Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad alternatyvaus ukrainietiškų grūdų išgabenimo maršruto per Lenkiją į Klaipėdą kūrimas kartais vyksta lėčiau nei tikėtasi ar net stringa dėl vasaros atostogų – kai kurios Europos Sąjungos (ES) institucijos reaguoja į siūlymus lėčiau, nedirba kai kurie raktiniai asmenys. Pasak jo, būtent nuo šių institucijų, tokių kaip Europos Komisija, priklauso, ar milijonas tonų grūdų iš Ukrainos į Klaipėdą per Lenkiją galėtų važiuoti praktiškai be sustojimo.

„Kur galime strigti: tai pirma, vasara – tiesiog kai kuriose institucijose galbūt ne visi raktiniai žmonės yra susirinkę. Ir, aišku, yra mūsų strateginė partnerė Lenkija. Nuo jų pozicijos ir geros valios padėti ukrainiečiams sutvarkyti dokumentus taip, kad grūdai iš Ukrainos teritorijos iki Klaipėdos važiuotų praktiškai be sustojimo, kas leistų mums tą milijoną (tonų grūdų – ELTA) šiandien pasiekti – didele dalimi jų rankose yra šie sprendimai, Europos Komisija galėtų tai palengvinti“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu delfi.lt teigė G. Landsbergis.

„Apmaudu gal šiek tiek yra tai, kad, nepaisant karo ir visų kitų aplinkybių, daug žmonių išeina atostogų ir kartais mes nesulaukiame tokių greitų reakcijų, kokių galėtume sulaukti. Raginame, ir mūsų ambasada Briuselyje ties tuo dirba, kasdien klausiame, ar būtų galimybė kažką padaryti, tą klausimą labiau pajudinti“, – sakė jis.

Visgi, pasak ministro, užtikrinus maršrutą per Lenkiją, skirtingo tipo bėgiai sumažina galimų gabenti grūdų kiekį. Tad, jo manymu, tokiam maršrutui atsiradus, ateityje reikėtų investuoti į infrastruktūrą ir galimai tiesti naujus bėgius.

„Kaip žinia, turime dviejų tipų bėgius: Lietuvos ir Ukrainos bėgiai sutampa, štai Lenkijos, deja, ne. Tas bėgių nevienodumas vežant iš Ukrainos per Lenkijos teritoriją į Lietuvą, net jei visos dokumentų, muitinės ar kitos procedūros veiktų idealiai, mūsų pervežamų grūdų kiekį potencialiai apriboja gana stipriai – iki milijono tonų per metus. Tačiau ir milijonas tonų ukrainiečiams yra reikšmingas kiekis – tiek ukrainiečiams parduoti, gauti už tai lėšas, pajamas, tiek ir tiems, kuriems tų grūdų reikia – Afrikos kontinente ar bet kur kitur“, – aiškino ministras.

Taip pat, G. Landsbergio manymu, tokio maršruto atsiradimas tiek artimiau sujungtų Lietuvą su Ukraina, tiek atvertų naujus prekybos kelius į Kaukazo ir Centrinės Azijos valstybes.

„Iš tikrųjų, tai yra strateginis žingsnis, dėl to, kad tai ne tik Lietuvą per Lenkiją sujungtų su Ukraina, bet apskritai mes turėtume ir naują Rytų trasą, Rytų kelią. Dabar mūsų vienintelis kelias pasiekti tokias valstybes kaip Sakartvelą ar centrinės Azijos valstybes eina ten pat – per Baltarusiją, Rusiją ir mes tas pačias prieš mūsų brolišką Ukrainą kovojančias valstybes turime kirsti tam, kad pasiektume kitas valstybes, su kuriomis ryšiai yra geri. Atidarius kelią per Ukrainą, mums atsidarytų ir naujas ekonominis kelias, naujas prekybinis kelias“, – teigė G. Landsbergis.

„Jeigu tas procesas pajudėtų, pirma išsprendžiant visą logistinę grandinę, o ateityje matytume, kad galime eiti toliau, tai neatmestume ir, pavyzdžiui, investicijų galimybės, – kad yra galima tiesti naujus bėgius arba remontuoti senus, kurie leistų tą kiekį taip pat didinti“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Po šio pasitraukimo Rusijos kariuomenė pradėjo grudų terminalų Odesos srityje apšaudymą sparnuotosiomis raketomis, o Kremliaus rėžimas pabrėžė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais. Pagal šį susitarimą iš Ukrainos uostų buvo galima saugiai išvežti apie 33 mln. tonų grūdų, taip sumažinant nuogąstavimus dėl pasaulinio maisto trūkumo.

Reaguojant į tai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.

Tiek Lietuvos geležinkeliai, tiek Klaipėdos uostas teigia, kad esą pasiruošę didesniems kiekiams ukrainietiškų grūdų ir palaikytų jų gabenimą per Lietuvą.

                                                                                                                 Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama