Nors Klaipėdos uostas kuria milžiniškos plėtros pietinėje miesto dalyje planus, chemijos ir naftos produktus kraunančios įmonės nesnaudžia – planuoja intensyvinti savo veiklą šiaurinėje miesto dalyje. Nors dėl jų veiklos kenčia klaipėdiečiai, per keletą jų plėtros dešimtmečių Klaipėda neteko didelės dalies savo miškų, gyventojų, užtverta gatvė, vedanti į pajūrį.

Rekonstruoja krantines, projektuoja rezervuarų parką

AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija” šią savaitę paskelbė krantinės Nr. 3 Burių g. 19, kurioje įsikūrusi UAB „Krovinių terminalas”, rekonstravimo projekto projektinių pasiūlymų parengimo, techninio projekto parengimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų viešąjį pirkimą. 

Projektiniams pasiūlymams parengti skirta 120 dienų, projektams parengti – 295 dienos, visam projektui įgyvendinti – 1095 dienos. 

Šios krantinė ilgis – 250 m, plotis – 28 m. Planuojama, kad čia galės prisišvartuoti iki 275 metrų ilgio, 170 tūkstančių kubinių metrų talpos laivai. Kuršmarių gylis prie krantinės – 16,5 metro. Būsimi projektuotojai įpareigojami projektą suderinti su minėto Krovinių terminalo ir sklypo bendrasavininke – Lietuvos kariuomene bei gaisrininkais. 

Projektuojama pagal UAB „Struktūra ir forma” anksčiau parengtus uosto trečios ir ketvirtos krantinių gilinimo projektinius pasiūlymus. 3-oje krantinėje šeimininkauja minėtas Krovinių terminalas, užsiimantis chemijos ir  bei naftos produktų krovas. 4-ojoje krantinėje KLASCO krauna birius produktus.

O krantinės Nr. 3, Burių g. 19, projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ir preliminarių ekogeologinių tyrimų paslaugas uosto direkcija dar tik rengiasi pirkti. 

Krovinių terminalo teritorijoje, Burių g. 17, projektuojamas ir naujas rezervuarų parkas. Jame numatoma pastatyti dar šešis 1000 kub. m talpos rezervuarus. Sprendžiamas „optimalus esamo sklypo pritaikymas naujų naftos ir chemijos produktų importavimui ir eksportavimui laivais, autotransportu ir geležinkeliu bei suskystintų butano dujų laikymas”.

Saugyklos bus skirtos saugoti acetonui, acto rūgščiai, benzenui, piperilenui ir bioetanoliui. Artimiausias gyvenamasis namas nuo būsimų talpų yra už 375 m.

„Atvira Klaipėda” anksčiau pranešė, kad valstybės valdoma „Klaipėdos nafta”, įsikūrusi šiauriau Krovinių terminalo, rengiasi didinti bitumo krovą. Ji planuoja įrengti naują infrastruktūrą, leisiančią iškrauti bitumą geležinkelio estakadoje iš vagoninių cisternų ir perpumpuoti jį į talpyklas. Numatoma šį projektą įgyvendinti per 15 mėnesių.

Įgyvendinus modernizavimo projektą bitumui perkrauti bus įrengtos 8 geležinkelio cisternų išpylimo vietos bei viena naujos buferinė talpa. Be to, bus nutiestas 1,2 km ilgio naujas technologinis vamzdynas.

Bitumas yra degi, toksiška medžiaga, įvairių organinių junginių (sočiųjų aromatinių angliavandenių ir naftenų) mišinys. Iš bitumo mišinių gaminamos stogų dangos, ruberoidas, hidroizoliacinės ir termoizoliacinės medžiagos, asfaltbetonis, relinas. Bitumas yra ir asfalto sudėtinė dalis.

„Klaipėdos naftos“ stebėtojų tarybos patvirtintoje įmonės veiklos strategijoje 2023-2050 metams nurodoma, jog daugiau dėmesio bus skiriama produktų ir klientų portfelio diversifikacijai. Planuojama didinti biodegalų krovą, įžengti į chemijos produktų (metanolio ir kt.) saugojimo ir krovos rinką.

Invazija – nuo sovietmečio

Naftos ir chemijos produktų krovos invazija į itin jautrią gamtos ir žmogaus rankomis šimtmečiais kurtą aplinką prasidėjo sovietmečiu, bet suklestėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Agresyviai besiplečianti valstybinė ir privati pramonė jau seniai peržengė sovietmečiu nustatytas uosto ribas, sunaikino dalį Melnragės ir Klaipėdos girių, visai priartėjo prie gyvenamųjų namų, apsupo stadioną Sportininkų gatvėje.

Ką bekalbėti apie be ceremonijų užtvertą Švyturio gatvę, kuria iki tol žmonės iš senamiesčio ir miesto centro būriais traukdavo, važiuodavo dviračiais į pajūrį Melnragėje. Miglotų pažadų vietoj užtvertos gatvės pastatyti estakadą virš geležinkelio kelyno tradiciškai netesėjo nei uosto direkcija, nei privačios įmonės.

Natūralu, kad dėl vis intensyvėjančios krovos suaktyvėjo pervežimai geležinkeliais, dieną ir naktį neduodantys klaipėdiečiams ramybės. Išlikusioje girios dalyje nuolat nutįsta kilometrinė sunkiasvorių vilkikų kolona, laukianti įvažiavimo į „Klaipėdos naftos” terminalą. Visi jie grįžta atgal per gyvenamuosius rajonus.

