Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija po netrumpų diskusijų penktadienį nutarė, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC) bus perduota informacija, kad uostamiestyje reikėtų įvertinti dviejų gatvių ir dviejų atminimo lentų likimą.

Iš Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus pateikto sąrašo buvo išbrauktos J. Janonio ir Butkų Juzės gatvės bei pastarajam rašytojui skirta atminimo lenta. Pritarimo nesulaukė ir miesto Tarybos nario Andriaus Petraičio siūlymas įtraukti į sąrašą Paryžiaus komunos gatvę, ir istoriko Vasilijaus Safronovo iniciatyva patikrinti, kaip būsimoji tarpinstitucinė komisija vertintų Ernestui Galvanauskui, Antanui Merkiui ir Alfonsui Žaliui skirtus atminimo objektus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Išbrokavo tik Janonio lentą, bet ne gatvę

Pagal nuo gegužės įsigaliojusį Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą savivaldybės ne vėliau kaip per 20 darbo dienų LGGRTC turi pateikti informaciją apie jų teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai neatitinkančius šio įstatymo reikalavimų.

Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška komisiją informavo, kad siūlo apsvarstyti 7 tokius objektus: J. Janonio gatvės pavadinimą ir šiam poetui skirtą atminimo lentą; S. Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus; Butkų Juzės gatvė pavadinimą ir šiam kultūros veikėjui skirtą atminimo lentą bei rašytojo Antano Venclovos atminimo lentą.

krastogidas.lt nuotr.

Vedėjas pripažino, kad svyravimų buvo dėl J. Janonio atvejo, bet kartu priminė, jog dėl jos jau buvo du ar trys raštai iš gyventojų.

Išgirdęs šį siūlymą A. Petraitis pareiškė, jog pasigenda sąraše Paryžiaus komunos gatvės.

„Kai svarstėme tokį klausimą buvo sakoma, kad lauksime tokio įstatymo. Jis atsirado, o entuziazmas dingęs, nors jis kelia aistrų visuomenėje. Kažin, ar kas dabar siūlytų tokį pavadinimą. Mes gi nekeistume jo, o tik duotume įvertinti kompetentingai komisijai. Turime galimybę duoti įvertinti, įtraukime į sąrašą ir žiūrėkime, kas bus”, – kalbėjo politikas.

Tačiau V. Juška retoriškai klausė, kiek leisime neegzistuojančiai valstybei savintis istorijos įvykius.

„Ši valstybė žymiai vėliau atsirado, ne Paryžiaus komunos bėda, kad komunizmo teoretikai savinosi ir pritaikė prie savo ideologijos šitą istorinį įvykį. Tokių pavyzdžių Klaipėdoje ir daugiau gali būti”, – sakė tarnautojas.

Tačiau A. Petraitis neatlyžo ir tikino, kad tai yra okupacinio režimo „primestas pavadinimas, kuris atitiko jo ideologiją”.

Visgi šis pasiūlymas palaikymo nesulaukė – už jį balsavo tik trys komisijos nariai.

Komisija sutarė, jog sąraše neturėtų būti Butkų Juzės (pedagogo, poeto Juozo Butkaus) ir Juliaus Janonio.

„Jei jau trauktume Janonį, tada reikėtų ir Martyną Jankų, nes jis pirmasis 1904 metais išspausdino komunistų manifestą lietuvių kalba”, – teigė V. Safronovas.

Tačiau sutarta, jog J. Janoniui skirtos lentos atvejis visai kas kita – komisijos narys, kalbininkas Albinas Drukteinis atkreipė dėmesį, jog joje skelbiama, kad ši asmenybė buvo „proletariato poetas” ir tai yra akivaizdus klasių kovos propagavimas. Nors komisija nusprendė, kad tokia lenta būtų sąraše, jos pirmininkas, miesto Tarybos narys Arvydas Cesiulis po balsavimo pareiškė, kad neverta dėl jos kreiptis į tarpžinybinę komisiją –  esą ją ir taip gali nuimti pati Savivaldybės administracija.

Selektyvus požiūris į istoriją?

Didžiausios diskusijos užvirė dėl galutinio balsavimo. Jas pagimdė V. Safronovo siūlymas.

„Aš manau, kad problemėlė yra ta, kad mes daugiau vilčių dėjome į įstatymą negu jame atsirado reglamentavimo. Daug kas palikta už to, kas išguldyta tekste, ribų. Galime bandyti teikti tai, kas, mūsų nuomone, atitinka įstatymą arba maksimaliai viską, kas kelia mums abejonių. Nematau nieko blogo nė viename kelyje”, – sakė V. Safronovas ir išdėstė, kad reikėtų minėtosios tarpinstitucinės komisijos nuomonės dėl tarpkario premjerų Ernesto Galvanausko ir Anatano Merkio bei Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio.

E. Galvanauskas esą nusipelnę vertinimo dėl to, kad buvo pirmosios vadinamosios liaudies vyriausybės nariu, o A. Merkys ją paskyrė.

Biustas Ernestui Galvanauskui stovi Klaipėdos universiteto miestelyje, o Antanui Merkiui skirta atminimo lenta yra ant buvusios gubernatūros pastato Liepų gatvėje. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Suveiktume preventyviai, tegu apsvarsto ir pasako galutinį žodį. Nes ateityje kils visokiausių insinuacijų”, – sakė istorikas, priminęs, kad mieste dar yra ir tokie simboliai, kaip sovietinis herbas ant Herkaus Manto g. 1 namo.

„Visiškai neseniai atidengėme Žaliui biustą, gal neskubėkime įtraukti visų žmonių, kurie gyveno tuo metu, dirbo, lieka pasmerkti visą epochą. <…> Juk ir Smetonos režimas buvo autoritarinis, prie ko prieisime”, – į tokį siūlymą sureagavo A. Cesiulis.

Biustas Alfonsui Žaliui Klaipėdos universiteto miestelyje buvo atidengtas šių metų kovo 10-ąją. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Taip, buvo padaroma ir daugybė gerų darbų, bet ir Nėris juos darė. Suveiktume preventyviai ir uždarytume klausimą”, – atsakė į tokį pastebėjimą V. Safronovas.

A. Drukteinis irgi išsakė nuomonę, kad reikėtų tarpinstitucinei grupei „pateikti viską”, nes tai esą parodys įstatymo kūrėjams vienpusiškumą.

„Jie neatrado tinkamų formuluočių. Kaišiadorims juk klius Brazauskas, kuris tikriausiai jiems yra brangus kaip mus Žalys”, – teigė kalbininkas, pasisakęs už du sąrašus – „siaurąjį ir platųjį”.

Tuo metu V. Juška aiškino, kad įstatyme vis yra nuorodos į visuomenę.

„Reikia ne tik juodus ir baltus akmenėlius dėlioti, o pažiūrėti, kaip visuomenė reaguoja. Negirdėjau, kad Galvanauskas ar Merkys užkliūtų kaip komunizmo apologetai. Gal Žalys kažkiek. Juolab kad jiems nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu pastatyti atminimo ženklai. Reikėtų taikyti įstatymą vadovaujantis ir protingumo kriterijumi”, – sakė jis.

Įsilingavus tokiai diskusijai kompromisą bandė siūlyti Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė. Pasak jos, konsultuojantis su LGGRTC teisininke ši akcentavo, kad tai nėra baigtinis procesas, tad esą galima dabar teikti tik tuos pasiūlymus, dėl kurių sutariama, ir „stebėti situaciją”.

Įstatyme nurodyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, konsultuodamosi su vietos bendruomenių, pilietinės visuomenės atstovais, renka informaciją apie viešuosius objektus, esančius jų teritorijoje, ir ne rečiau kaip kartą per metus teikia ją LGGRTC.

Visgi V. Safronovas laikėsi savo pozicijos – anot jo, komisija atrodys juokingai taip „preparuodama” ir porą asmenybių pateikdama vertinti, o kitų, užsiėmusių tokia veikla, neįrašydama į sąrašą.

„Nesutinku su Vasilijaus nuomone, nes tada jau istoriją reikia perrašyti naujai. Ar to norime? Ar to reikia? <..> Jis kaip prokuroras, laikosi įstatymo raidės ir kerta, nežiūrėdamas, ką prieš tai žmogus nuveikė ar po to. Į labai didelius nesutarimus įsiveliame. Darbininkai ir valstiečiai begali būti gerbiami? Mūsų šiandien ir nebūtų buvę, jei tuomet nebūtų iškilių žmonių. Tokia pozicija yra skaldanti visuomenę”, – dėstė komisijos narė, istorikė Zita Genienė.

Balsuojant dėl galutinio sąrašo, kuriame atsidūrė S. Nėries ir L. Giros gatvės bei A. Venclovos ir J. Janonio atminimo lentos, susilaikė tik V. Safronovas, nes esą negali toleruoti tokio selektyvaus požiūrio į istoriją. Bendru sutarimu jo atskiroji nuomonė bus įrašyta į posėdžio protokolą.

ATSKIROJI NUOMONĖ

Dr. Vasilijus Safronovas 

Įstatymo 2 ir 3 straipsniuose nurodytus apibrėžimus galimai atitinka daugiau asmenų, kurių pavardės yra memorializuotos viešuosiuose objektuose Klaipėdos mieste. Be trijų teikiamų pavardžių – Liudo Giros, Salomėjos Nėries, Antano Venclovos – 3 str. pateiktą apibrėžimą galimai atitinka ir Ernestas Galvanauskas (1882–1967), Antanas Merkys (1887–1955) bei Alfonsas Žalys (1929–2006). Vienų pavardžių teikimas, o kitų ignoravimas demonstruoja selektyvų santykį su istorija, todėl nuo tokio teikimo belieka susilaikyti. Visų pavardžių teikimas vienu sykiu suveiktų ir preventyviai, nes iš karto gautumėme atsakymus dėl visų „kandidatūrų“, dėl kurių kyla abejonių dabar ar gali kilti abejonių ateityje.

Ernesto Galvanausko kandidatūra galėtų būti svarstoma, nes jis buvo nuo 1940-06-17 veikusios vad. „liaudies vyriausybės“, kuri įtvirtino sovietinę Lietuvos okupaciją ir aneksiją, narys; finansų ministras, 1940-07-05 atleistas (tiesa, atleistas dar iki „liaudies vyriausybei“ tą dieną priimant nutarimą dėl „liaudies seimo“ rinkimų).

Antano Merkio kandidatūra galėtų būti svarstoma, nes jis, kaip ministras pirmininkas (1939-11-21 – 1940-06-17), aktyviai siūlė nesipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai. 1940-06-15 – 1940-06-17 vykdė SSRS ultimatumą, leido suimti ir SSRS perduoti vidaus reikalų ministrą Kazį Skučą ir VSD direktorių Augustiną Povilaitį. Klausydamas SSRS įgaliotojo atstovo Lietuvoje Nikolajaus Pozdniakovo nurodymų, paskelbė apie A. Smetonos atsistatydinimą, perėmė Prezidento pareigas ir 1940-06-17 paskelbė naują Justo Paleckio vadovaujamą vyriausybę, kuri įtvirtino sovietinę Lietuvos okupaciją ir aneksiją.

Alfonso Žalio kandidatūra galėtų būti svarstoma, nes jis nuo 1955 m. buvo SSKP narys, 1961–1969 m. buvo LKP Klaipėdos miesto komiteto sekretorius kultūrai ir ideologijai, 1969–1990 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas. Dėl to galėtų būti laikomas asmeniu, simbolizuojančiu sovietinį režimą ir jo ideologiją.

INFORMACIJA

Šį antradienį Seime buvo pateiktas siūlymas patvirtinti specialistų komisija, kuri bus atsakinga būtent už viešųjų objektų, galimai pažeidžiančių totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimo įstatymą, vertinimą.

Seimo nutarimo projekte rašoma, kad numatytą komisiją sudarytų 9 nariai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas, numatomas komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Donata Armakauskaitė; Vilniaus universiteto atstovas Dr. Marius Ėmužis; Kultūros paveldo departamento atstovė Rita Kuncevičienė; Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Rimantas Miknys; Lietuvos istorijos instituto atstovas Mindaugas Pocius; Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato narys Ronaldas Račinskas; Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas Vladas Sungaila bei Vilniaus dailės akademijos prof. Marius Pranas Šaliamoras.