Ketveri metai – tiek laiko prireikė klaipėdiečiui Andriui K., kad teismuose įrodytų, jog jis nėra kaltas dėl avarijos metu sužalotos jo tuometinės draugės. Nors pastaroji, vėliau tapusi jo žmona, buvo pripažinta nukentėjusiąja, moteris stojo savo sutuoktinio pusėn.

Andriaus pastangos įrodė, jog kai jautiesi esąs teistus, verta eiti iki galo: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) avarijos bylą šių metų birželį nutraukė.

Daug nervų ir pinigų buvusiam kaltinamajam Andriui atnešęs eismo įvykis nutiko 2019 metų rugpjūčio 28 d.

Tądien vyras, Smiltelės gatve vairuodamas automobilį „VW Passat“, įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą su Šilutės plentu, įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, susidūrė su iš sankryžos išvažiuojančiu vilkiku „Scania“. Avarijos metu nukentėjo kartu su juo važiavusi tuometinė draugė.

Skyrė piniginę baudą

Eismo įvykį tyrę pareigūnai bei bylą kontroliavę prokurorai kaltu iškart pripažino Andrių.

Kaltinime buvo teigiama, jog A. K., „vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,  t. y.: apie 12.28 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini), įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, nedavė kelio iš kairės, iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos išvažiuojančiam vilkikui „Scania“ ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalota „VW Passat“ keleivė B. K., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui(…)), ir 161 punktą (įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.)”.

Nuo pat tyrimo pradžios Andrius su tokiu kaltinimu nesutiko, teigęs, jog šis eismo įvykis turi būti vertintinas kaip kazusas, mat jis negalėjo ir neturėjo numatyti, kad į jo vairuojamą automobilį, kuris į gatvių sankryžą įvažiavo lėtai ir degant leistinam šviesoforo signalui, atsitrenks sunkvežimis „Scania“. Pastarasis, kaltinamojo teigimu, esą turėjo galimybę laiku stabdyti transporto priemonę tam, kad būtų išvengta susidūrimo, „nes ši sunkiasvorė transporto priemonė į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui”.

Visgi pirmos instancijos Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžiu Andrių pripažino kaltu ir jam skyrė 3750 eurų dydžio baudą. Iš jo taip pat buvo priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlyginti 954,38 eurų turtinę žalą bei Draudikų biurui – 1774,76 eurų turtinę ir 500 eurų neturtinę žalą.

Tokį teismo sprendimą, kaltinamajam jį apskundus, paliko galioti ir Klaipėdos apygardos teismas savo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi.

LAT: teismai nepašalino prieštaravimų

Tačiau kitokios nuomonės buvo LAT teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio. Ji šių metų birželio 22 d. nutartimi panaikino ankstesnius teismų sprendimus ir bylą nutraukė.

LAT nutartyje sakoma, jog „pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (…) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes teismų išvados darytos nesiėmus priemonių įrodymų prieštaravimams pašalinti ir teisingoms įvykio aplinkybėms nustatyti”.

„Teismas nustatė kaip įrodytą A. K. suformuluotame kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad jis į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant leidžiamam signalui. Tačiau teismo nuosprendyje nėra išsamiau pasisakyta, kur tuo momentu buvo nukentėjusiojo J. Š. vairuojamas vilkikas su puspriekabe (sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtoje ar ne). Teismo nurodyta aplinkybė, kad ir vilkikas įvažiavo į sankryžą degant leistinam šviesoforo signalui, yra nepakankama, sprendžiant A. K. inkriminuoto KET 161 punkto pažeidimo įrodytumą. Šiuo atveju teismas turėjo konkrečiais įrodymais pagrįsti faktinę aplinkybę, kad nukentėjusiojo vairuojama transporto priemonė jau buvo įvažiavusi į sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtą, kai A. K. važiavimo kryptimi užsidegė leidžiamas važiuoti šviesoforo signalas. Tokio vertinimo nuosprendyje nėra”, – rašoma LAT nutartyje.

LAT teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad abi transporto priemonės į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, yra prieštaringas ir nelogiškas, „nes nenustačius šviesoforo gedimo byloje susiklosčiusi faktinė situacija objektyviai nėra įmanoma.”

„Nors teismas nuosprendyje išdėstė įrodymų šaltinius ir jų turinį (…), tačiau savo išvadas dėl įvykio faktinių aplinkybių grindė iš esmės tik kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiosios B. K. parodymais (jų pagrindu nustatė aplinkybę, kad A. K. į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui) bei nukentėjusiojo J. Š. ir nepilnametės liudytojos A. M. parodymais (jų pagrindu nustatė aplinkybę, kad J. Š. vairuojamas vilkikas su puspriekabe į sankryžą įvažiavo degant leistinam šviesoforo signalui). Taigi esminės baudžiamosios atsakomybės požiūriu reikšmingos aplinkybės nustatytos asmenų, turinčių tam tikrą suinteresuotumą byloje, parodymais”, – rašoma LAT nutartyje.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad „nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta”.

Tad teisėjų kolegija padarė išvadą, jog „bylos perdavimas iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka galimai pareikalautų faktinių aplinkybių keitimo ar naujų įrodymų rinkimo, o tai neatitiktų rungimosi ir draudimo bloginti asmens teisinę padėtį principų, nesiderintų su kaltinamajam garantuojama teise žinoti apie jam pareikšto kaltinimo turinį ir nuo jo gintis, taip pat teise į kuo trumpesnį bylos išnagrinėjimą. Todėl teisėjų kolegija priima sprendimą A. K. baudžiamąją bylą nutraukti”.