Po kelerius metus trukusio bylinėjimosi pergalę prieš Klaipėdos miesto savivaldybę pasiekusi buvusi jos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė, dabar esanti Kretingos vicemere, sugalvojo prieš buvusią darbovietę pradėti dar vieną teisminį procesą.  

Moteris nori prisiteisti beveik 15 tūkst. eurų sau, 5 proc. dydžio procesinės palūkanas ir dar reikalauja, jog būtų sumokėta beveik 6000 eurų mokesčių „Sodrai”, kad ji įgytų atitinkamą darbo stažą.  

Jau gavo 12 mėnesių algą 

„Atvira Klaipėda” buvo rašiusi, kad po daugiau nei dvejus metus trukusio bylinėjimosi V. Venckutė-Palaitienė įrodė, jog vykdytos reorganizacijos metu jai nepagrįstai buvo pasiūlytos nelygiavertės pareigos, kurių atsisakius moteris buvo atleista. Taip pat moteris įrodė, jog jos veiklą tuometinis administracijos direktorius Gintaras Neniškis įvertino netinkamai. 

Du kartus iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nukeliavusią bylą galiausiai pralaimėjusi savivaldybė buvusiai darbuotojai turėjo sumokėti 12 mėnesių buvusios algos dydžio kompensaciją ir beveik 4000 eurų bylinėjimosi išlaidų. 

Nauja Klaipėdos savivaldybės administracijos struktūra, patvirtina miesto Tarybos, įsigaliojo nuo 2020 m. balandžio. V. Venckutė-Palaitienė tapo viena iš tų, kurie atsisakė dirbti naujomis sąlygomis, nes po kai kurių skyrių ir departamentų panaikinimo jos vadovaujamo skyriaus naujojoje struktūroje nebeliko. 

Ji prašė teismo panaikinti sprendimą dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo, motyvuotą G. Neniškio siūlymą, įsakymą dėl jos atleidimo iš pareigų bei norėjo būti grąžinta į buvusias pareigas. Kaip ir įprasta tokiose bylose, buvo pareikštas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo. 

Pirmos instancijos teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė iš pradžių atmetė V. Venckutės-Palaitienės skundą, tačiau jai tokį verdiktą apskundus LVAT, pastarojo teisėjų kolegija pernai sausį nusprendė, jog pirma instancija padarė proceso pažeidimus ir byla buvo grąžinta jai nagrinėti iš naujo. 

Sugrąžintą bylą išnagrinėjęs teisėjas Remigijus Arminas pernai balandį konstatavo, kad V. Venckutė-Palaitienė nepagrįstai buvo įvertina tik „gerai”, o vėliau neteisėtai ir atleista, nes nesutiko su kitomis pasiūlytomis pareigomis. Dėl to jai buvo priteista 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija ir 3053 eurai bylinėjimosi išlaidų (tuo metu vidutinis Klaipėdos savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo darbo užmokestis siekė 2850 eurų). 

Su tokiu sprendimu tada jau nesutiko Savivaldybės administracija ir pateikė skundą LVAT, tačiau jis pernai vasarą tokį skundą atmetė ir papildomai priteisė V. Venckutei-Palaitienei 880 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje instancijoje. 

Tačiau praėjus kuriam laikui moteris nusprendė pradėti dar vieną teisminį procesą, susijusį su jos atleidimo istorija.  

Būtų nauja teisinė praktika? 

Buvusi Klaipėdos savivaldybės tarnautoja nusprendė, jog jai dar turi būti atlyginta ir esą patirta žala, taip pat sumokėtos socialinio draudimo įmokos, užtikrinsiančios atitinkamą darbo stažą, nulemiantį būsimos pensijos dydį. 

Moters advokatas Linas Žukauskas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose vykusio posėdžio metu aiškino, kad tokia žada esą susidarė per du periodus. Vienas iš jų – nuo 2021 m. balandžio iki 2022-ųjų vasario pabaigos, kai jo klientė įsidarbino Kretingos rajono savivaldybėje. Per šį laikotarpį moteris Klaipėdos savivaldybėje esą būtų uždirbusi 17 508 eurus, bet kadangi tuo metu gavo socialinio draudimo išmokas, jų suma skaičiuojant žalą buvo atimta. Kitai žalos daliai skaičiuoti buvo pasirinktas periodas, kai V. Venckutė-Palaitienė dirbo Kretingoje rajono tarybos sekretore, bet gaudavo mažesnį atlyginimą nei dirbdama Klaipėdos savivaldybėje. Sudėjus viską esą ir gaunasi 14 467,31 Eur suma, kurią ir prašoma priteisti kaip „patirtą žalą negautų pajamų forma”.    

Taip pat ieškinyje prašoma priteisti 5747,42 Eur socialinio draudimo įmokų „Sodrai”. Pasak advokato, tokios įmokos nebuvo mokamos už pusantrų metų laikotarpį, nebuvo priskaitomi jokie vadinamieji apskaitos vienetai, kurių vertė turės įtakos senatvės pensijos dydžiui.  

L. Žukausko teigimu, jo klientė nekalta, kad byla buvo nagrinėjama taip ilgai, o teismas galiausiai priteisė tik 12 mėnesių dydžio kompensaciją, kaip numato Darbo kodeksas.  

Advoktas teigė, kad „Sodra” šioje byloje nusišalina, nes tai esą naujo pobūdžio klausimas teisės taikymo srityje.    

„Tikėjausi būti grąžinta į darbą, negalvojau, kad tiek ilgai nereikės bylinėtis ir ta žala nesusidarys, todėl ir neformulavau alternatyvių žalos atlyginimo būdų. Negalvojau, kad priteis kompensaciją tik už tam tikrą laikotarpį”, – taip savo poziciją aiškino pati V. Venckutė-Palaitienė.  

Kartu ji išreiškė nuomonę, jog tuo atveju jei teismas priimtų jai nepalankų sprendimą, Klaipėdos savivaldybei neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos už samdomą advokatą, nes Teisės skyriuje dirba bene 8 specialistai ir esą tikrai gali atstovauti savivaldybę teisme.  

Tuo metu savivaldybės advokatas Gintaras Aleknavičius teigė, jog su tokiais reikalavimais kategoriškai nesutinkama.  

„Bandoma suformuluoti ydingą praktiką, kad kas pusmetį galima gauti vis naują ieškinį dėl naujos žalos”, – sakė jis.  

Pasak advokato, darbo ginčo byloje V. Venckutė-Palaitienė prašė priteisti tik vidutinį užmokestį už priverstinę pravaikštą, nors galėjo tada iškart prašyti atlyginti ir neva patirtą žalą.  

Anot G. Aleknavičiaus, šios bylos kategorija yra ypatingai sudėtinga, nes pareiškėja esą prašo taikyti praktikoje dar netaikytą mechanizmą, tas savivaldybei yra pagrindas krieptis į profesionalius teisininkus.  

Bylą išnagrinėjusi teisėja Laimutė Jokubauskaitė sprendimą šioje byloje numato skelbti birželio pabaigoje.