pradžios informacinėje sistemoje MIGRIS buvo registruota daugiau kaip 75 tūkst. ukrainiečių, tačiau mes žinome, jog dalis jų jau išvyko į kitas šalis, dalis grįžo į tėvynę, dalis jų į Lietuvą buvo atvykę tik trumpam ir nenorėjo prašytis laikinosios apsaugos, dalis, gavę laikiną apsaugą, vėliau kreipėsi dėl leidimų gyventi kitais pagrindais”, – komentavo Migracijos departamento atstovas.

Kartu jis patikslino, jog bendras pirminis registruotų karo pabėgėlių skaičius labiau rodo ne realų Lietuvoje šiuo metu esančių tokių asmenų skaičių, o migracijos srauto intensyvumą ir krūvį, kuris teko mūsų šalies valstybės institucijoms, o esą vis dar viešojoje erdvėje tebeklaidžiojantis per 70 tūkst. ukrainiečių skaičius šiuo metu nebeatitinka tikrovės.

Klaipėdoje – ir nemokamas viešasis transportas, ir būsto nuomos kompensacija

Savo ruožtu Klaipėdos savivaldybės tarnautojai pripažįsta tikslaus skaičiaus, kiek šiuo metu uostamiestyje liko gyventi nuo karo pabėgusių ukrainiečių, nežinantys. Anksčiau buvo minimas per 7000 pabėgėlių Klaipėdoje skaičius.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiojo patarėjo socialiniais klausimais Deivido Petrolevičiaus, Ukrainos gyventojams, kuriems yra suteiktas laikinosios apsaugos statusas, teikiamos tos pačios socialinės išmokos, kaip ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie atitinka sąlygas gauti šią paramą.

„Papildomai tik ukrainiečiams iš savivaldybės biudžeto lėšų yra suteikiama vienkartinė materialinė parama tiems, kurie atvyksta į Klaipėdos miestą ir jeigu šios paramos jie nėra gavę kitoje savivaldybėje. Taip pat valstybės biudžeto lėšomis jiems gali būti teikiama vienkartinė išmoka įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje”, – komentavo D. Petrolevičius.

Be to, jo teigimu, karo pabėgėliams dar teikiama ir būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Per pirmą šių metų ketvirtį ši parama uostamiestyje suteikta 320 ukrainiečių šeimų arba 823 ukrainiečiams. Pasak vyriausiojo patarėjo, dauguma ukrainiečių šia parama naudojasi.

Taip pat ukrainiečiai, gaudami kompensaciją už būsto nuomą, naudojasi ir palengvintomis sąlygomis – jiems nereikia deklaruoti savo turto ir gautų pajamų, kaip lietuviams, jiems nebūtina sudaryti nuomos sutarties metams ir galima nuomotis mažesnį nei 10 kv. m. vienam asmeniui ar šeimos nariui būstą.

Klaipėdos miesto Tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistė Aušra Lukauskienė taip pat informavo, jog ukrainiečiai, kaip ir visi kiti klaipėdiečiai, gali nemokamai gauti šias socialines paslaugas: aprūpinimą būtiniausiais drabužiais ir avalyne, socialinę priežiūrą šeimoms, laikiną apnakvyndinimą, psichosocialinę pagalbą, vaikų dienos socialinę priežiūrą, krizių įveikimo pagalbą. Šiomis paslaugomis šių metų kovo mėn. pasinaudojo 138 ukrainiečiai. Tuo metu vos aštuoni ukrainiečiai pasinaudojo nemokama pagalbos į namus ir transporto organizavimo paslauga.

Užtat kur kas daugiau ukrainiečių dar visus metus Klaipėdoje galės nemokamai naudotis miesto viešuoju transportu. Pasak Klaipėdos keleivinio transporto vadovo Andriaus Samuilovo, tokią teisę jiems suteikė miesto politikai, priėmę atitinkamą Tarybos sprendimą.

„Ukrainiečiams yra išduota 4000 metinių el. bilietų, vienas toks bilietas kainuoja 255 eurus. Su savimi jie privalo turėti dokumentus, patvirtinančius jų teisę nemokamai naudotis šia paslauga”, – sakė A. Samuilovas.

Vaiko teisių gynėjai paslapčių neišduoda

Nors Vaiko teisių gynėjai pripažįsta, jog per praėjusius metus pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius išaugo, atsakydami į „Atviros Klaipėdos” klausimą, kiek konkrečiai šalyje bei Klaipėdos apskrityje dėl šių problemų per metus vykta į ukrainiečių pabėgėlių šeimas, apsiribojo bendromis formuluotėmis.

„Per 2022 m. vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 45 tūkstančių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš jų praėjusiais metais užfiksuoti ​3228 galimo smurto prieš vaikus atvejai – fizinio, psichologinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros. Palyginus su ankstesniais metais,
pranešimų skaičius didėja”, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.

Jame taip pat konstatuojama esą vaiko teisių gynėjai „reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir yra pasirengę padėti visoms mūsų šalyje gyvenančioms šeimoms nepriklausomai nuo jų kilmės, rasės ar tautybės”.

Lengviau duoti nei prašyti

Lietuvos raudonojo kryžiaus (LRK) Klaipėdos skyriaus išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog skyrius praėjusiais metais aktyviai prisidėjo padėdamas ukrainiečių pabėgėliams.

„Per 2,5 mėn. Klaipėdos Ukrainos pabėgėlių registracijos centre apsilankė 8827 ukrainiečiai. LRK Klaipėdos skyriaus vadovė Jolanta Jonikienė pasakoja, kad ir jai teko veikti ukrainiečių registracijose centre Klaipėdoje ir tai buvo įsimintina patirtis.

„Per pastaruosius metus labiausiai mane sujaudino žmonės, bėgantys nuo karo. Aš pati juos mačiau, girdėjau jų tikras istorijas, kuriomis pasidalino. Kuo daugiau dirbome ir bendravome su ukrainiečiais, tuo labiau išmokome be žodžių, vien iš akių pamatyti visą tą jų patirtą karo siaubą“, – rašoma pranešime.

Anot J. Jonikienės, kiekvienas turėtume kažkuo padėti gyvenančiam sunkiau, atsidūrusiam bėdoje.

„Juk visada lengviau duoti nei prašyti“, – sakė LRK Klaipėdos skyriaus vadovė.