Pačiame uostamiesčio centre, už betoninės tvoros su spygliuotos vielos inkliuizais, plyti 5 hektarai labai brangios žemės – buvusio „Trinyčių” fabriko teritorija.
Tik iliuzija, kad ji neprieinama: išties, čia klesti laisvieji menai, gyvena ir linksminasi žmonės, baseine plaukioja žuvytės, brūzgynuose peri paukščiai.
Perimetrinė tvora – tik dekoracija: iš Trinyčių (neseniai pervadinto į Malūno vardu) tvenkinio pusės yra pakankamai patogus įėjimas. Gal išlepėliams ir jis ir prastas atrodo, tačiau stalkeriams (vedliams į itin pavojingas vietas) jis tiesiog komfortiškas.
Tačiau tiems, kurie nedrįsta įeiti vidun, pravartu pasivaikščioti ir aplink – įdomybių pakanka. Pietinėje aptvaro pusėje prie jo glaudžiasi sovietmetį menantys garažai, padabinti grėsmingai perspėjančiu užrašu „Mes jus stebime!”
O anapus tvoros toje vietoje – statinių likučiai, kuriuose matyti intensyvaus gyvenimo ir baliavojimo pėdsakai.
Ir kopėčios į viršų – jomis perlipus tvorą jau netoli yra ir iki bažnyčios nueiti.
Teritorijos centre – baseinas.
Jame plaukioja žuvys, antys, dugne sandėliuojamos padangos ir kitas inventorius.
Laisvieji menai liejasi ant vidinių aptvaro sienų.
Ir ant griuvėsių, kuriuos stalkeriai itin mėgsta.
Ši teritorija – visai greta daugiabučių namų. Gerai praminti takai veda link jų.
Tačiau sutemus čia vaikščioti patartina tik su patyrusiu vedliu, nes po kojomis yra apstu atvirų angų į praeities akivarus.
Klaidžiodamas valandą žmogaus veiklos sudarkyta žeme užmiršti, kad esi trečio pagal dydį, o pagal kitus parametrus – net antro Lietuvos miesto centre.
Tik išėjus pro vartus ir pamačius už tvenkinio su rūpestingai tvarkoma aplinka kylančius naujus daugiaaukščius gyvenamuosius namus, pajunti kartėlį.
Kartėlį, kad dėl verslininkų, valdančių šią žemę ir jos turtus, tarpusavio vaidų, esame priversti gyventi visiškai šalia pavojingu tapusio objekto. Nors jo vietoje jau seniai turėjo iškilti daugiaaukščių namų gyvenamasis kvartalas.
Šiuo fotoreportažu nesiekiama analizuoti verslo nesutarimų, dėl kurių kaltės plyti šis poligonas stalkeriams.
„Atvira Klaipėda” yra rašiusi, kad po 2004 m. paskelbto „Trinyčių” bankroto pastatus įsigiję naujieji savininkai juos pradėjo griauti 2007-ųjų pabaigoje ir ketino pastatyti daugiabučių, kuriuose turėjo būti apie 1000 butų – iš viso apie 75 tūkst. kv. m. parduodamo ploto. Didesnioji dalis suplanuotų gyvenamųjų namų buvo 8 aukštų, kai kurie – ir žemesni. Kvartalo akcentu turėjo tapti iki 84 metrų aukščio iškilsiantis pastatas. Kai kur pirmuosiuose pastatų aukštuose buvo numatoma ir šiek tiek komercinio ploto. Apie 300 mln. litų vertintą projektą planuota įgyvendinti per penkerius metus.
2021-ųjų pabaigoje ir 2022-ųjų pradžioje buvo pristatyti sklypus dabar besinuomojančios UAB „Gaudesta” užsakymu Andrijausko architektų biuro užsakymu suprojektuoti pirmieji šios teritorijos daugiabučiai, tačiau statybos leidimai jiems vis dar nėra išduoti.
ISTORIJA
Medvilnės audimo fabrikas AB „Klaipėda” prie Malūno tvenkinio buvo įkurtas 1925 m. iš Lietuvos atvykusių brolių Abrahamo ir Rafaelio Fainbergų. Įmonė pradžioje turėjo 50 darbuotojų, o 1938 m. jau buvo didžiausias tekstilės fabrikas Lietuvoje (jame dirbo 1600 žmonių), taip pat vienas moderniausių tokios rūšies fabrikų Europoje. Jis buvo didžiausias Klaipėdos darbdavys prieš II pasaulinį karą, tačiau dėl menkų atlyginimų, pasak istoriko Juliaus Žuko, vietiniai čia vengdavo įsidarbinti, daugiausia dirbdavo atvykėliai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų. Didžioji dalis produkcijos – vilnoniai, pusvilnoniai ir medvilniniai audiniai – buvo realizuojama Lietuvos rinkoje su prekiniu ženklu „Du arkliukai”. Nemažai produkcijos įsigydavo Krašto apsaugos ministerija.
Anot istoriko dr. Vasilijaus Safrnovo, per II pasaulinį karą buvo sunaikintas vienas pagrindinių audimo korpusų, buvęs arčiau tvenkinio, mažiau nukentėjo antrasis. Gamykla iš dalies buvo atstatyta per antrą 1945 metų pusmetį. 1946-1950 m. TSRS ūkio plane ji buvo įtraukta į svarbiausiųjų sąjungos lengvosios pramonės įmonių atkūrimo ir išplėtimo sąrašą. Audimo korpusas pradėjo veikti tik 1949 m. 1945-1947 m. įmonė vadinosi Medvilnės verpimo ir audimo kombinatas „Trinyčiai”, vėliau – Medvilės verpimo fabrikas „Trinyčiai”. 1954 m. buvo pastatytas naujas korpusas. 1956 m. pradėjo veikti pluošto dažymo cechas. 1959-1964 m. du iš trijų fabriko korpusų buvo rekonstruoti į vieną pagrindinį, kuriame buvo įrengta naujų cechų ir pastatytas naujas buitinis korpusas palei Bangų g., seni įrengimai pakeisti naujais. Pirmaisiais pokario metais fabrikas gamino verpalus, audinius ir vatą. Nuo 1947 m. – vien medvilnės verpalus. Žaliavą fabrikas gaudavo iš Vidurinės Azijos, o verpalus siųsdavo į Lietuvos ir kitų TSRS respublikų įmones. 1969 m. čia dirbo 2472 žmonės.
1993 metais „Trinyčiai“ tapo privataus kapitalo įmone. Nuo 1990 m. įvairiuose fabriko skyriuose dirbusi, o 1999-2003 m. įmonei vadovausi Daiva Urbonienė žurnalistei Rolandai Lukoševičienei yra pasakojusi, jog siekdama pagerinti techninę bazę įmonė buvo įsigijusi šveicarišką liniją, vėliau į modernizaciją investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERIPB), tačiau tuo metu Uzbekija pati pradėjo gaminti kokybišką produkciją, o ne tik tiekti žaliavą, tad konkuruoti tapo neįmanoma. 1999 m. vienas iš įmonės akcininkų – SBA koncernas – surado Anglijos įmonę „Shiloh spiners Ltd”, kuri gamino verpalus šluotoms ir kilimėliams iš susuktų siūlų. Ji perkėlė kelias gamybos grandis į Klaipėdą, tiekė žaliavas, pirko produkciją, bet po keleto metų bankrutavo. Išnykus žaliavai, klientams netruko ateiti ir „Trinyčių” bankrotas – jį įmonės valdyba paskelbė 2003 m. gegužės 30 d. Didžiausia „Trinyčių“ akcininkė tuo metu buvo investicinė bendrovė „Koncerno SBA investicija“, kuriai priklausė 44,25 proc. akcijų. ERIPB valdė 22,38 proc., Valstybės turto fondas – 7,02 proc. akcijų. Prieš paskelbiant bankrotą įmonėje dirbo 260 žmonių. AB „Trinyčiai” buvo išregistruota 2008 m. birželį.
2004 m. rudenį įmonės nekilnojamąjį turtą buvo perėmusi JAV registruota bendrovė „Caistor international Ltd“, perėmusi skolos reikalavimo teises iš Vilniaus banko.
2007-ųjų rudenį pastatus ėmė griauti nauja jų savininkė, kvartalo statybas ketinusi vykdyti UAB „VIPC Klaipėda”, kurios 50 proc. akcijų priklausė AB „Invalda“. Tačiau statybos taip ir nebuvo pradėtos – „VIPC Klaipėda” 2011 m. buvo iškelta bankroto byla.
Lygtais niekas nežino kad čia šoblos į kurią įeina ir stogas gentviliokas, plotai? Stogas išsivarė į Vilniu/anam ten irgi jau ne kažką / tai eina velniop ne tik šitą teritorija bet ir ,, vasiukai,, – bastionu tilto biznelis:D)) Bet Šulcas rašo gerai Galėtų dar parašyt apie senamiesty už Kiro esančią daugiametę duobę:D))
Misterio X nekilnojamojo turto prichvatizacija . Viskas jums aišku kaip atliekami darbai . Viskas milestone “ labui “ ?
Sveikinimai p. Šulcui. Praregėjo po daugelio metų tūnojimo miesto valdžioje. Nuėjęs nuo valdžios Olimpo vėl žmogumi patapo. Bent už tai ačiū Viešpačiui. Gaila, kad Apvaizda neaplanko tokių aptrunijusių senbuvių, kaip Grubliauskas, Taraškevičius, Razbadauskas, Cesiulis, Budinas, sena jaunuolė Raugelė ir kiti, kurie po kadencijų tyliai laikinai ar amžiams nusėda savivaldybių įmonių administracijose ar valdybose.
Dar yra toks pradėtas ir nebaigtas gandrališkių kvartalas, buvusio rusų tanko dalinio teritorija.
Ir nepabaigs. Per didelės ambicijos buvo
Pagal Foto matosi kad šitas miškas-parkas bus greitai paimtas pagal istatymą : „visuomenes reikmem”.Miestui visada truksta tokiu žaliuju poilsio zonu,užsienyje tai labai vertinama.
Jeigu neklystu, už apleistą/neprižiūrimą teritoriją savivaldybė vietoje įprasto 0,8 proc., turejo skaičiuoti 3 proc. dydžio turto mokestį, t.y. beveik 4 kartus didesnį. Spėkite ar skaičiavo ? Turime elementarius pavyzdžius – Baltijos kinoteatrą, buvusios savivaldybės klerkės Šakalienės dvarą S.Nėries g.
Šalia didžiulis Malūno parkas. Kam greta jau esančio parko daryti dar vieną?
Priėmė įstatymą leidžiantį paimt žemę ginybos ministerijai nato reikmėms.Tsi va…
Nei čia gėda nei čiaka – normali Klaipėdos situacija – šiukšlynas….. Pilnas senamiestis: Daržų, D.Vandens ir kitos gatvės su griuvėsiais antimis…. kino ‘BALIJA” pažiba…
Ieškome kaltųjų dėl gėdos Klaipėdos centre? ? A.Šulcas , liberalas . 2000-2008m ir 2011-2019 m Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. 2011-2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras .
O tai ką Šulcas čia galėtų padaryti? Sklypas turi savininką ir jis, kaip buvęs vicemeras, nebent galėjo kaip apsileidėliams siūlyti maksimalų žemės mokestį, ir daugiau nelabai ką ten padarysi. Analogiška situacija su k/t Baltija.
Apie tai ir rašau . Būdamas miesto valdyme ” nieko nedarė ” , net žemės mokesčio didinti neprašė , o dabar ” lengva ranka ” Klaipėdos gėdas aprašinėja ? Ponas Šulcas ” miesto valdyme ” dirbo beveik 20 metų !
O pats rašytojas pamiršo, kad buvo valdžioje ir kad seniai jau reikėjo tai tvarkyti. Kaip žmonės be atminties
ikrai pamiršo, ir niekada buvusios valdžios apleisto sklypo nekontroliavo… Požiūris įį daugiabučius pasikeitė, nelabai žmonėms jie bereikalingi Ar jie čia reikalingi? Užtenka tų, kurie , kurie priklausę eksmero Taraškevičiaus „Viremidai”, nuo Mokyklos gatvės įsirėžė į patį tvarkomą Malūno parką prie pat tvenkinio. Vilniečių bendrovės „Gaudestai” ne daugiabučiai senamiestyje rūpi . Gal ir Šulcas čia asmeninę atsakomybę prisiimtų. Juk viskas vyko jam dirbant, vėliau merui patarinėjant Liepų gatvėje. Liberalas praragėjo ir kaltina kitus?
Kad ir žolės nekas .nepjauna ir taip miestas kaip didelis kaimas pirmeuse reikia daryti tuos darbus kur labeuse matosi
Tai Gaudesta baigs Bachmano žemės projektą ir imsis šio, tikėkim. Vieta viena geriausių mieste. Gaila, NT investuotojų susidomėjimo miestu nėra, taip ir reportažai tokie dar ne vienus metus galės pasirodyti. O Artūras galėjo bent naujas vizualizacijas įdėti, padėsiu jam: https://citify.eu/lt/bangu-g-22/ ir https://citify.eu/lt/bangu-g-24/ Beje, projektams pritarta, reikia gaut statybų leidimus ir pirmyn.
Kaip suprantu, parengtų projektų su vizualizacijos buvo ir prieš 10 metų.
gal geriau nereikia…
Senas vizualizacijas ankstesni savininkai rengė, naujas-neseniai sklypą įsigijusieji iš Gaudestos. Tiems, kam nepatinka naujosios, siūlau perpirkti iš savininkų sklypą ir ne tik parengti, bet būtinai pastatyti daugiabučius. Bet įtariu, kad pinigų turite tiek, kiek ir proto.
Tikra gėda. Ir per tiek metų niekas nepadaryta! Gėda visų pirma buvusiam merui ir jo komandai. Išskyrus aikščių ” euroremonta”, medžių naikinimą ir visuotinę trinkelizaciją nepadaryta beveik NIEKO miestiečių labui
„Buvusiam”?
bet pritariu, turejo miestas ispirkti visa plota ir pastatyti kvartala. Niekas nepriestarautu;)
Artūrai, dėkui už puikią ekskursiją po Poligoną. Akurat, objektas vertas Strugackių plunksnos 😉
Žodžio S.T.A.L.K.E.R. akronimas (Scavengers, Trespassers, Adventurers, Loners, Killers, Explorers, Robbers).
Lietuviškai: Šiukšlių rausėjai, įsibrovėliai, nuotykių ieškotojai, vienišiai, žudikai, tyrinėtojai ir plėšikai.
Pats šulcas tiek metų būdamas valdžioje nieko nedarė, i dabar tulžį lieja, kai išmetė, nevykėlis
Kadangi gimiau lietuviu,paaiškinkite prašau žodžio,, stalkeris” prasmę. Iš anksto dėkoju.
Broliai Strugatskia parase romana o veliau scenrariju Trakovskio filmui. Praskrisdami ateiviai Zemeje keliose vietose paliko visokiu „stebuklingu” rakandu. Stalkeriai yra zmones kurie eina i tas pavojingas vietas ir iesko daikteliu pardavimui. Freedomo aiskinimas jau is kur kas velesnio kompiuterinio zaidimo
Skaičiau Strugackių „Pikniką šalikelėje”. Stipri fantastika. Neveltui pas rusus yra susikūręs Strugackių gerbėjų klubas, kurio dalyviai rašo tęsinius šiam puikiam romanui ir yra keletas labai vykusių (na, neskaitant šiokio tokio rusiško „pasikėlimo”) darbų, prieinamų ir internete. Nors į lietuvių kalbą jų, ko gero, niekas neišvers, tačiau kas moka rusiškai ir mėgsta Strugackių kūrybą, paskaityti ir pasinerti į paslaptingą stalkerizmo mistiką – verta.
Tiesa, Strugackių tiktai užsiminta, o viename iš tęsinių išvystyta tema, kad tos paslaptingos zonos Žemėje buvo ateivių sukurtos tyčia, kaip kosminiai šiukšlynai, vietos išmesti savo technologines atliekas. Na, o stalkeriams tai buvo lobynas. Taigi, ir Trinyčių baseine matyti ne tik padangos, bet ir žaliasis paspirtukas guli, laukia savo stalkerio.