Klaipėdos apygardos teismas toliau gilinasi į baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamąja yra tapusi buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės bibliotekos vadovė Indra Tamašauskienė. 44-erių moteris, neseniai įsidarbinusi Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiąja darbo inspektore, yra kaltinama piktnaudžiavimu.

Antradienį vykusio posėdžio metu liudijusi į šią istoriją įtraukta vyriausioji bibliotekos metodininkė Jūratė Tilvikienė, skirtingai nei kitos dvi jos jau buvusios kolegės, parodymų nekaitaliojo ir dėstė tą pačią įvykių versiją, kaip ir ikiteisminio tyrimo apklausų metu. Savo poziciją kaip liudytojas išdėstė ir I. Tamašauskienės vyras, buvęs kunigas ir konservatorių kandidatas į Klaipėdos rajono merus Vytautas Tamašauskas. 

Indra Tamašauskienė. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kuom kaltina?

Prokuratūra balandžio pabaigoje buvo skelbusi, kad pirminę informaciją apie galimai nesąžiningą Jono Lankučio viešosios bibliotekos vadovės veiklą Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės meras, po jo kreipimosi ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvusi viešosios bibliotekos vadovė, neturėdama teisinės galimybės paskirti sau premijos, galimai pasinaudojo jai pavaldžiais darbuotojais ir taip gavo turtinės naudos.

Tyrimo metu surinktų duomenų visuma, anot prokuratūros, leidžia pagrįstai įtarti, kad I. Tamašauskienė trims minėtos įstaigos darbuotojoms paskyrė didesnes premijas nei buvo numatyta skatinimo projekte ir įkalbėjo jas dalį gautos išmokos perduoti jai. Manoma, kad tokiu būdu moteris galėjo neteisėtai gauti daugiau nei pusę tūkstančio eurų.

Prokuratūros vertinimu, dėl tokių įgaliojimus viršijančių, savanaudiškų kaltinamosios veiksmų didelę reputacinę žalą patyrė viešoji biblioteka, o taip pat ir įstaigos steigėja – Klaipėdos rajono savivaldybė.

Teismo posėdžio metu kaltinimą byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Jevgenij Michailovskij detalizavo, kad buvusiai Metodinio skyriaus vedėjai Laimai Damulienei premija buvo padidinta nuo 878 iki 1118 eurų, vyriausiajai metodininkei J. Tilvikienei nuo 808 iki 1048 eurų, o buhalterei Ilonai Dotienei – nuo 546 iki 846 eurų. Pinigų surinkimą ir perdavimą direktorei esą organizavo L. Damulienė.

Jaučiasi blogai

Liudydama teisme nuo 2014 m. šioje bibliotekoje dirbanti J. Tilvikienė teigė, jog jokio piktumo I. Tamašauskienei nejaučia, bet dėl visos šios istorijos jaučiasi blogai.

„Visa situacijai įvyko metų pabaigoje. Laima Damulienė, mano skyriaus vedėja, prieš premijų išmokėjimą klausė, ar galėtų per mano sąskaitą Indrai pervesti pinigus, nes kažkaip negali. Aš sutikau, nes nepagalvojau, kad čia kokios aferos ar pinigų nusavinimai, aš ne toks žmogus. Esu girdėjusi, kad anksčiau irgi būdavo išgryninama, pavyzdžiui, dėl sąskrydžio, pirkti jam maisto produktams. Jei kas būtų informavęs apie sunaikintus įsakymus, aš tikrai nebūčiau sutikusi. Jaučiuosi labai negerai, aš ne toks žmogus”, – dėstė moteris.

Pasak jos, viskas išaiškėjo, kai I. Tamašauskienė buvo atleista ir ėmė sklisti atitinkamos kalbos. Tada laikinąja bibliotekos vadove tapusi Aurelija Butkutė-Norkevičienė esą paklausė, ar buvo tokie dalykai su pinigais, ir ji tai patvirtino.

„Kai gavau kvietimą į apklausą STT, pasakiau Laimai, kad pasakysiu visą teisybę, nedangstysiu. Laima pasakė, kad niekas nieko neįrodys, bet kartu prašė pagailėti Ilonos Dotienės. Nežinau, kodėl būtent jos, bet gal dėl to, kad buhalterė, visur turėjo būti jos parašai“, – dėstė vyriausioji metodininkė. 

Pasak moters, kokią sumą ji turi atiduoti, L. Damulienė nurodžiusi klausti I. Dotienės.

„Paskambinau jai, pasakė, užsirašiau ant stalinio darbo kalendoriaus, bet metai baigėsi ir jį išmesčiau. Jaučiuosi kaip įvelta ar įsivėlusi. Labai gailiuosi dėl to, ką padariau“, – sakė J. Tilvikienė, tikinusi, kad atidavė apie 240 eurų ir nebuvo jokių kalbų, kad čia dovana tuometinei bibliotekos direktorei. 

Anot liudytojos, pati I. Tamašauskienė nieko jai apie tokias operacijas su pinigai nebuvo sakiusi. J. Tilvikienė taip pat teigė, jog jai, L. Damulienei ir I. Dotienei skirtos premijos buvo gerokai didesnės nei kitiems darbuotojams.

„Nemanau, kad mano buvo ženkliai didesnis indėlis, kad tokia premiją paskirtų, esu eilinė darbuotoja. Damulienė daug informacijos teikė direktorei, o Dotienė tai atlėkdavo valandai. Tai gal ir nuvertė per tą valandą kalnus“, – savo nuomonę apie premijas išsakė liudytoja. 

Skyrė savo pinigus bibliotekai?

Savo kaltės nepripažįstanti I. Tamašauskienė pirmo posėdžio metu tikino, kad už gautus pinigus, kurių esą nenorėjo priimti, restauravo senus įstaigoje buvusius paveikslus. Restauravimo darbus esą atliko jos vyras. Antradienį teisme liudijęs V. Tamašauskas tvirtino, kad tokia versija yra tiesa.

„Esame kolekcionieriai, mano hobis yra restauruoti. Nuvažiavome į kelis rėminimo centrus, su kuriais bendradarbiaujame, paklausiau, kiek kainuotų, kaina buvo didžiulė, todėl ėmiausi pats po vieną restauruoti. Normaliai restauracijai būtų reikėję išleisti 4000 eurų, jei ją atliktų rimtesnis nei aš mėgėjas, jei tik perrėminti – reikėtų kelių šimtų eurų. Aš išleidau nuo 250 iki 400 eurų”, – dėstė dabar Klaipėdos rajono tarybos nariu esantis politikas. 

Anot jo, šiam tikslui buvo išleisti asmeniniai pinigai, nes „tiek šeimoje, tiek aplinkoje nepakenčia betvarkės“.

„Suma nebuvo kosminė, galime sau leisti, man malonumas nupirkti dažus žmonai, kuri išsidažė ūkio būdu savo kabinetą ir pasikabino ten restauruotus paveikslus, – teigė V. Tamašauskas.

Jis tikino, kad žmona tik „labai paviršutiniškai pasakė”, kad gavo pinigų „tarsi dovaną nuo bendradarbių, kurios ji nenorėjo priimti asmeniškai”, tad nusprendė „šitą menkutę sumelę investuoti į biblioteką, kurioje ji dirba”.

„Nežinau apie sumą, kuri buvo gauta, gal apie 120 eurų išleidau iš tų pinigėlių pirkdamas medžiagas paveikslų restauracijai. Nežinau, kokia proga davė pinigų”, – kalbėjo V. Tamašauskas. 

Apklaus ir tyrėją

Anksčiau teisme liudijusi jau buvusi bibliotekos buhalterė I. Dotienė savo parodymų kaitą aiškino neva ją apklausinėjusios tyrėjos spaudimu. Esą pastaroji „tiesiog vartė jos žodžius”. Tad bylą nagrinėjanti teisėja Daiva Jazbutienė nusprendė, jog kitame teismo posėdyje reikia dar apklausti ir šią pareigūnę.

Jei neiškils jokių netikėtumų, būsimo posėdžio metu gali jau būti pasakytos ir baigiamosios kalbos, o teisėja numatys nuosprendžio paskelbimo datą.

INFORMACIJA

Indra Tamašauskienė birželio pradžioje sulaukė kito Klaipėdos apygardos teismo verdikto. Jis atmetė buvusios direktorės skundą dėl pirmos instancijos sprendimo, kuriuo moters atleidimas iš pareigų buvo pripažintas teisėtu. 

Atsakovais šioje darbo ginčo byloje buvo ir buvusi moters darbovietė, ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Moteris prašė teismo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (vidutinis jos mėnesio atlyginimas – 2 902,8 Eur). 

Vasarį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai buvo konstatavę, kad ieškinys yra atmetamas bei iš I. Tamašauskienės priteisė 8 349 Eur bylinėjimosi išlaidų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos naudai. 

Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, jog I. Tamašauskienė buvo atleista praradus darbdavio pasitikėjimą dėl jos pačios kaltų veiksmų. Anot teismo, meras vien jau remdamasis pačios direktorės apeliaciniame skunde cituojamais liudytojų parodymais turėjo pakankamą pagrindą prarasti pasitikėjimą ja dėl netinkamo elgesio su darbuotojais. Teismas akcentavo ir aplinkybę, kad buvusi direktorė negalėjo savo įsakymu pakeisti įstatymuose nustatytos valstybės ir savivaldybių turto naudojimo tvarkos bei įteisinti tarnybinio transporto naudojimo ne tarnybinėms reikmėms ir juo išimtinai grįžti iš darbo namo ir vykti iš namų į darbą.

Toks sprendimas įsigaliojo iškart, bet dar gali būti teikiamas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau jis priima nagrinėti ne visus tokius skundus.