Nors uostininkai nevengia paaimanuoti, kaip jiems trūksta erdvių verslams plėtoti, Klaipėdos uosto teritorijoje yra ir neišnuomotų, ir išnuomotų, bet pagal paskirtį nenaudojamų sklypų. Tad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiuo metu sprendžia, ką daryti su dviem neišnuomotais sklypais, kuriuos dar 2018 metais jai perdavė šalies Vyriausybė.
Ji sudarė 6,4 tūkstančio eurų vertės sutartį su UAB „Colliers International Advisors“ dėl dviejų žemės sklypų Strėvos ir Mituvos gatvėse „perleidimo arba vystymo ir maksimalios pridėtinės vertės sukūrimo galimybių studijos” sukūrimo paslaugos.
Sutarta, kad šis rangovas sukurs galimybių studiją, kuri „būtų grįsta galimų scenarijų finansiniais rezultatais, siekiant rasti tinkamiausią ir efektyviausią šio nekilnojamojo turto panaudojimo scenarijų, remiantis kaštų ir naudos analize bei didžiausia pridėtine verte”.
Uosto direkcija šiuo metu turi du neišnuomotus sklypus Strėvos / Mituvos g., kurių bendras plotas 5,36 ha . Ji siekia „sklypą pasiūlyti rinkai, sukuriant didžiausią pridėtinę vertę, įskaitant ir neapsiribojant galimą statinių pastatymą sklype ir perleidimą rinkai”. Akcentuojama, kad sklypai ir juose potencialiai galimi pastatyti statiniai, kaip nekilnojamojo turto kompleksas, turi būti susiję su uosto, logistikos ir (ar) panašia veikla.
Bus sukurtas ir finansinis modelis skirtingiems scenarijams.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama byla, kurioje bandoma išsiaiškinti, kas uostamiestyje, direkcijos valdomame sklype Strėvos g. 4, dar 2020-aisiais be leidimo iškirto 33 saugotinus medžius. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) mano, kad taip buvo padaryta daugiau nei 12 tūkst. eurų žala, kurią turėtų solidariai atlyginti trys įmonės, tarp kurių yra ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tačiau ir ji, ir kitos dvi detektyvą primenančioje istorijoje atsidūrusios privačios bendrovės savo kaltę neigia.
O klaipėdiečius ir miesto svečius stebina ir tai, kad jau bene du dešimtmečius Uosto direkcijos Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai („Klasco”) išnuomotas sklypas prie krantinės tarp šiaurinio molo ir „Klaipėdos naftos” terminalo iš esmės yra nenaudojamas pagal paskirtį, dirvonuoja.
Čia savo techniką ir inventorių laiko vietos žvejai.
Kokia prasmė kelti senas nuotraukas ir rašyti apie tai ko jau kelios savaitės kaip nėra?
Prieš rašant straipsnius reiktų įsitikinti pateikiamos informacijos aktūalumu ir paskaityti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą.
P.S. Jeigu minėtuose sklypuose atsirastų su uostu siejama veikla, spėju “žurnalistai” greitai apverstų šio straipsnio esmę ir rašytų kaip aplinkinių namų gyventojai ir miesto svečiai nebegali gyventi ir ilsėtis kai po langais vykdomi krovos darbai…
Apie Memelio miestą geriau porą straipsnių parašykite ir tai kaip jie stabdo bet kokius kitus investicinius projektus kol nebus įgyvendintas šis…
netikėtas ir tuo pat džiuginantis autoriaus „praregėjimas”. Tokių sklypų uoste begalė: vienuose veikla įmituojama vykdant taip vadinamus „privežimus” nors faktiškai vykdoma elementari mokama sandėliavimo paslauga kuri galėtų būti teikiama bet kur laukuose ir už miesto. Kituose vykdoma gamyba , pvz. „Grigeo” ar smukinamas, pjaustomas metalo laužas. Dar kituose už spygliuotų tvorų dešimtmečiais aplamai usnys dirvonuoja. Nors, uosto įstatymas aiškiai uosto teritorijoje veiklas reglamentuoja tik krovai ir laivų aptarnavimui. Savivaldybė, skirtingai nei kitiems norintiems investuoti į miestą, brangiausias Lietuvoje žemes dykai uostui suteikia taip vadinamom „rezervinės” teritorijas kurias uosto direkcijos vadai pusvelčiui saviems išnuomoja. Ar, kaip šiuo atveju, ieško gal kas ką nors pasiūlys? Ir, o kam tas žoles Klascui pjauti, brangiau nei nuoma kainuos, ir skirtingai nei visiems kitiems, už sklypo nepriežiūrą jų niekas nebaudžia ir nuomos sutarties nenutraukia. O gal čia tokia direkcijos vadų „Žaliojo” uosto vizija?
O gal geriau tegu plotai lieka dirvonuojantys, negu tersiantys?