Dauguma Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbančių privačių krovos kompanijų nesirūpina palaukimo aikštelėmis sunkiajam transportui įrengti savo teritorijose arba už miesto ribų. Tuo nesirūpina ir valstybės valdoma „Klaipėdos nafta”. Nors didžiuojasi uždirbamais pelnais.

Uosto direkcija tuo metu, kai jai vadovavo dabartinis savivaldybės meras Arvydas Vaitkus, itin forsavo išorinio uosto Melnragėje statybos projektus – ruoštas placdarmas Kinijos kapitalo atėjimui. Dėl to būtų iškirsta dar daugiau miškų, pramonė dar labiau priartėtų prie gyvenamųjų rajonų. 

Šie projektai nepradėti realizuoti tik todėl, kad Rusija pradėjo kruviną karą prieš Ukrainos žmones: nebėra krovinių srauto iš Rytų. Tačiau planų neatsisakyta, jie tik trumpam padėti į stalčių.

Vilties plėsti taršią krovą į pietus nuo Krovinių terminalo beveik iki pat Klaipėdos senamiesčio ribos nepraranda ir KLASCO. Cinišku elgesiu, nuolatine tarša Klaipėdos miesto centro gyventojus įsiutusios bendrovės ėmė netoleruoti ilgai lyg ir nieko nepastebėjusi miesto valdžia.

Tačiau po paskutinių savivaldos rinkimų prie miesto šturvalo stojus su uosto krovos kompanijomis susijusiems asmenims, žmonės būgštauja, kad situacija vėl gali suprastėti.

ATNAUJINTA.

Rytis Valūnas, „Klaipėdos naftos” Administravimo ir korporatyvinio valdymo direktorius

2023-06-30 portale „Atvira Klaipėda“ (toliau – Informacijos rengėjas ar Informacijos skleidėjas,) publikuotas straipsnis „Naftos ir chemijos pramonė vėl plečiasi šiaurinėje Klaipėdos dalyje“ (toliau – Straipsnis).

Straipsnyje, tarp kitų teiginių rašoma: „Natūralu, kad dėl vis intensyvėjančios krovos suaktyvėjo pervežimai geležinkeliais, dieną ir naktį neduodantys klaipėdiečiams ramybės. Išlikusioje girios dalyje nuolat nutįsta kilometrinė sunkiasvorių vilkikų kolona, laukianti įvažiavimo į „Klaipėdos naftos” terminalą. Visi jie grįžta atgal per gyvenamuosius rajonus. Dauguma Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbančių privačių krovos kompanijų nesirūpina palaukimo aikštelėmis sunkiajam transportui įrengti savo teritorijose arba už miesto ribų. Tuo nesirūpina ir valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“. Nors didžiuojasi uždirbamais pelnais.“ Visų pirma, AB „Klaipėdos nafta“ (toliau – Bendrovė) pažymi, kad ta pačia gatve įvažiuojama ne tik į Bendrovės terminalą, bet ir į greta esantį panašias paslaugas teikiantį terminalą – UAB „Krovinių terminalas“. Todėl šiame kontekste minint tik Bendrovės pavadinimą („Išlikusioje girios dalyje nuolat nutįsta kilometrinė sunkiasvorių vilkikų kolona, laukianti įvažiavimo į „Klaipėdos naftos” terminalą“), leidžiama suprasti, kad vilkikai važiuoja tik į Bendrovės terminalą, o tai yra netiksli ir klaidinanti informacija. Antra, Bendrovė Burių g. yra įrengusi palaukimo aikštelę savo klientų autocisternoms, ji yra aiškiai pažymėta skiriamaisiais ženklais. Dėl to teiginys, kad Bendrovė nepasirūpina palaukimo aikštele yra neatitinkantis tikrovės. Pažymėtina, kad pati Bendrovė yra informavusi Klaipėdos miesto savivaldybę dėl autocisternų problematikos ir būtent Bendrovės iniciatyva Klaipėdos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija sureguliavo ir aiškiai reglamentavo autocisternų stovėjimo klausimą Pamario ir Burių g. gatvėse (pridedame atitinkamo rašto, siųsto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovui, kopiją). Apie š. m. birželio 27 d. Eismo saugumo komisijos posėdžio metu priimtus sprendimus informavo ir „Atvira Klaipėda“ savo publikacijose (Sunkiasvoriai vilkikai jau erzina ir LEZ, ir Kelių policiją – Atvira Klaipėda (atviraklaipeda.lt)).

Bendrovės vertinimu, aukščiau minėta ir publikuotame Straipsnyje paskleista informacija neatitinka tikrovės, išreiškia kritiką Bendrovės atžvilgiu, tokiu būdu formuoja neigiamą nuomonę apie Bendrovę ir pažeidžia Bendrovės dalykinę reputaciją. Informacijos skleidėjas publikuodamas šį Straipsnį, nesivadovavo reikalavimais, įtvirtintais Lietuvos visuomenės informavimo kodekse (t. y. publikuodamas šį Straipsnį nesivadovavo visuomenės teise gauti teisingą informaciją, skelbiant teisingas žinias ir įvairias nuomones (3 str.), netikrino skelbiamos informacijos tikrumo ir atitinkamai Straipsnyje nenurodė, kad skelbiama informacija nėra patikrinta (6 str.), o, kaip Informacijos rengėjas, rengdamas Straipsnį taip pat nesivadovavo ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse nustatytais reikalavimais asmens kritikai (t. y. nesuteikė kritikuojamam asmeniui, šiuo atveju Bendrovei, iki Straipsnio paskelbimo galimybės pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją).