Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-05-15 |
Prieš septynerius metus ilgai apleistą senojo bravoro kompleksą, esantį tarp Herkaus Manto ir Šaulių gatvių, įsigiję klaipėdiečiai medikai Agnė ir Rokas Bagdonai pradėjo įgyvendinti paskutinį šios teritorijos atgaivinimo etapą.
Naujam gyvenimui prikelti didžiausią komplekso pastatą jiems padeda verslininkas, Klaipėdos garbės pilietis Vytautas Lygnugaris.
Bravoro kompleksą gana ilgai valdė verslininkui Valdui Trinkūnui priklausanti bendrovė „Raminora”.
Ji komplekso atgaivinimą matė tik esant galimybei įsigyti ir jo dalimi buvusį pastatą Herkaus Manto g. 38, kuriame tuo metu veikė Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba.
2006 m. nepavykus su Teisingumo ministerija inicijuotiems turto mainams bendrovė su kompleksu nieko daugiau ir nebedarė.
Bagdonų šeima derybas dėl komplekso įsigijimo su V. Trinkūnu baigė 2016 m. pavasarį ir iškart kartu su „Uostamiesčio projektai“ architektų komanda ėmėsi projektavimo darbų.
Pirmiausia buvo sutvarkytas senasis spirito gamyklos pastatas. Čia įsikūrė plastinės chirurgijos ir estetinės medicinos klinika „Clinicus Klaipėda”.
Prieš beveik porą metų spirito-alaus gamyklos sandėlio vietoje duris atvėrė apartamentai miesto svečiams ir klinikos pacientams.
Šiuo metu jau baigiamos naujo odontologijos klinikos pastato statybos, statybininkai pradėjo darbuotis ir prie didžiausio komplekso statinio – buvusio bravoro.
R. Badgonas „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad bravoro vystymui buvo įkurta bendrovė „Bravorus”, kuriai jis vadovauja, o akcininkais yra jiedu su žmona ir V. Lygnugaris.
„Susipažinome su Vytautu, pasakojome apie planus, jam patiko mūsų idėja. Jis – tikras klaipėdietis, kuriam rūpi miesto ateitis. Tai komerciškai nepatrauklus, bet didelę pridėtinę vertę sukuriantis projektas”, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, šiuo metu ties senuoju bravoru darbuojasi trys statybinės įmonės. Viena iš jų – „Pamario restauratorius”, kurios darbų „krepšelyje” jau daug restauruotų kultūros paveldo objektų.
Šiuo metu įrenginėjami poliniai pamatai, atliekami alaus-spirito gamyklos komplekso tvarkybos darbai. Jo kieme bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
R. Bagdonas prognozuoja, kad darbai gali užtrukti apie dvejus metus. Numatoma, kad čia įsikurs besiplečianti „Clinicus Klaipėda”, taip pat ir kitos medicinos įstaigos. Bus ir verslo klasės apartamentai svečiams, kurie sudarys sąlygas ir medicininiam turizmui plėtotis, įsikurs biurai.
„Pirmame aukšte planuojamas restoranas, kad buvusiame bravore būtų galimybė alaus atsigerti”, – šypsojosi R. Bagdonas.
Anot jo, iki šiol į komplekso atgaivinimą jau investuota apie 4 mln. eurų. Kiek dar prireiks lėšų didžiajam bravoro pastatui sutvarkyti esą sunku pasakyti, nes tokiose statybose yra ir nemažai neapibrėžtų faktorių, pati statybų rinka vis dar yra sunkiai prognozuojama.
Paklaustas, ar nesigaili prieš septynerius metus padaręs tokį sprendimą, medikas sakė, jog bravoro komplekso atgaivinimas yra tikrai sudėtingas, bet įdomus procesas.
„Projektavimo darbai, kaimynų pritarimo ir leidimų statybai gavimas užtruko trejus metus. Netrūksta ir pavydžių, pakenkti norinčių bei skundus rašančių žmonių. Visgi paveldosauginiai pastatai suteikia visai kitokią pridėtinę vertę. Tos daugiau nei 100 metų senumo plytos turi savo aurą, o kai tai dar susijungia su šuolaikinėmis technologijomis, gaunasi puikus rezultatas”, – sakė R. Bagdonas.
ISTORIJA
Jonas Tatoris yra rašęs, kad šioje vietoje veikė alaus darykla „Bohemijos bravoras”, atidaryta XIX a. pabaigoje (jai priklausiusio pastato Herkaus Manto g. 38 pirmame aukšte buvo įsikūrusi firminė gėrimų parduotuvė). „Bohemijos bravoras” išaugo iš nedidelės pirkliui priklausiusios daryklėlės, 1890 m. jį perėmę kiti verslininkai pastatė naują didelį korpusą Šaulių gatvėje, kieme atsirado daugiau statinių. 1921 m. buvo pastatytas spirto varyklos korpusas.
Pasak istoriko Juliaus Žuko, 1922 m. „Bohemijos bravoras fuzijos būdu susijungė su 1920 m. Frankfurto prie Maino ir Berlyno verslininkų įkurta AB „Spiritas” (Spirit-Aktiengesellschaft) ir tapo Jungtiniu spirito ir alaus bravoru (Vereinigte Sprit- und Brauhaus AG). Tai buvo antra pagal dydį tokio tipo Klaipėdos įmonė. 1930-iaisiais per metus ji jau gamino daugiau kaip 600 tūkst. litrų alaus, įvairių spiritinių gėrimų, vaisinių vynų ir mineralinio vandens.
Alaus daryklos pastatas (Šaulių g. 25) susideda iš dviejų skirtingų keturių ir dviejų aukštų tūrių, tarp jų – įvažiavimas į kiemą, uždarytas metaliniais vartais. Pastatas raudonų plytų mūro, puoštas vertikaliomis mentėmis, horizontaliais karnizais, ritmiškai išdėstytais segmentiniais langais ir kitomis detalėmis, būdingomis „medžiagų stiliui“ (Materialstil). Apatinių aukštų gelžbetonines perdangas laiko metalinės kolonos, į kurias atremtos metalinės sijos. Trečiojo ir ketvirtojo aukšto perdangos medinės.
Nuo 1945 m. statiniai naudoti vien salyklui gaminti, vėliau – tabakui sandėliuoti.
2006-aisiais miesto spauda rašė apie žlungančius komplekso savininkės UAB „Raminora” planus čia įrengti „SPA ir kitos paskirties komercines patalpas, o viršutiniuose aukštuose – butus, dengtą pasažą nuo Herkaus Manto iki Šaulių gatvės”.
Klausimas. O neperdaug tu klinikų privačių?
Jų kiekį reguliuoja rinka- kol yra paklausa, tol jų ir bus.
Bravo Rokui ir Agnei, Vytautui, didelis jums ačiū. Gal būsiu įžūlus, o apie kino teatro Baltiją pirkimą nepamąstote? 🙂 Nors tikiu, kad mieste yra ir daugiau geradarių.
Baltijos kino teatro pastatą,senai reikia paleisti į aukcioną,tegul nusiperka tie verslininkai kurie gali ir turi lėšų jį atstatyti,o tai stovi pabaisos miesto centre dešimtmečiais,o jų yra dar nemažai.
Bet aukcioną tik savininkai gali organizuoti. Privati nuosavybė- reikalas šventas. Gaila, kad šiauliečiai taip ilgai miestą bjauroja. Gal visgi rimti žmonės jį nupirks?
Su Baltija nieko neišeis! Tas pastatas yra užkerėtas labai stipria magija, ir jokie mėginimai tą griuveną atimti iš Šiaulių ubagų nepraeis, greičiau pragaras užšals.
O kodėl citify.eu apie tai jokios info neįdėta?
Ačiū tikriems klaipėdiečiai, atgaivinantiems pastatą. Tokie žmonės yra dovana miestui.
O kuom jau ta dovana klaipedeciams ? Juk nebus istorine alaus darykla. Bus graziai irengta privati klinika kur is besidziaugianciu klaipėdiečių lups grazaus piniga.
Labai geras projektas. Linkiu Sėkmės visokeriopos.
Pirmiausia man kaip tikrųjų klaipediškių palikuonei ant širdies ramiau kad miestą atstato vietiniai gyventojai.Gal išlaikys istoriją?O Rokui ir Agnei kantrybės ir tikėjimo kad pavyks
kad ateis darbštūs ir talentingi žmonės sutvarkyti šį rajoną.O niurgzliams ir pavyduoliams turėtų būti gėda.
Gražu. Sveikintina.
Kuo daugiau naujų darbo vietų mieste, tuo daugiau visko mieste , kažas nuomuos butą ar nusipirks, kažkas eis prekintis, kažkas atves vaikus į darželius, mokyklas, studijuos, eis į kavines, parduotuves, užsisuks gyvenima, visiems nuo to tik geriau.
Įdomu tai, kad dauguma mūsų žmonių patenkinti šiukšlynais, netvarka, ateina žmonių su pinigais, tai sutvarkyti, JIEMS priešinamasi, geriau gyvent apsišikus. Keista logika.
Ačiū už straipsnį ir puiku, kad toliau Klaipėda gražėtų, bet labai gaila,kad biurokratijos pas mus ojojoi kiek daug ir dar perteklinės visais klausimais.