Baudžiamoji buvusios bibliotekos direktorės byla: pinigų „dovanotojos” pasiklydo versijose (1)

Svarbu, Temos
Avatar photoMartynas Vainorius
2023-06-05

Teismo procesus dėl jos atleidimo iš darbo inicijavusi ir pralaimėjusi buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės bibliotekos vadovė Indra Tamašauskienė dabar teisme jau turi lankytis ne savo noru – iki šiol neteista 44-erių moteris išbando kaltinamiesiems skirtą suolą. 

Klaipėdos apygardos teisme praėjusią savaitę pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje jai yra pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba. 

Posėdžio metu liudijant dviem buvusioms I. Tamašauskienės kolegėms Laimai Damulienei ir Ilonai Dotienei, kurios galėjo grynaisiais atiduoti buvusiai direktorei dalį joms išmokėtos gerokai didesnės premijos, paaiškėjo, kad šios moterys kiekvienos apklausos metu pateikdavo vis kitokią įvykių versiją. Kodėl gi taip yra, abiem joms sunkiai sekėsi paaiškinti.  

Indra Tamašauskienė teisme. Martyno Vainoriaus nuotr.
Kuom kaltina?   

Prokuratūra balandžio pabaigoje buvo skelbusi, kad pirminę informaciją apie galimai nesąžiningą Jono Lankučio viešosios bibliotekos vadovės veiklą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės meras, po jo kreipimosi ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvusi viešosios bibliotekos vadovė, neturėdama teisinės galimybės paskirti sau premijos, galimai pasinaudojo jai pavaldžiais darbuotojais ir taip gavo turtinės naudos. 

Tyrimo metu surinktų duomenų visuma, anot prokuratūros, leidžia pagrįstai įtarti, kad I. Tamašauskienė trims minėtos įstaigos darbuotojoms paskyrė didesnes premijas nei buvo numatyta skatinimo projekte ir įkalbėjo jas dalį gautos išmokos perduoti jai. Manoma, kad tokiu būdu moteris galėjo neteisėtai gauti daugiau nei pusę tūkstančio eurų. 

Prokuratūros vertinimu, dėl tokių įgaliojimus viršijančių, savanaudiškų kaltinamosios veiksmų didelę reputacinę žalą patyrė viešoji biblioteka, o taip pat ir įstaigos steigėja – Klaipėdos rajono savivaldybė. 

Teismo posėdžio metu kaltinimą byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Jevgenij Michailovskij detalizavo, kad buvusiai Metodinio skyriaus vedėjai Laimai Damulienei premija buvo padidinta nuo 878 iki 1118 eurų, vyriausiajai metodininkei Jūratei Tilvikienei nuo 808 iki 1048 eurų, o buhalterei Ilonai Dotienei – nuo 546 iki 846 eurų. Pinigų surinkimą ir perdavimą direktorei esą organizavo L. Damulienė. 

Kaltinamosios versija 

„Jokiu būdu nepripažįstu”, – paskelbus kaltinimą pareiškė I. Tamašauskienė ir sutiko iškart duoti savo parodymus.  

Moteris iš pradžių gana ilgai pasakojo, kaip buvo nesvetingai pasitikta, kai laimėjusi konkursą 2021 m. rugsėjį pradėjo vadovauti minėtajai bibliotekai. Esą niekas neperdavė jai dokumentų, ji gavo „tuščias lentynas, tuščią ištrintą naują kompiuterį”, pamatė „metai iš metų netvarkytas struktūras, dokumentus” ir t.t.  

„Dirbau sąžiningai, buvau labai nustebusi, kad ilgus metus veikiančioje organizacijoje yra apie 50 apmokamų paslaugų, bet nebuvo grynųjų pinigų čekių. <…> Ištraukus juodus pinigus iš kišenių pavyko padaryti daug gerų darbų. Man mažų mažiausiai absurdiška, kad rodydama šitiek gražių darbų sulaukiau tokio kaltinimo”. – dėstė I. Tamašauskienė.  

Moteris tikino, kad atėjus iš verslo sektoriaus jai viskas buvo nauja, todėl niekada nedarė savarankiškų sprendimų, konsultuodavosi. Premijas esą skirstė kartu su L. Damuliene, nes nelabai dar ką ir pažinojo po trijų mėnesių.  

„Aš elementariai nežinojau, kad yra kažkokie darbo užmokesčio nuostatai. Nežinojau, kad negaliu prisiskirti premijos, atėjau iš verslo sektoriaus, kur taip nėra, kur viskas viename sąraše”, – aiškino buvusi direktorė.  

Anot jos, metų gale likusią sumą ji išdalino „žmonėms, kurie labiausiai nusipelnė”. Iš L. Damulienės ji esą sulaukė didžiulės pagalbos, buhalterė I. Dotienė „dirbo už du”. Tada jai neva „pasirodė teisingiau” skirti premijas minėtoms trims darbuotojoms ir dar vienai valytojai, o ne visiems, „kurie darė įprastą darbą išdalinti po 20 eurų”.  

„Siekiau išskirstyti pinigus iki nulio, nes negali likt metų gale jokių pinigų, ir teisingai paskatinti. Sunku gintis dėl įvykio, kurio nebuvo. Aš dar dirbau bandomuoju laikotarpiu, nebūčiau drįsusi prašyti, juo labiau kad vyras užėmė vadovaujančias pareigas, ketino kandidatuoti į merus, niekada nebūčiau pakenkusi vyro reputacijai. Kad dėl šimto eurų taip rizikuočiau. Absurdas, kad toks kaltinimas”, – kalbėjo I. Tamašauskienė, tačiau negalėjo atsakyti į bylą nagrinėjančios teisėjos Daivos Jazbutienės klausimą, koks gi teisės aktas įpareigoja biudžetinę įstaigą iki metų galo išnaudoti visas biudžeto lėšas.  

Pasak I. Tamašauskienės, iš pradžių tyrimas buvo nutrauktas, ji nesinaudojo advokato gynyba, nes buvo rami, tačiau meras „vėl kreipėsi į tą patį politinį advokatą, kuris stovi administracinėje byloje” ir tyrimas buvo atnaujintas bei byla pasiekė teismą.   

„Per valandą buvau atleista per feisbuką, visos žiniasklaidos apšmeižta, vyro tiesiogionių debatų metu buvo šmeižtas, išgyvenau didžiulį stresą, paskleista labai daug netiesos be galimybės man gintis. Tuo metu bibliotekoje nuo 2009 metų buvo įdarbintas žmogus, bet realiai nedirbo. Kokio lygio korupcija, pinigų plovimas, dokumentų sunaikinimas. Kodėl man buvo liepiama tylėti, o aš po kelių dienų buvau atleista? Esu tvarkingai ir atsakingai dirbantis žmogus. Aš buvau žmogus, kuris kėlė klausimus, o mero partijos žmogus gavo naujas pareigas ir dirba kultūros centro direktore. <…> Tiesiog buvau pašalinta ir šiandien stoviu čia. Niekada nebūčiau išdrįsusi dėl šimto eurų įtraukti tris žmones. Aš to nepadariau. Tokio įvykio nebuvo, nebuvo jokios įtakos, jokių susitarimų. Iki tol buvo imami pinigai ir dalinamasi, visa biblioteka tai žinojo. Vėžaičiuose net kasos aparato nebuvo. Man atėjusiai iš verslo tai nebuvo suprantama”, – dėstė I. Tamašauskienė.  

Teisėjos paprašyta pagaliau pradėti dėstyti savo versiją dėl kaltinimo, ji tikino, kad gauti pinigai „nėra susiję su premijomis, valdiškais pinigais”. Tai esą buvo darbuotojų iniciatyva pasveikinti ją su gimtadieniu ir ji net nepriėmė tų pinigų.  

„Po keleto dienų kišenėje radau tuos pinigus, norėjau grąžinti, susistumdėme. Supratau, kad buvo norima kuponą nupirkti, bet sakė, kad nepažįstame, nežinome, kas tiktų, Gargžduose nieko nėra. Buvo paprastas moteriškas pokalbis. Sakiau padarykime kažką gražaus bibliotekai jei jau norite man kažką padovanoti. Norėjau grąžinti, bet kai priėjome to, kad kažką gražaus bibliotekai, tai ir pasilikau”, – apie tai, kaip L. Damulienės perduoti pinigai atsidūrė pas ją aiškino I. Tamašauskienė.  

Anot buvusios direktorės, ji už tuos pinigus restauravo senus įstaigoje buvusius paveikslus. Restauravimo darbus esą atliko jos vyras.  

Atsakinėdama į klausimus I. Tamašauskienė tikino, kad tikriausiai neatkreipė dėmesio į tai, kad jau jos darbo sutartyje buvo nurodyta, jog premiją jai gali skirti tik meras.  

Pasak kaltinamosios, pirminis sprendimo projektas, kuriame jai buvo numatyta 950 eurų premija, buvo parengtas kartu su L. Damuliene. 

„Manau, kad tą pačią dieną reagavau sužinojusi, kad man negali būti paskirta premija”, – teigė I. Tamašauskienė.  

Jei teisme visgi bus įrodyta jos kaltė, už tokius veiksmus gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. 

Norėjo užkirsti kelią kalboms? 

Pirmoji teisme liudijo dabar laikinai bibliotekai vadovaujanti Aurelija Butkutė-Norkevičienė, I. Tamašauskienės laikais buvusi jos pavaduotoja.  

Anot moters, po direktorės atleidimo kai kurie darbuotojai ėmė klausti, ar ji žino, kad neva nesąžiningai neteisingai buvo mokamos kalėdinės premijos. 

„Aš tuo metu nedirbau, nieko nežinojau, nes tik 2022 metų kovą buvau priimta kaip direktorės pavaduotoja. Kad užkirsčiau tas kalbas, išaiškinčiau, ar jos pagrįstos, ėmiau domėtis. Personalo specialistė Alma Kybartienė papasakojo, kad buvo pirmas įsakymas, kur direktorė pasiskyrė sau premiją, o po to buvo perrašytas ir trims žmonėms premijos ženkliai padidintos. To pirmojo įsakymo bibliotekoje nebebuvo, Kybartienė buvo paprašyta jį sunaikinti. Negalėjau patikėti, kad taip buvo. Tilvikienė patikino, kad buvo, Damulienei perdavė – ji pasakė, kiek reikia atnešti. Supratau, kad tai ne apkalbos ir kreipiausi į Savivaldybę. Ten nurodė, kad raštu reikia pranešti merui”, – apie į bylą išvirtusio proceso pradžią pasakojo laikinoji įstaigos vadovė.  

Pasak jos, buvo ieškoma pirmojo įsakymo. Jis IT specialisto dėka buvo rastas L. Dabulienės pašte. Tai buvo lentelė su „pirminiais skaičiais”.  

Viena moteris – trys parodymų versijos 

Tuo metu teisme liudijusi L. Damulienė tikino, kad buvau apkaltinta, jog organizavo dalies premijų išgryninimą ir pinigų perdavimą, nors to esą nedarė.

Buvusi Metodinio skyriaus vedėja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tačiau teisme ėmė dėstyti visai kitokią versiją.  

Teisme buvo pagrasinta, kad ikiteisiminio tyrimo apklausos metu ji tikino, jog 2022 m. gruodį I. Tamašauskienei davė apie 150 eurų, „nes pagailo, kad ji negalėjo gauti premijos”.  

„Tai buvo emocinė išraiška. Ten įvyko nesusikalbėjimas. Emociškai aš perdaviau. Kaip gimtadienio dovana, padėka perduota”, – dabar jau teisme aiškino L. Damulienė.  

Ji tikino nebepamenanti, ar direktorės pavardė buvo pirmojoje premijų lentelėje.  

„Aš labai apgailestauju, esu seno kirpimo žmogus. Dotienė paprašė nupirkti kuponą gimtadienio, praėjusių švenčių proga. Tikrai apgailestauju, nesu to amžiaus žmogus, kad galėčiau ką nupirkti ir, ko gero, kvailai pasielgiau bandydama atiduoti pinigus. Aš tiesiog grąžinau tuo pinigus, kurie ne mano buvo, kam paprašė. Rado kišenėje tuos mano pinigus ir norėjo man grąžinti, aš paskiau, kad čia jūsų dovana ir darykit, ką norit. Įdėjau į Tamašauskienės palto kišenę, nežinau, kiek ten buvo. Aš neskaičiavau, kiek pinigų iš Dotienės buvo. Buvo sulenkti, aš juos turėjau stalčiuje. Savo jokių pinigų nedėjau. Suradusi pinigus direktorė labai prieštaravo ir aš labai gailėjausi to savo žygio”, – dėstė L. Damulienė.  

Tada šiai liudytojai buvo paskaityta, jog pirmosios apklauso metu ji pareigūnams teigė, jog tarp pinigų buvo ir „dalis premijos grąžinimo” nuo paskirtos premijos.  

„Aš tiesiog negaliu prisiminti ką sakiau, aš turėjau emocinę būseną. Gal ne taip buvo suprastas mano pasakymas. Tai buvo padėka, dovana perduota”, – teisme aiškino jau buvusi bibliotekos darbuotoja.

Paklausta, kodėl antrosios apklausos metu ji jau teiravosi pareigūnų, ar gali keisti savo anksčiau duotus parodymus, L. Damulienė aiškino, kad jau norėjo „sąžiningai prisipažinti”. 

Antrosios apklausos metu ji jau tvirtino, kad „tikriausiai turėjo grynų piniginėje ir atidavė”. Jie esą nebuvo jai išmokėtos premijos dalis.  

„Aš, ko gero, paaiškinau nekvalifikuotai. <…> Nežinau, kodėl apklausos metu nepasakiau apie tai, kad pinigus įdėjau į palto kišenę”, – tokią savo parodymų kaitą teismui dabar aiškino L. Damulienė.  

Sulaukusi teisėjos priminimo, kad už melagingų parodymų davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, buvusi bibliotekininkė tikino, kad visada sakė tiesą – ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir dabar teisme.    

Paklausta kodėl gi pati I. Dotienė negalėjo pasveikinti direktorės ir padovanoti jai savo pinigus, L. Damulienė teigė to nežinanti. Moteris negalėjo atsakyti ir į klausimą, koks buvo jos atlyginimas.  

„Tilvikienė meluoja, aš jokių pinigų iš jos neprašiau. Neturiu paaiškinimo, kodėl ji taip elgiasi”, – teigė L. Damulienė.    

Savo parodymų kaitą ir atminties sutrikimus ji bandė pagrįsti ir tuo, kad esą tris kartus persirgo COVID-19, vartoja vaistus širdies veiklos gerinimui. 

Taip pat L. Damulienė teismui aiškino, kad pasitraukė iš pareigų bibliotekoje, nes po liudijimo I. Tamašauskienės inicijuotoje byloje dėl jos atleidimo buvo įžeidinėjama ir šmeižiama, jautė psichologinį spaudimą.  

Parodymus keitė ir dar viena herojė 

Teisme liudijusi buvusi bibliotekos buhalterė I. Dotienė tikino, kad apie jokį premijos iš išgrynimimą nebuvo kalbos, kalbėta tik apie I. Tamašauskienės gimtadienį.  

„Nieko man nežinoma apie premijų skyrimą. Aš nedirbau su darbo užmokesčiu. Manęs tik paklausė sekretorė, ar tikrai direktorė negali skirti sau premijos. <…> Neatidaviau aš jokios premijos. Su Laima Damuliene kalbėjome, kad Tamšauskienės gimtadienis artėjo. Aš nieko nesvarstydama pagalvojau, gal gali nupirkti čekį. Aš padėjau 100 eurų ir paprašiau, kad už tą sumą nupirktų čekį. Ir smulkiais dar gėlėm. Ji ten stumdė, svaidė. Aš asmeniškai norėjau padėkoti už bendradarbystę”, – aiškino I. Dotienė.  

Paklausta, ar ne per didelę sumą nusprendė skirti direktorės dovanai, ji tikino po kurio laiko pagalvojusi, gal reikėjo 50 eurų „padėti”. 

„Bet man nebuvo gaila, norėjau normalaus čekio, kad nupirktų, pasveikintų”, – aiškino buvusi bibliotekos buhalterė.  

Paklausta, kodėl skiriasi ir jos parodymai, nuo tų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu (tada teigė, jog nuo 300 eurų padidintos premijos atidavė nuo 100 iki 50 eurų L. Damulienei), ji aiškino, kad vienos apklausos metu esą buvo be akinių ir nematė, po kuo pasirašo, nors kartu pripažino, jog surašyti parodymai tada jai buvo perskaityti.  

Pacitavus dar vieną parodymų versiją, kai ji jau tvirtino savo noru sutikusi prisidėti prie padėkos už gautas premijas, kad pasiskaičiavo programoje, kiek lieka atskaičius mokesčius, I. Dotienė teigė tikriausiai nemokėjusi paaiškinti, kad tai buvo „tiesiog padėka ir tuo pačiu gimtadienio dovana”.  

Galiausiai ji pareiškė, jog tyrėja „tiesiog vartė jos žodžius”, užsiminė dar ir apie tai, kad ji turi vaikų.  

„Aš negaliu pasakyti. Aš tikrai neprisiminsiu, kas buvo sakyta. Čia padėka už viską, už gerą darbą, kad buvau įvertinta, gal ne taip suprasta buvau. Ne taip buvo išsireikšta. Per antrą apklausą aš sėdėjau su plyštančia migrena”, – aiškino I. Dotienė, kartu pripažindama, kad tada pareigūnams nesakė, jog blogai jaučiasi.  

Reziumuodama ji tvirtino, kad „nebuvo, jog kažkas ateitų ir pasakytų atiduok pinigus”.  

„Niekas neprašė, neorganizavo, neįtakojo, nereketavo”, – teigė I. Dotienė.  

Mero apklausa – tik pora minučių

Byloje liudijo ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Tiesa, jo apklausa buvo labai trumpa. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak mero, pernai gruodžio 6 d. jis gavau tarnybinį pranešimą iš laikinosios bibliotekos direktorės apie tai, kad galimai buvusi direktorė atliko neteisėtus veiksmus ir per savo įstaigos darbuotojus išsimokėjo premiją, kurios negalėjo gauti. 

„Pasitaręs su teisininkais nusprendėme, kad mano pareiga yra kreiptis į STT ir pranešti, kad būtų pradėtas tyrimas. Tai padariau kitą dieną”, – sakė meras, patikinęs, kad daugiau su nieko šio reikalo nebeaptarinėjo ir jo nesiaiškino. 

Direktorės sprendimas šokiravo

Teisme liudijusi bibliotekos personalo specialistė Alma Kybartienė teigė, jog gavusi pirmąjį pasirašytą įsakymą buvo labai nustebusi, nes niekada dar nebuvo tokių atvejų, kad direktorė sau pasiskirtų premiją. 

„Man tai buvo didelė nuostaba, nes ji pati deklaruodavo, jog ankstesni direktoriai nesąžiningai dirbo. Prieš tai save pateikusi kaip sąžininga, tai buvo didelis šokas. Ir dar tik tris mėnesius pradirbusi”, – kalbėjo specialistė. 

Ji sakė apie tai, kad taip negali būti informavusi tik Iloną Dotienę, kuri netruko pasitarė su L. Damulienė ir direktorei bei jai vėliau atnešė pakeistą įsakymą. 

Nors pirmasis įsakymas jau buvo užregistruotas, jį sunaikinus su tuo pačiu numeriu, pasak A. Kybartienės, buvo užregistruotas naujas. 

„Gailiuosi, kad neišsaugojau pirmojo, šiandien būtų mažiau diskusijų. Naujame įsakyme nebebuvo direktorės pavardės ir kai kurių darbuotojų premjos padidėjo net iki keturženklių sumų, akivaizdžiai matėsi. Kodėl taip daroma nebuvo pasakyta”, – kalbėjo specialistė. 

Anot jos, kalbos apie direktorei atiduotus pinigus prasidėjo po jo atleidimo. Tai jai esą verkdama pripažino Jūratė Tilvikienė.

„Verkė tikriausiai dėl to, kad buvo įvelta į tokią situaciją, pergyveno”, – sakė A. Kybartienė. 

Ji stebėjosi, kodėl į premijų paskyrimą buvo įtraukta L. Damulienė, iki tol nedalyvavusi tokiuose procesuose. Keistas jai atrodė ir premijos paskyrimas J. Tilvikienei, kuri esą neturėjo jokių išskirtinių projektų, ir I. Dotienei, kuri dirbo pusę etato, bet gaudama 30 proc. priedą.

Atleista buvo teisėtai 

I. Tamašauskienė jau sulaukė kito Klaipėdos apygardos teismo sprendimo. Ketvirtadienį jis atmetė buvusios direktorės skundą dėl pirmos instancijos sprendimo. 

Atsakovais šioje darbo ginčo byloje buvo ir buvusi moters darbovietė, ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Moteris prašė teismo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (vidutinis jos mėnesio atlyginimas – 2 902,8 Eur). 

Vasarį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai buvo konstatavę, kad ieškinys yra atmetamas bei iš I. Tamašauskienės priteista 8 349 Eur bylinėjimosi išlaidų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos naudai. 

Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog toks verdiktas yra pagrįstas.  

„Pažymėta, kad teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstu) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas. <…> Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalyje nėra išskirta, jog vadovo atšaukimo institutas taikytinas tik tam tikros formos juridiniams asmenims, todėl atleidžiant ieškovę dėl prarasto pasitikėjimo DK 104 straipsnio nuostatos buvo taikytos pagrįstai”, – rašoma sprendime. 

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, jog I. Tamašauskienė buvo atleista praradus darbdavio pasitikėjimą dėl jos pačios kaltų veiksmų. Anot teismo, meras vien jau remdamasis pačios direktorės apeliaciniame skunde cituojamais liudytojų parodymais turėjo pakankamą pagrindą prarasti pasitikėjimą ja dėl netinkamo elgesio su darbuotojais. 

Teismas akcentavo ir aplinkybę, kad buvusi direktorė negalėjo savo įsakymu pakeisti įstatymuose nustatytos valstybės ir savivaldybių turto naudojimo tvarkos bei įteisinti tarnybinio transporto naudojimo ne tarnybinėms reikmėms ir juo išimtinai grįžti iš darbo namo ir vykti iš namų į darbą. Anot teisėjų kolegijos, toks įsakymas prieštarauja įstatymo nuostatoms, nes buvo priimtas nevengiant interesų konflikto, sudarant galimybę naudotis savivaldybės turtu ne tarnybinei veiklai. Toks I. Tamašauskienės veiksmas irgi sudarė pagrindą merui ja nepasitikėti ir, anot teismo, tam nereikia įrodyti padarytos žalos dydžio, pakanka vien tokio neetiško veiksmo. 

Toks sprendimas įsigalioja iškart, bet dar gali būti teikiamas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau jis priima nagrinėti ne visus tokius skundus.

Žymos: | | | | | | | | | | |

Komentarai (1):

Įrašo “Baudžiamoji buvusios bibliotekos direktorės byla: pinigų „dovanotojos” pasiklydo versijose” komentarų : 1

  1. Neprapuls ciocė parašė:

    Gaus baudžike ir vsio.Pas kunigieli isidarbins.Snukelis riebus…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kriminalai ir nelaimės, Svarbu

Žmogžudystės atgarsių byloje išteisintas tik vienas (atnaujinta)

Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį paskelbė nuosprendį gana ilgai nagrinėtoje byloje, kurioje aiškintasi, ar iš tiesų prieš beveik 16 metų už ...
2024-12-04
Skaityti daugiau

Švietimas

Su rajonu susitarė dėl neformaliojo švietimo

Uostamiesčio savivaldybė, tęsdama bendradarbiavimą su Klaipėdos rajono savivaldybe, sutarė dėl ūkio išlaidų kompensavimo už rajone gyvenančius vaikus, besimokančius Klaipėdos miesto ...
2024-11-29
Skaityti daugiau

Regionas

Vyks Klaipėdos rajono savivaldos ir verslo forumas

Lapkričio 14 d., ketvirtadienį, Klaipėdos rajone vyks tradicinis rajono savivaldos ir verslo forumas. Šių metų forumo tema „Ateities kodas: tvarumas ...
2024-11-11
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This