Klaipėdos apygardos teismas atmetė Danijos kompanijos „Rohde Nielsen A/S” ieškinį Uosto direkcijai dėl pernai vasarį vienašališkai nutrauktos daugiau nei 16 mln. eurų vertės laivybos kanalo gilinimo iki 15 m sutarties.

„Uosto akvatorijos gilinimo iki 15 m darbai vėlavo, matėme pavojų, kad jie nebus atlikti laiku, tad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nutraukė sutartį su rangovu „Rohde Nielsen A/S”, – taip pernai „Atvirai Klaipėdai” tokį savo sprendimą komentavo Uosto direkcija.

Anot direkcijos, laiku atlikti darbus jau buvo neįmanoma, o rizika buvo didelė, nes šie darbai finansuoti iš Europos Sąjungos sanglaudos fondų.

Danai su tokiu Uosto direkcijos sprendimu nesutiko ir padavė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui. Kompanija jo prašė pripažinti direkcijos sprendimą nepagrįstu ir konstatuoti, jog sutartis nutrūko dėl jos pačios kaltės. Taip pat „Rohde Nielsen A/S” pirminiu ieškiniu prašė priteisti jai 46 323,37 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimą bei 8 procentų dydžio metines palūkanas.

Bylos duomenimis, danai darbus pradėjo vykdyti 2021 m. vasario 9 d. ir turėjo juos atlikti per 309 dienas – iki gruodžio 14-osios. „Rohde Nielsen A/S” tikino, kad kai direkcija vienašališkai nutraukė sutartį, buvo neatlikta tik 2 proc. sutartyje numatytų darbų. Esą darbai buvo baigti šešiuose baruose iš 13, likusiuose buvo atlikta didžioji jų dalis. Danai dėstė, kad Uosto direkcija nepagrįstai ilgai priiminėjo atliktus darbus, be to, esą buvo blogos oro sąlygos, dėl kurių sutartis neva turėjo būti pratęsta 106 dienomis –  iki 2022 m. kovo 30-osios.

Kompanija taip pat teismui aiškino, kad direkcijai nepagrįstai iš jų reikalavo nakties metu perkėlinėti techniką iš 5–6 barų ir dėl to vidutiniškai buvo prarasta darbo valanda per dieną arba 7000 kub. m neiškasto grunto per savaitę. Neva jie buvo ir neteisėtai verčiami šalinti darbų trūkumus, kurie iš tikrųjų neegzistavo – „Rohde Nielsen A/S” tvirtino, kad direkcija rėmėsi nekokybiškai atliktais batimetriniais matavimais.

„Rohde Nielsen A/S” kaltino direkciją ir tuo, kad ji neva „nutekino informaciją apie nutrauktą sutartį rangovės konkurentams” ir taip padarė itin didelę žalą jos dalykinei reputacijai. Tačiau kompanija prašė jai priteisti tik prarastą grynąjį pelną. Jį danai apskaičiavo remdamiesi tuo, kad už vieną kub. m grunto iškasimą buvo numatytas 6,2 Eur be PVM tarifas, o nutraukiant sutartį buvo likę 45 558 kub. m. neiškasto grunto. Už juos įmonė būtų gavusi 282 459,60 Eur (be PVM), o įvertinus jos pelno maržą, grynasis pelnas nuo tos sumos būtų sudaręs 46 323,37 Eur.

Tuo metu su tokiu ieškiniu nesutikusi direkcija nurodė, kad iš tiesų iki sutarties nutraukimo darbai buvo baigti tik trijuose baruose. Taip pat, anot jos, dėl užsitęsusio darbų perdavimo buvo kalti patys danai, ilgai šalinę defektus. Direkcija nurodė, kad „Rohde Nielsen A/S” produktyvumas sumažėjo, kai jos pasitelktas subrangovas išplukdė techniką iš Klaipėdos į kitą uostą.

Nesutiko direkcija ir su teiginiais dėl likusių nebaigtų. Ji nurodė, kad atlikus batimetrinius matavimus buvo nustatyta, kad „Rohde Nielsen A/S” iškasė tik 1 611 824 kub. m grunto, o neatliktų darbų dalis siekė ne 2, o 26 proc. Taip pat direkcija akcentavo, kad remiantis Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (FIDIC) inžinieriaus išvada, darbų terminas buvo pratęstas 49 dienomis, o dėl nepalankių oro sąlygų 16 dienų buvo netaikomos jokios sankcijos.

Anot Uosto direkcijos, sprendimą nutraukti sutartį lėmė „nuolatinis ir sisteminis vėlavimas atlikti gilinimo darbus ir papildomos technikos darbams vykdyti nepasitelkimas”.

Pasisakė direkcija ir dėl danų technikos kelto triukšmo – esą jie nepateikė informacijos, kad ji atitiko triukšmo higienos normą, todėl ir buvo nurodyta nebevykdyti darbų nakties metu 5–6 baruose tol, kol nebus atlikti papildomi triukšmo lygio matavimai.

Su danų ieškiniu nesutiko ir jų darbų techninę priežiūra vykdęs Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras.

Direkcija dar teismui pateikė ir priešieškinį bei prašė priteisti iš „Rohde Nielsen A/S” 28 442,57 Eur delspinigius, kurių ji geranoriškai nesumokėjo, ir 4 090 328,42 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir 14 085 eurų dydžio žyminį mokestį. Nuostolių dydį direkcija įrodinėjo sąmatomis, numatančiomis, kiek prireiks išleisti šalinant paliktus trūkumus, bei išlaidomis, susidarysiančiomis dėl didesnių mokėjimų naujam rangovui, pasamdytam atlikti likusius darbus (gilinimo darbų kaina pagal naujas sutartis su bendrovėmis „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ ir „Jan de Nul NV“ padidėjo nuo iki 17,06 ir 23,38 Eur / kub. m) .

Po tokio priešieškinio pateikimo danai savo reikalaujamą sumą padidino iki 1 048 220,73 Eur, nes pasirėmė direkcijos pateiktais duomenimis, kad iš viso buvo likę kur kas daugiau neiškasto grunto.

Šią bylą išnagrinėjusi teisėja Milda Skersienė konstatavo, kad danų ieškinys yra nepagrįstas ir atmetamas, o direkcijos priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo sprendime rašoma, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad iki sutarties nutraukimo „Rohde Nielsen A/S” buvo perdavusi direkcijai darbus tik trijuose baruose.

„Ieškovės darbo našumas iki 2021 m. liepos 13 d. atitiko sutarties reikalavimus, po to pradėjo mažėti, nukrito iki 1 300 kub. m. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio šalių darbų pasitarimo protokoluose užfiksuotas atsakovės susirūpinimas dėl darbų efektyvumo ir papildomos technikos pasitelkimo galimybių. Rangovė užsimindavo apie planus pasitelkti papildomą techniką, tačiau ji buvo pasitelkta tik epizodiškai. Vertindama realią 2022 metų pradžioje buvusią situaciją, ieškovė nurodo, kad paskutinius du mėnesius darbų našumas siekė 838 kub. m. Nors atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad šiame skaičiavime nebuvo išminusuotos blogos oro sąlygos, tačiau tai nekeičia fakto, jog ieškovė neatliko darbų sutartyje numatytu pajėgumu – iškasti grunto ne mažiau nei 7 000 kub. m per parą”, – rašoma teismo sprendime.

Jame taip pat konstatuojama, jog danų kompanija neįrodė, kad Uosto direkcijos atlikti batimetriniai matavimai yra neteisingi.

Pasisakydamas dėl direkcijos priešieškinio teismas pažymėjo, kad ji su naujais rangovais sudarė kitokio pobūdžio sutartis, ne dėl darbų, kurių „Rohde Nielsen A/S” tariamai neatliko.

„II etapo uosto gilinimo (ir platinimo) darbai buvo numatyti iš anksto ir sutartį dėl jų atlikimo atsakovė planavo sudaryti nepriklausomai nuo ieškovės darbų rezultato. Dėl šios priežasties pripažinti, kad ieškovė yra atsakinga už atsakovės išlaidas II etapo darbams, nėra pagrindo”, – konstatavo teismas.

Jis Uosto direkcijai priteisė tik 28 442,57 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas ir 640 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

INFORMACIJA

„Rohde Nielsen A/S” gilino bei tobulino Klaipėdos uosto įplaukos kanalą ir 2011–2013 metais.

Ši įmonė figūravo ir garsiojoje byloje „Vaitkus prieš Gentvilą”, kai 2018-ųjų liepą tuomet Arvydo Vaitkaus vadovaujama Uosto direkcija padavė į teismą buvusį šios valstybinės įmonės vadovą Eugenijų Gentvilą dėl 1,9 mln. eurų neva padarytos žalos atlyginimo. Vienas iš minėtų epizodų buvo ginčas tarp „Rohde Nielsen A/S” ir E. Gentvilo vadovautos Uosto direkcijos dėl gilinimo darbų uosto įplaukos kanale ir Malkų įlankoje, prie 144 krantinės.

Danai tikino, jog pateiktose techninėse užduotyse nurodyti darbų kiekiai viršija sutartyje numatytus. Direkcija siūlė už juos atsiskaityti pagal anksčiau pasirašytos valymo sutarties tarifus, kurie buvo keturis kartus mažesni, bet danai nesutiko. Direkcija pateiktų techninių užduočių nepakeitė ir nepanaikino, nestabdė vykdomų darbų, tačiau atsisakė apmokėti pagal pateiktus perdavimo-priėmimo aktus. Teismai vėliau kompanijai priteisė skolą, 156 635 EUR delspinigius, daugiau nei 400 tūkst. eurų palūkanas bei 18 330 EUR bylinėjimosi išlaidas.

E. Gentvilas tada teisme aiškino, kad sprendimą nesutikti su danų reikalavimu mokėti pagal didesnius tarifus priėmė surinkęs bei įvertinęs direkcijos specialistų išvadas apie netinkamai aktuojamus gilinimo darbus (skirtingai traktuota, kas atlikta – gilinimas ar valymas), vidaus ir išorės specialistų patvirtinimus, kad rangovui perduotos techninės užduotys yra parengtos tinkamai. Jis taip pat minėjo, kad A. Vaitkus irgi atsisakė apmokėti „Rohde Nielsen A/S” pateiktas sąskaitas, o teismuose vėliau direkcija laikėsi tos pačios pozicijos. Pagrindinės „Rohde Nielsen A/S” sąskaitos (4,875 mln. Lt) apmokėjimo terminas suėjo jau po to, kai E. Gentvilas buvo atšauktas iš generalinio direktoriaus pareigų.

E. Gentvilui palankų sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad už sutarčių su „Rohde Nielsen A/S” vykdymo priežiūrą atsakingi direkcijos darbuotojai buvo nustatę, jog ši įmonė vienu metu vykdė tiek valymo, tiek gilinimo darbus, tačiau visus aktavo kaip kelis kartus brangesnius gilinimo darbus, tad E. Gentvilas neturėjo teisės iki galo neišsiaiškinęs situacijos apmokėti tokių sąskaitų.

Prieš savaitę Klaipėdos uoste buvo surengta iškilminga išgilinto uosto kanalo atidarymo ceremonija – vidinėje kanalo dalyje jau fiksuojamas 15,5 metro gylis, o už uosto vartų naujos krypties išoriniame 1,7 km ilgio laivybos kanalo ruože pasiekta 16 metrų riba. Likusius gilinimo darbus atliko olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“ ir Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul N.V.“, veikusi pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V.“

„Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“ gilino vidinį Klaipėdos uosto laivybos kanalą iki 15,5 metro. Beveik 2 milijonus kubinių metrų grunto iškasusi įmonė darbus atliko 74 dienomis greičiau nei pagrindinis sutarties terminas. Šios sutarties vertė – 49 232 890 eurų. 

Klaipėdos uosto išorinį laivybos kanalą iki 16 metrų ir dalį vidinio kanalo iki 15,5 metro gilino „Jan de Nul N.V.“ su „Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V.“. 79 dienomis anksčiau nei pagrindinis 37 278 326,84 Eur vertės sutarties terminas darbus atlikusios įmonės iš viso iškasė 1,8 mln. kubinių metrų grunto.