Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos energijos“ valdyba pagrįstai nusprendė nepratęsti Antano Katino įgaliojimų antrai generalinio direktoriaus kadencijai, tad pastarajam priteisė apmokėti tūkstantines bylinėjimosi sąskaitas.

O naujoji miesto valdžia nerado nieko, kas būtų sukėlę jai įtarimų vėliau vykusiame įmonės vadovo atrankos procese.

Antanas Katinas. Martyno Vainoriaus nuotr.

0:2

„Atvira Klaipėda” jau nekart rašė, jog į teisinę kovą A. Katinas pakilo po to, kai „Klaipėdos energijos“ valdyba, kurioje tuo metu buvo Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis ir UAB „Gren Lietuva“ logistikos vadovas Rimantas Tenenė bei bendrovės finansų direktorius Kęstutis Jonkus, balsų dauguma (du prieš vieną) nusprendė, jog jo kadencija nebebus pratęsiama. Kaip pagrindinės priežastys buvo įvardintas aktyvesnių bendrovės veiksmų vykdant senosios katilinės Danės gatvėje konversijos projektą trūkumas, valdybos netenkino ir įmonės finansiniai rezultatai.

Šį klausimą vėliau svarstė ir įmonės Stebėtojų taryba. Balsams pasiskirsčius po lygiai ir lemiama tapus pirmininkės, Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės pozicijai, buvo nuspręsta, kad valdybos sprendimas yra pagrįstas ir argumentuotas.

A. Katinas nusprendė savo tiesą bandyti įrodyti teisme ir užvedė net dvi bylas. Vienoje iš jų jis prašė panaikinti įmonės valdybos sprendimą nepratęsti jo įgaliojimų antrai kadencijai. Kita byla, kurioje A. Katinas siekia, kad darbo sutarties nutraukimas su juo būtų pripažintas neteisėtu, jis būtų grąžintas į darbą ir priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, yra sustabdyta, kol įsigalios sprendimas dėl pirmojo ieškinio.

Buvęs įmonės vadovas buvo atidaręs ir trečiąjį teisinės kovos frontą – pateikė skundą Darbo ginčų komisijai dėl naujojo „Klaipėdos energijos“ vadovo atrankos. Tačiau III Klaipėdos darbo ginčų komisija paskelbė, jog vienbalsiai nusprendė atsisakyti nagrinėti A. Katino ieškinį. Toks sprendimas motyvuotas Darbo kodekso nuostata, kad ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį nagrinėjami teisme. Konstatuota, kad tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai.

A. Katino ieškinį dėl valdybos sprendimo panaikinimo išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė konstatavo, kad jis yra nepagrįstas.

„Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovės valdyba, bendrovei įvykdžius nustatytus veiklos tikslus ir ieškovo veiklą vertinant teigiamai, apskritai neturėjo prielaidų svarstyti klausimo (nepriklausomai nuo jo formuluotės), susijusio su ieškovo vadovavimu bendrovei antrąja
kadencija“, – rašoma sprendime.

Teismas taip pat akcentavo, kad įstatymas nenumato pareigos valdybai renkant savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovą antrajai kadencijai atsižvelgti į jo veiklos vertinimą. Be to, Akcinių bendrovių įstatyme nėra jokio nukreipimo į kokius nors kitus savivaldybės tarybos teisės aktus, kuriais turėtų būti reguliuojami tokios bendrovės vadovo rinkimo antrajai kadencijai aspektai.

Teismo nuomone, minėtajame įstatyme yra numatyta savivaldybės kontroliuojamos bendrovės valdybos teisė, o ne pareiga paskirti vadovą antrajai kadencijai. Be to, yra numatyta valdybos pareiga atsižvelgti į tai, ar visi tikslai pasiekti, o ne besąlygiškai šiuo faktu vadovautis.

„Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, priimdamas aptariamą teisinį reguliavimą, viešuoju interesu pripažino valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdymo atsinaujinimą, kuris siejamas su veiklos skaidrumu ir efektyvumu, o ne paskirtų vadovų veiklos tęstinumą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, pasibaigus pirmajai savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovo kadencijai, bendrovės vadovas neįgyja teisės ar teisėto lūkesčio būti išrinktu antrajai kadencijai, net ir bendrovei pasiekus visus jai iškeltus veiklos tikslus”, – rašoma sprendime, kuriame priminta ir Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama pozicija, kad įmonės vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka.

Atmesdamas A. Katino ieškinį teismas iš jo „Klaipėdos energijai“ priteisė 4 275 Eur, o Klaipėdos savivaldybei – 4 936,8 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Darbo grupė atmetė visus priekaištus

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ne kartą viešai buvo reiškęs abejones ir dėl pretenzijų A. Katinui, ir dėl buvusios miesto valdžios sprendimo paskirti naują įmonės vadovą visiškoje savo kadencijos pabaigoje.

Žinia, naujuoju įmonės vadovu po to kai įveikė kitus 32 pretendentus, tarp kurių buvo ir A. Katinas, buvo išrinktas Rolandas Baltuonis. Su juo darbo sutartis buvo pasirašyta balandžio viduryje, dar iki prisiekiant naujai Klaipėdos miesto tarybai ir meru išrinktam A. Vaitkui, kuris pagal naująjį teisinį reglamentavimą yra savivaldybei priklausančių įmonių akcijų valdytoju.

Naująjį įmonės vadovą rinko atnaujinta įmonės valdyba – į ją vietoje atsistatydinusio E. Simokaičio ir įmonės finansų direktoriaus Kęstučio Jonkaus, laikinai vadovavusio „Klaipėdos energijai“, buvo išrinkti Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Smaguris ir Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė, vėliau paskirta valdybos pirmininke.

A. Vaitkus „Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs, jog reaguodamas į gautus skundus nurodė sudaryti darbo grupę „Klaipėdos energijos“ vadovo atrankos proceso ir procedūrų peržiūrai.

Klaipėdos savivaldybė „Atviros Klaipėdos“ prašymu detalizavo, kad šią darbo grupę sudarė jai pirmininkavusi vicemerė Vaida Raugelė, Tarybos sekretoriato skyriaus vyresnioji patarėja Asta Digrienė ir tuomet laikinai Savivaldybės administracijos direktorės pareigas ėjusi Inga Gelžinytė-Litinskienė.

„Darbo grupės peržiūros apimtis susijusi su akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ vadovo atrankoje dalyvavusio asmens rašte (skunde) keliamais klausimais, todėl siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą darbo grupės medžiaga neskelbtina. Apibendrinanti darbo grupės išvada – esminių bendrovės „Klaipėdos energija“ vadovo atrankos proceso procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos atrankos rezultatams, nenustatyta”, – rašoma savivaldybės atsakyme.

Visgi „Atvira Klaipėda“ gavo ir visą atsakymą skundo autoriui, kuriame matyti žymiai platesni minėtosios darbo grupės argumentai. Anot jos, aplinkybė, kad naujajam vadovu buvo keliami žemesni reikalavimai nei renkant šios įmonės stebėtojų tarybos nepriklausomus narius nėra reikšminga, nes „atrankos yra visiškai skirtingos“, joms taikomas kitoks teisinis reglamentavimas.

Darbo grupei nepasirodė reikšmingas ir pastebėjimas, kad konkursą laimėjęs R. Baltuonis neturi jokios patirties energetikos srityje ir niekada nedirbo viešajame sektoriuje.

„Iš viešo skelbimo dėl Bendrovės vadovo atrankos matyti, kad vienas iš reikalavimų specialiosioms kompetencijoms buvo ne trumpesnė kaip 5 (penkerių) metų vadovaujamojo darbo patirtis, taigi patirties viešajame sektoriuje bei patirties energetikos srityje nebuvo reikalauta. Vienas iš reikalavimų tai pat buvo sektoriaus, kuriame veikia įmonė, veikimo principų ir vystymosi tendencijų, teisės aktų išmanymas, taigi reikalauta tam tikrų aspektų išmanymo, o ne patirties energetikos sektoriuje”, – dėstoma atsakyme, kartu pabrėžiant, jog skundo autorius nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu turėjo būti taikomas reikalavimas dėl minėtosios patirties.

Atmetė darbo grupė ir argumentus, kad vadovo atranką vykdžiusios „Klaipėdos energijos“ valdybos sudėtis esą neatitiko Vyriausybės patvirtintų atitinkamų nuostatų.

„Pažymėtina, kad minėtas aprašas taikomas formuojant tuos kolegialius priežiūros ar valdymo organus, kurių narius renka bendrovės akcininkų susirinkimas. Tuo tarpu AB „Klaipėdos energija“ įstatai įtvirtina Bendrovėje dvipakopę kolegialių organų struktūrą – stebėtojų tarybą ir valdybą. Valdybą renka stebėtojų taryba, o stebėtojų taryba renkama Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl būtent šis organas sudaromas įgyvendinant nurodyto Aprašo nuostatas”, – rašoma jau naujojo Savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Žuko pasirašytame atsakyme.

INFORMACIJA

„Klaipėdos energija“ teismui buvo pateikusi duomenis, kad ir 2019 ir 2020 m. jos įprastinės veiklos rezultatai buvo neigiami. 2019 m. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo fiksuotas 1 443 989 Eur dydžio pelnas, atitinkamai 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje – 1 922 583 Eur dydžio pelnas. Tačiau metiniai pranešimuose ir nepriklausomo auditoriaus išvadose matyti, kad įprastinė bendrovės veikla tiek 2019 m. tiek 2020 m. buvo nuostolinga ir tokie nuostoliai buvo padengiami bendrovei suteiktų apyvartinių taršos leidimų pardavimais. Jų 2019 m. buvo realizuota už 2,333 mln. Eur, 2020 m. – už 2,428 mln. Eur (90 000 apyvartinių taršos leidimų). 2021 m. išnaudojus sukauptus apyvartinius taršos leidimus, ir nebelikus galimybės juos parduoti fiksuotas bendrasis veiklos nuostolis – 883 017 Eur.  2022 m. pirmų devynių mėnesių veiklos rezultatas buvo 1,255 mln. nuostolis.

„Bylos medžiaga patvirtina, jog 2019 ir 2020 m. AB „Klaipėdos energija“ tipinė veikla buvo nuostolinga, įmonės pelningumą tikėtinai lėmė taršos leidimų realizavimas, o administravimo sąnaudos augo, ieškovas iš esmės nepaneigė ir tos aplinkybės, kad konversija numatytais terminais įvykdyta nebuvo”, – rašoma teismo sprendime.