Dviračiai – kasmet populiarėjanti transporto priemonė, tačiau kasmet šalyje pareigūnai sustabdo tūkstančius neblaivių dviratininkų, fiksuoja šimtus eismo įvykių, kuriuose dalyvauja besinaudojantys būtent šia transporto priemone.

„Dviratininkas, panašiai kaip ir pėsčiasis, yra itin pažeidžiamas eismo dalyvis. Susidūrimo su automobiliu atveju elementari fizika yra ne jų pusėje – jų nesaugo nei masė, nei apsauginės konstrukcijos. Tad nors saugumo reikalavimai vienodai galioja visiems eismo dalyviams, dviratininkai jų turėtų laikytis kur kas griežčiau už automobilio vairuotojus, nors realybė rodo, kad taip nėra“, – pranešime pažymi Andrius Žilėnas, BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas.

Neblaivių dviratininkų mažėja

Praėjusiais metais policijos pareigūnai nustatė net 5071 neblaivių dviratininką. Iš jų 2544 „įpūtė“ nuo 0,41 iki 1,5 promilės, dar 2531 nustatytas 1,51 promilės ar didesnis girtumas. Praėjusiais metais girtumas nuo 0,41 iki 1,5 promilės nustatytas 4585 automobilių vairuotojams.

Nors skaičiai dideli, jie rodo, jog iš tiesų situacija sparčiai keičiasi į gerąją pusę. Pavyzdžiui, 2018 m. vien 0,41-1,5 promilės girtumas nustatytas 4347 kartus. 4137 kartus dviratininkai „įpūtė“ daugiau nei 1,51 promilės. Tais pačiais metais autotransporto vairuotojų, įkliuvusių su 0,41-1,5 promilės girtumu, buvo 2870.

„Tokius didelius neblaivių dviratininkų skaičius lemia žmogaus atsakomybės stoka ir požiūris į savo gyvybę. Dviračiu važiuoja vienas žmogus, jis jaučiasi savo likimo šeimininku, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad toks elgesys kelyje yra toleruotinas ir tinkamas. Jis sukelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tokiems įgėrusiems „drąsuoliams“ šeima, draugai, visuomenė neturi leisti važiuoti nei automobiliu, nei jokia kita transporto priemone. Jeigu reikia, į pagalbą būtina kviesti pareigūnus“, – sako Lietuvos Kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys.

Alkoholis prieš sėdant už dviračio vairo – ne vienintelė nuodėmė, kuri prišaukia nemalonumus. Per 2022 metus 445 dviratininkai nesilaikė važiavimo tamsiuoju paros metu saugos reikalavimų, 980 nepaisė kelio ženklų, o 107 ignoravo eismo reguliavimo signalus. Iš 216 įskaitinių eismo įvykių, kuriuose dviratininkai pripažinti kaltininkais, beveik 15 proc. jų buvo neblaivūs. Sužalojimus patyrė 400 dviratininkų, žuvo penki.

Dažniausios dviratininkų traumos

„Nors statistika ir pareigūnų matomi pokyčiai rodo, kad dviratininkų kultūra gerėja, Lietuvoje kasdien šiltuoju metų laiku sužalojimus kelyje patiria daugiau nei vienas dviratininkas. Ir tai – skaičiai tik iš įskaitinių įvykių suvestinės, kuri nevertina susižalojimų, patiriamų be kitų eismo dalyvių įsikišimo. Mūsų duomenys rodo, kad dviratininkų traumos, patiriamos policijos fiksuojamuose eismo įvykiuose, iš tiesų tėra ledkalnio viršūnė“, – sako A. Žilėnas.

Įskaitiniai įvykiai, kuriose dviratininkai traumas patiria dėl susidūrimų su automobiliais ar kitais eismo dalyviais, bendrovės statistikoje sudaro vos apie 3 procentus visų dviratininkų patiriamų sužalojimų. Kur kas dažniau sutinkama situacija, kai dviratininkas krinta pats dėl kelio defektų, pavyzdžiui, duobių, išsikišusių plytelių, nepamatuotos drąsos, netikėtų kliūčių ar kitų priežasčių.

Dažniausiai patiriamos dviratininkų traumos – galūnių kaulų lūžiai ir minkštųjų audinių sužalojimai. Įprastai krentant bandoma remtis rankomis, tad natūralu, jog pirmiausiai kenčia būtent jos – patiriami plaštakų plėštiniai sužalojimai, delno, dilbio, žasto kaulų lūžiai. Neretai sutinkami ir raktikaulių lūžiai. Kiek rečiau diagnozuojami kojų sužalojimai – įprastai jie nutinka dėl skaudaus kontakto su pačiu dviračiu krentant.

Dažnai yra sužalojama ne viena kūno dalis, todėl draudimo išmoka gali siekti ir ne vieną tūkstantį eurų.

BTA statistika rodo, kad praėjusiais metais dviračiu važiavusiems ir susižalojusiems asmenims buvo išmokėti beveik 8000 eurų, kitam nukentėjusiam – beveik 4000 eurų.