P0

Svarbu, Verslas

Tęsia vietoje „Trinyčių” iškilsiančio kvartalo projektavimą (5)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-02-01


Buvusios „Trinyčių” gamyklos teritorijoje gyvenamąjį kvartalą projektuojantys architektai tesėjo gruodį duotą pažadą netrukus pristatyti ir dar vieno daugiabučio projektinius pasiūlymus.

Šioje vietoje esančią žemę besinuomojančios bendrovės „Gaudesta” užsakymu UAB Andrijausko architektų biuras dabar projektuoja daugiabutį sklype Bangų g. 22.

Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad prie pat Bangų gatvės esančiame sklype bus statomas 80 butų turėsiantis beveik 5000 kv. m ploto pastatas (423 kv. m ploto užims komercinės patalpos). Vienas iš jo korpusų bus septynių aukštų.

Pagal reglamentavimą jam reikėtų 94 automobilių stovėjimo vietų, bet miesto Tarybos sprendimu šioje Klaipėdos dalyje yra taikomas 0,5 koeficientas, tad projektuojama 76 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

„Pastato struktūra susideda iš dviejų pagrindinių tūrių, kurie formuoja vidinį kiemą. Pastato struktūra auga nuo Bangų gatvės link kvartalo gilumos į pietinę sklypo pusę. Augančio pastato aukščiausias korpusas kartu su Bangų g. 24 pastatu taps akcentais formuojančiais kitoje gatvelės pusėje numatytos aikštės išklotinę. Pirmame aukšte yra numatomos komercinės paskirties patalpos, kurios padės įveiklinti naujai projektuojamą gatvelę bei aikštę. Pastate yra numatomos keturios laiptinės, kurios susijungia su požemine stovėjimo aikštele. Įvažiavimas į požeminę aikštelę numatomas sklypo rytinėje dalyje. Pastato formuojamame vidiniame kieme yra numatomi gėlynai bei vaikų žaidimo aikštelė”, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Pastato apdailai numatoma naudoti pilkas plytas, juodo metalo plokšteles ir vertikalias lameles.

Analogiški sprendiniai buvo parinkti ir pirmajam daugiabučiui, kuris bus statomas gretiname, pietų pusėje esančiame sklype sklype Bangų g. 24.

Architektas Edmundas Andrijauskas anksčiau sakė, kad visi kvartale projektuojami daugiabučiai turės aukštumines septynių aukštų dalis, kurios yra „kaip ženklas kiekvieno sklypo”.

„Kas bus rytinėje sklypo dalyje, prie Kooperacijos gatvės, kol kas pasakyti dar negalima – čia dideli plotai”, – gruodį teigė E. Andrijauskas.

Pagal galiojantį detalųjį planą ir anksčiau čia statybas planavusių kitų verslininkų vizijas, šioje vietoje, ties kryptį turinčios pakeisti Kooperacijos gatvės atkarpa, gali būti statomas iki 22 aukštų daugiabutis.

Palei visus pirmuosius keturis daugiabučius projektuojama būsima gatvė, kuri drieksis per sklypus Bangų g. 30, Kooperacijos g. 15 ir 17 (juos irgi nuomojasi „Gaudesta’’). Anot E. Andrijausko, ji galėtų būti vadinama Butsargių (čia buvusio dvaro) skersgatviu.

„Gaudesta’’ vadovas ir vienas iš jos akcininkų Kęstutis Gaudiešius, „Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs, kad dar negali įvardinti statybų pradžios datos. Taip pat jis teigė negalintis pasakyti ir planuojamų investicijų dydžio.

Buvęs „Trinyčių“ verpimo cechas, administracinis pastatas, keletas mažesnių statinių ir sklypų nuomos teisė bendrovei „Gaudesta“ varžytinėse parduota 2018 m. buvo parduota už 730 tūkst. eurų. Iki tol turtas buvo pardavinėjamas už 2,9 mln. eurų pradinę kainą.

Buvusiai teritorijos valdytojai, bankrutavusiai nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „VIPC Klaipėda“ sausį nepavyko iš banko „Danske Bank“ ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prisiteisti 1,368 mln. eurų neva padarytos žalos – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai atmetė jos skundą. Bendrovė savo skundą grindė tuo, kad „Danske Bank“ vilkino jos statinių pardavimą, o NŽT pareiškus apie ketinimus nutraukti sklypų nuomos sutartį, statiniai ir nuomos teisės varžytinėse esą buvo parduotos už mažesnę kainą. LAT teigimu, žemesni teismai teisingai konstatavo, kad NŽT tinkamai bendradarbiavo su „VIPC Klaipėda“ ir nepadarė neteisėtų veiksmų, galėjusių lemti žalos atsiradimą.

INFORMACIJA

Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki vasario 14 d. adresu Turgaus a. 25, Klaipėdoje, darbo dienomis nuo 10 iki 17 val. iš anksto susitarus tel. 8 46 411956, arba internetinėje svetainėje https://www.klaipeda.lt/pp

Pasiūlymus galima teikti iki vasario 15 d. raštu UAB Andrijausko architektų biuras, Turgaus a. 25, LT-91246, Klaipėda, arba el. p. architektubiuras@partneriai.com

Viešas susirinkimas vyks vasario 15 d. 15 val. nuotoliniu būdu: meet.google.com/zws-foid-pxs

ISTORIJA

Medvilnės audimo fabrikas AB „Klaipėda” prie Malūno tvenkinio buvo įkurtas 1925 m. iš Lietuvos atvykusių brolių Abrahamo ir Rafaelio Fainbergų.  Įmonė pradžioje turėjo 50 darbuotojų, o 1938 m. jau buvo didžiausias tekstilės fabrikas Lietuvoje (jame dirbo 1600 žmonių), taip pat vienas moderniausių tokios rūšies fabrikų Europoje. Jis buvo didžiausias Klaipėdos darbdavys prieš II pasaulinį karą, tačiau dėl menkų atlyginimų, pasak istoriko Juliaus Žuko, vietiniai čia vengdavo įsidarbinti, daugiausia dirbdavo atvykėliai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų. Didžioji dalis produkcijos – vilnoniai, pusvilnoniai ir medvilniniai audiniai – buvo realizuojama Lietuvos rinkoje su prekiniu ženklu „Du arkliukai”. Nemažai produkcijos įsigydavo Krašto apsaugos ministerija.

Anot istoriko dr. Vasilijaus Safrnovo, per II pasaulinį karą buvo sunaikintas vienas pagrindinių audimo korpusų, buvęs arčiau tvenkinio, mažiau nukentėjo antrasis. Gamykla iš dalies buvo atstatyta per antrą 1945 metų pusmetį. 1946-1950 m. TSRS ūkio plane ji buvo įtraukta į svarbiausiųjų sąjungos lengvosios pramonės įmonių atkūrimo ir išplėtimo sąrašą. Audimo korpusas pradėjo veikti tik 1949 m.

1945-1947 m. įmonė vadinosi Medvilnės verpimo ir audimo kombinatas „Trinyčiai”, vėliau – Medvilės verpimo fabrikas „Trinyčiai”.

1954 m. buvo pastatytas naujas korpusas. 1956 m. pradėjo veikti pluošto dažymo cechas. 1959-1964 m. du iš trijų fabriko korpusų buvo rekonstruoti į vieną pagrindinį, kuriame buvo įrengta naujų cechų ir pastatytas naujas buitinis korpusas palei Bangų g., seni įrengimai pakeisti naujais.

Pirmaisiais pokario metais fabrikas gamino verpalus, audinius ir vatą. Nuo 1947 m. – vien medvilnės verpalus. Žaliavą fabrikas gaudavo iš Vidurinės Azijos, o verpalus siųsdavo į Lietuvos ir kitų TSRS respublikų įmones. 1969 m. čia dirbo 2472 žmonės. 

Klaipėdos „Trinyčių“ medvilnės verpimo fabriko verpimo ceche. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

1993 metais „Trinyčiai“ tapo privataus kapitalo įmone. Nuo 1990 m. įvairiuose fabriko skyriuose dirbusi, o 1999-2003 m. įmonei vadovausi Daiva Urbonienė žurnalistei Rolandai Lukoševičienei yra pasakojusi, jog siekdama pagerinti techninę bazę įmonė buvo įsigijusi šveicarišką liniją, vėliau į modernizaciją investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERIPB), tačiau tuo metu Uzbekija pati pradėjo gaminti kokybišką produkciją, o ne tik tiekti žaliavą, tad konkuruoti tapo neįmanoma.

1999 m. vienas iš įmonės akcininkų – SBA koncernas – surado Anglijos įmonę „Shiloh spiners Ltd”, kuri gamino verpalus šluotoms ir kilimėliams iš susuktų siūlų. Ji perkėlė kelias gamybos grandis į Klaipėdą, tiekė žaliavas, pirko produkciją, bet po keleto metų bankrutavo.

Išnykus žaliavai, klientams netruko ateiti ir „Trinyčių” bankrotas – jį įmonės valdyba paskelbė 2003 m. gegužės 30 d. Didžiausia „Trinyčių“ akcininkė tuo metu buvo investicinė bendrovė „Koncerno SBA investicija“, kuriai priklausė 44,25 proc. akcijų. ERIPB valdė 22,38 proc., Valstybės turto fondas – 7,02 proc. akcijų. Prieš paskelbiant bankrotą įmonėje dirbo 260 žmonių.

AB „Trinyčiai” buvo išregistruota 2008 m. birželį. 

2004 m. rudenį įmonės nekilnojamąjį turtą buvo perėmusi JAV registruota bendrovė „Caistor international Ltd“, perėmusi skolos reikalavimo teises iš Vilniaus banko. 

2007-ųjų rudenį pastatus ėmė griauti nauja jų savininkė, kvartalo statybas ketinusi vykdyti UAB „VIPC Klaipėda”, kurios 50 proc. akcijų priklausė AB „Invalda“. Tačiau statybos taip ir nebuvo pradėtos –  „VIPC Klaipėda” 2011 m. buvo iškelta bankroto byla. 

„Trinyčių” pastatų vaizdas 2007-aisiais. Valdo J (miestai.net) nuotr.

Popieriuose dar egzistuojančius ir realiai esančius keletą pastatų, o kartu ir nuomos teisę į beveik 5 ha užimančius sklypus iš varžytinių 2018 m. birželį įsigijo UAB „Gaudesta”. Jau tų metų liepą ji raštu kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, kad pastaroji inicijuotų kreipimąsi į Klaipėdos regiono plėtros tarybą ir prašytų šią teritoriją pripažinti regioninės svarbos projektu. 

„Bendrovė planuoja šią teritoriją pilnai išvystyti, pritaikant ją miesto poreikiams, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir infrastruktūrinius poreikius. Planuojama bendra investicijų vertė – 50 mln. eurų. Teritorijoje numatoma darniai suderinti gyvenamosios paskirties zonas su viešaisiais socialiniais objektais – mokykla, darželis, verslo aplinkos objektais – inovacijų centro, konferencijų, parodų ir kitą – tiesiogiai naudojamą ekonominei veiklai vykdyti”, – buvo rašoma įmonės kreipimesi.

Kiek vėliau Regiono plėtros tarybai aiškinta, kad bendra investicijų į projektą suma sudarys apie 56 mln. Eur, numatomas veiklas planuojama įgyvendinti 4 etapais. Artimiausią, 16 mln. eurų vertės etapą, žadėta įgyvendinti iki 2020 metų, planuota investuoti 16 mln. eurų. Jo metu turėjo būti pastatyti 4 pastatai, kuriuose 1 000 kvadratinių metrų bus skirta Kūrybinių industrijų inkubatoriui B22.

Už tokio statuso suteikimą tada balsavo 16 regioninės plėtros tarybos narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo, tačiau tokį sprendimą teismui buvo apskundusi prokuratūra – anot jos, projektas neatitinka nė vieno iš keturių parametrų, pagal kuriuos jam būtų galima suteikti regioninės svarbos statusą. Pirmos instancijos teismas pernai pavasarį buvo patenkinęs prokuratūros ieškinį ir Regioninės tarybos sprendimą panaikino. 


    2022-02-01

    5 komentarai “Tęsia vietoje „Trinyčių” iškilsiančio kvartalo projektavimą”

    1. AvatarArmani (IP: 87.215.10.121)

      Siaip neblogai bet balkonai tai tirai nekazka turetu but nisoje o ne issikise but.

    2. AvatarSaulius (IP: 86.100.120.30)

      Vaizdas niūrokas. Ekonominis variantas 1, 2 , 3 , 4 , 5 aukštams, terasos ponams ???? gal ??? Dėl balkonų sutinku su JORIU – nepraktiška Klaipėdos orams.

    3. AvatarKlaipėdietis (IP: 78.57.239.236)

      Man atrodo, kad tokio aukščio daugiabučius projektuoti su tokiais atvirais balkonėliais, kurių gyventojai didžiąją laiko dalį negalės naudoti, yra neracionalu. bet gal tai pigiausiais variantas? Ar jauku, kad ir vasara, sėdėti tokiam balkone 6 -ame aukšte? Galima sakyti, kad butai bus be balkonų.

      • AvatarVa-va (IP: 85.232.138.203)

        Žmonės įsikels, panorės balkonuose pasėdėti ne tik per vasaros karščius ir tuojau prasidės stiklinimai, įvairiausių plastikinių langų statymai. Bus margumynas, kokį matome pietinio rajono daugiabučiuose. Bus grožybė.

    4. AvatarJoris (IP: 78.56.19.8)

      Mano galva, nuobodokai atrodys, pats projektas labai primena Vokietijos ar Olandijos kokio universiteto studentų bendrabučius. Nors pati fasadų apdaila ne tokia jau ir pigi- klinkeris.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt