Apie Juozo šūdus, gelbėtojų draudimus ir siga-siga (20)

Fotoreportažai, Nuomonės, Svarbu
Avatar photoPalmira Martinkienė
2023-08-07

Vasarą socialiniai tinklai mirgėte mirga nuo pačių įvairiausių kelionių vaizdų. Lietuviai yra pamėgę atostogas leisti ne tik keliaudami po gimtąją šalį ar užsukdami pas artimiausius kaimynus, bet ir leisdamiesi į tolimesnes Europos valstybes ar net egzotiškus kitų žemynų kraštus.

Ir tai yra puiku – kelionės žmones praturtina, susidūrimas su skirtingomis kultūromis, skirtingų tradicijų žmonėmis praplečia akiratį, tuo pat metu Lietuvoje likusias problemas ir problemėles paversdamos visai nesvarbiomis, juoba kad jas mūsų šalelėje dažnai įprasta išpūsti ir sureikšminti.

Įspūdingai atrodė gelbėtojų rytmetiniai pasiplaukiojimai jūroje ant banglenčių, taip iš jūros pusės apžvelgiant visą paplūdimo teritoriją. Palmiros Mart nuotr.

Juokiausi susiėmusi už pilvo, paskutinę poilsio Kretoje dieną internete perskaičiusi žymiausio Lietuvos ponių suknelių siuvėjo Juozo „giliai filosofinius” pamąstymus apie neva smirdančią Palangą ir, jo teigimu, prišiktas kopas. Žymusis lietuvis teigė esąs didžiai pasipiktinęs tuo, kad, pasak jo, Palangos paplūdimiuose trūksta tualetų, todėl jam mūsų svarbiausiame kurorte labai labai smirdi. Beje, žodį „šūdas” bei „šikti” neilgame savo „esė” jis panaudojo net kelis kartus, vietoje žodžio pliažas sukūręs naujadarą su e raide vidury…

Smagiai pakikenusi, nusprendžiau pasidomėti, kokia situacija su tualetais yra Herakliono priemiesčio paplūdimyje, kur teko ilsėtis. Paėjėjusi apie kokius 400-500 metrų šioje turistų rojumi vadinamoje saloje neaptikau nė vieno šios paskirties statinio – nei pačiame pliaže, nei jo prieigose. Tiesa, nepastebėjau ir nė vieno šūdo.

Negana to, toje pat teritorijoje man pavyko rasti vos dvi plastmasines nešiojamas šiukšlių dėžes, įkurdintas vadinamojoje sporto zonoje – kitur jų irgi nesimatė. Be to, (o šventasis Juozapai!) nebuvo nė vieno dušo, kad galima būtų nusiplauti labai sūrų Kretos jūros vandenėlį. Šia proga prisiminiau kažkieno nusiskundimą, jog dušų labai trūksta mūsų paplūdimiuose, nors Baltijos vanduo ne ką skiriasi nuo gėlavandenio ežero.

Apie tai, kad ne tik Kretos, bet ir daugelyje kitų pietų paplūdimių nėra persirengimo kabinų, mėgstantiems keliauti priminti, manau, nereikia.

Teisybės dėlei turiu pasakyti, jog šiuo konkrečiu atveju kalbu apie paplūdimį, kuriame poilsiauja ne pasaulio elitas, o 3-4 žvaigždučių viešbučiuose įsikūrę poilsiautojai bei eiliniai kretiečiai – prašmatnesnių viešbučių paplūdimiuose lankytis neteko, tad juose, ko gero, situacija kiek kitokia.

Beje, pietinėje salos dalyje, kurią jau skalauja Libijos jūra, viename iš paplūdimių visgi aptikome ir kelis dušus, ir porą persirengimo kabinų. Tiesa, tualeto rasti nepavyko – teko pasinaudoti esančiu kavinėje…

Nors mūsų paplūdimiai ir savo auksiniu smėliuku, ir juose esančia tvarka išties gerokai lenkia daugelio pietų kurortų (šiuo atveju – ir gražiosios Kretos) pliažus, dėl objektyvių priežasčių mes visgi niekada negalėsime konkuruoti su smaragdinėmis, skaidriomis, šiltomis pietų jūromis bei po keletą mėnesių tuose kraštuose besitęsiančiais saulėtais orais.

Tad tam tikra prasme net turėtume pasidžiaugti savo šalta Baltija bei sunkiai prognozuojamais orais – kitu atveju mūsų itin trumpą jūros pakrantę kas vasarą užplūstų milijonai turistų, o panašiems juozams darbo, piktinantis juose atsiradusia jau tikra, o ne tariama netvarka, niekad nepritrūktų…

Įdomu tik, kaip svečiai iš tolimų kraštų reaguotų į kas keliolika minučių kalėjimo prižiūrėtojų stiliumi mūsų gelbėtojų kartojamus beprasmiškus pamokymus, patarimus ir draudimus, neįtikėtinu garsu leidžiamus paplūdimiuose.

Ne mažiau įdomu būtų pamatyti ir kaip reaguotų koks nors graikas, kai jam, įsibridusiam iki bambos, ištikimieji mūsų gyvybių sergėtojai griežtai nurodytų grįžti į krantą, mat jis, pasirodo, jau peržengė „raudonąją liniją” – plūdurus, už kurių, šiukštu, nevalia kišti nosies, t.y. kojos, nors vandens ten – vos iki šakumo.

Apie skirtingus lietuvių ir graikų gelbėtojų elgesio ypatumus savo socialinio tinklo paskyroje pasidalinusi neilgu vaizdo įrašu, sulaukiau nemažai komentarų, tarp kurių, mano didžiai nuostabai, buvo ir tokių, kuriems turkštis sekliame Baltijos priekrantės vandeny, pasirodo, labai patinka, kaip ir pradinukų lygio gelbėtojų perspėjimai saugoti savo daiktus ar nepalikti vaikų be priežiūros – tarsi visi poilsiautojai būtų protiškai neįgalūs ir patys nežinotų, kaip jiems pridera elgtis.

Kartu negaliu nepritarti vienai įrašą pakomentavusiai moteriai, jog panašūs nuolat iš garsiakalbių sklindantys gelbėtojų draudimai ne tik drumsčia ramų poilsį mylimos Baltijos pliažuose, bet ir atgraso nuo dažno lankymosi juose.

Kretos paplūdimiuose gelbėtojai budi nuo 10 iki 18 val.

Tiems paslaugiesiems, kurie siuntė nuorodas apie esą daugybę Graikijos paplūdimiuose aptinkamų skenduolių, galiu pasiūlyti pasidomėti, kiek žemyninė Graikija kartu su savo daugybe salų turi pajūrio kranto, primindama, jog vien jų didžiausios salos – Kretos – pakrantės juosta tęsiasi 1000 km. Kiek ten yra laukinių paplūdimių, viliojančių ekstrymo mėgėjus, istorija nutyli.

Tad mūsų gelbėtojų vadas Aleksandras greičiausiai yra teisus, teigdamas, jog gelbėtojų Graikijoje labai trūksta.

Minėtame paplūdimyje jauni, atletiški vyrukai pasirodydavo 10 val., o darbą baigdavo 18 val. Didžiulę paplūdimio teritoriją iš gelbėtojų bokštelio atidžiai stebėdavo tik vienas vaikinas, užtat įspūdingai atrodė jų rytmetiniai pasiplaukiojimai jūroje ant banglenčių, taip iš jūros pusės apžvelgiant visą pakrantę.

Tačiau per 6 dienas Herakliono priemiesčio paplūdimyje neteko girdėti NĖ VIENO šių Lietuvos kolegų perspėjimo, pamokymo ar kokio nors draudimo, juoba matyti policijos reidų. Ko gero, tiek kretiečiai, tiek turistai po tokių „kontrolierių” turėtų ką jiems pasakyti, ir vargu, ar jų pastabos būtų mažiau įspūdingos už minėtus Juozo šūdus.

Palyginimui prisiminiau į jokias sveiko proto ribas netelpantį mūsų gelbėtojų poelgį, kai banglentėmis plaukti mokantiems vaikų treneriams buvo iškviesta policija, o būrelio vadovas, regis, iki šiol turi aiškintis, kad ramioje jūroje plaukti banglentėmis vaikų neišmokysi…

Tad labai džiaugiuosi, jog paslaugūs ir nuolat besišypsantys graikai dar nėra praradę sveiko proto bei žino, jog nereikia suaugusiam žmogui kas kelias minutes baksnoti, primenant, kaip jam reiktų elgtis, žino, kas yra ramus, iš garsiakalbių juokingais pamokymais netrikdomas poilsis.

O tiems nuolatiniams bambekliams bei viskuo nepatenkintiems lietuviškiems juozams patarčiau dažniau vadovautis Elados gyventojų propaguojama filosofija, apibūdinama lietuviško moters vardo trumpinį primenančiu skambesiu „siga- siga”: gyvenk lėtai, džiaukis šia akimirka, nesukdamas galvos nei sau, nei kitiems dėl nereikšmingų smulkmenų…

Palmiros Mart nuotr.

Vietoj P. S.

Chanijos uosto, kuris iki 1974 metų buvo Kretos sostinė, pakrantėje išgirdus lietuvišką „labas”, pirmiausia pamaniau, jog jau ir Graikijoje, kaip Turkijoje, verslininkai bus pramokę po keletą įvairių kalbų žodžių, kad tik priviliotų atrakcijų ištroškusius turistus. Visgi simpatiškos besišypsančios moters paklausiau, ar ji kartais – ne lietuvė.

„Taip, aš iš Klaipėdos, Natalija”, – tiesdama ranką pasisveikinti atsakė ji.

Pasirodo, klaipėdietė jau 28 metus gyvena Kretoje, yra ištekėjusi už graiko, augina du vaikus. Jos kalboje jau buvo girdėti ir gražus graikiškas akcentas. Moteris po Kretos jūrą savo laiveliu plukdo turistus, už valandą tokios pramogos imdama 12 eurų.

Atrodo, jog šis verslas buvusiai klaipėdietei sekasi gana neblogai – po 10 minučių grįžtant atgal prie krantinės Natalijos laivo jau nebebuvo…

Žymos: | | | | | | | |

Komentarai (20):

Atsakymų į “Apie Juozo šūdus, gelbėtojų draudimus ir siga-siga”: 20

  1. Klaipedietis- buves jureivis parašė:

    Tikrai taip Palmyra!!!Esu Graikijoe jau tris savaites- nuo Kerkyros iki Zakyntos pro Igoumenitza, Patra ir kt. Nera jokiu gelbetoju ir tualetu jei nesi bent 4* Viesbutyje su privaciu pliazu. Bet teisybes delei nera ir tokio bangavimo ir duobiu kaip Baltijoje. Ramiu oru cia nenuskesi, o Baltijoje galima.

  2. Rasa parašė:

    Puikus ir įdomus straipsnis, vaizdingos nuotraukos. Situacija, kurią aprašė Paamyra būdinga ir Ispanijai ir Italijai. O mūsų gelbėtojų „pamokymais, stilius, tas iki skausmo dirginantis įkyrumas- tikras sovietmečio reliktas. Prižiūrėtojų tonas, komandos, baisu.

  3. Lina parašė:

    Niekaip negaliu pamiršti vaizdelio. 21.00 gelbėtojai skelbia darbo pabaigą. Prieina ir nusineša užrašą ,,Duobė”. Tada plaukia už ribas žyminčio pludūro ,gerokokai už jo ir nardo kaip kormoranas tik raudoni šortai plazda. Po to ramiai pareina į krantą. Jau galima laisvai maudytis.Visiems!

    • Būtent parašė:

      Man tai keista kodėl tokie ”kieti” gelbėtojai, patys geriausi plaukikai nedalyvauja pasaulinėse plaukimo varžybose. Juk už juos Lietuvoje niekas geriau plaukti nemoka. Kažkas pasakojo, kad ”gelbėtojai” net Meilutytę ”išgelbėjo”. Ką ten Rapšys kiti berniukai… Ten tas gelbėtojas kažkoks išakas ar panašiai, jei esant raudonai vėliavai geriausi Lietuvos plaukikai įbristų į vandenį tuoj iškviestų policiją, o policija uždėtų antrankius ir į cypę. Ne kartą teko matyti kaip tie ’gelbėtojai pasileidę garsiausiai muziką savo gelbėtojų namelyje smaukosi. Kaip su keturračiu laksto išilgai pakrantės, nors niekur skubėti nereikia. Vaikigalių žaidimai, tie bernužėliai įsivaizduoja, kad jie ”dievai”. Apgailėtina.

  4. Patarimai savivaldybei parašė:

    Du patarimai savivaldybės vadams:
    1.Nuvažiuokite bent pas kaimynus latvius ir pasižiūrėkite kaip dirba civilizuoti gelbėtojai
    2.Nieko nelaukiant vyti lauk visokius sovietinio tvaiko ir „praktikos” prisigėrusius siakius ir pirožkinus, tęsiančios tarybinių laikų gelbėjimo tarnybų praktiką, iš tikro tik imituojančius darbą ir terorizuojančius žmones pliažuose.

  5. Česlovas parašė:

    Pas mus skęsta ten kur budi gelbėtojai, o kur jų nėra žmonės patys atsargūs. Sėdi ant dviratuko ir į Smiltynę, keletas kilometrų nuo antrojo Smiltynės paplūdimio link Juodkrantės ir ramybė, jokių gelbėtojų, jokių gavarilkų ?

  6. Savivaldybes tarnautojas parašė:

    Kai kurie komentatoriai (tokie kaip Žmogus iš pliažo) arba net nėra buvę Klaipėdos paplūdimiuose vasarą, arba apskritai net nesupranta ką rašo.

    Pirmiausia, reikia kalbėti apie tai, kokiame gylyje ir atstumu nuo kranto gelbėtojai įtaiso plūdurus, žyminčius neva ribą iki kurios galima maudytis. Pažymiu, ne plaukti, o maudytis.

    ESMĖ, kad Klaipėdos paplūdimiuose dažnu atveju jie išdėlioti 1 (vieno) metro gylyje, ir tada gelbėtojai tikrąją to žodžio prasme ištisai plyšauja „neplaukite“ už plūdurų, „griežtai draudžiama“, „nedelsiant grįžkite“ ir t.t. Nors tu tokiame gylyje NET NEPLAUKI, o pirmiausia brendi giliau, kur galėtum normaliai plaukti.

    Teko stebėti vaizdą, kuris paliko svetimos gėdos jausmą, tiek už savo šalį, tiek už gimtąjį miestą: pusamžė moteris (esant nuliniam bangavimui) buvo nubridusi giliau nei tie plūdurai (realiai vis tiek ne giliau nei koks 120 cm), tai sulėkė gelbėtojai tiek iš kranto pusės, tiek vandens motociklu iš jūros, ir ją apstoję stipriai rėkė, gąsdino policija ir t.t. Buvo labai nejauku matyti tokį akivaizdų jėgos (gelbėtojų skaičius) demonstravimą, kuris neabejotinai pasireiškė ir psichologiniu viešu smurtu. Iš šono atrodė, jog kažkoks super neeilinis įvykis.

    Primintina kas yra psichologinis jėgos demonstravimas bei prievarta. Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą. Realiai mūsų gelbėtojai ne retai ją ir naudoja. Bet iš teisinės pusės vertinant, tam jie tiesiog neturi įgaliojimų, jie suteikti tik statutiniams pareigūnams.

    Užsieniečiai jau ne kartą yra klausę, ar Jūsų (Klaipėdos) gelbėtojai tikrai turi teisę naudoti psichinę prievartą poilsiautojų atžvilgiu?

    Nei Ispanijoje, nei Italijoje, nei toje pačioje Graikijoje niekada nieko panašaus nėra tekę matyti.

    WHAT YOU CAN NOT DO ON THE BEACH

    Here are some general rules about the Andalucia beaches. You can NOT drive motor vehicles, ride horses, bring dogs or other pets (in the summer or at any time), light bonfires, have gas bottles, camp overnight, leave litter, erect advertisements, sell goods or services, use soap or shampoo in the showers, swim in yellow buoyed channels for motor boat or dingy launching or swim in marinas, SWIM when red flag is flying. Motor boats and yachts must not enter the yellow buoyed bathing areas or come within 200m of the beach.

    https://www.andalucia.com/beaches/beach-rules

  7. ? parašė:

    Smiltynėje, Neįgaliųjų paplūdimiuose tualetai paskutinius 3-4 metus yra atidaromi tik vasaraą 2-3 mėnesiams. Kitu laiku, perfrazavus Palmiros paminėtą posakį : gyvenk lėtai, myžk/šyk prie tualeto , džiaukis šia akimirka

  8. Tampaksa naudok parašė:

    Kukariekams sudas nesilaiko,todel reikalingi sikanai kas 100 metru.

  9. Šūdas parašė:

    Ilgas, nuobodus straipsnelis. Deja nei šūdo nei ”Juozuko” nuotraukų nepastebėjau. Kažkas bando lyginti Baltijos jūros ”pliažą” ir Graikijos pliažus. Nelyginkite, nereikia. Buvome, viską žinome. Ponička nueikite į kopas pliažo teritorijoje , Klaipėdoje, Palangoje. Rasite ir šūdo, ir pampersų, ir panaudotų moteriškų įklotų….

  10. Žmogus iš pliažo parašė:

    Noriu apginti mūsų gelbėtojus, manau, kad jie dėl savo tikrai svarbaus darbo kritikuojami visiškai be pagrindo.

    O jeigu kažkokia moteris sako, kad gelbėtojų įspėjimai ją atgraso nuo dažno apsilankymo pliažuose, tai aš tuo labai džiaugiuosi. Nes tokie žmonės, kuriuos tie perspėjimai erzina, yra visiškai nesąmoningi žmonės, nebendruomeniški, nepilietiški. Jie nesuvokia, kad viskas daroma vardan saugumo.

    Jie nesuvokia, kad paplūdimyje, kuriame susirenka tūkstančiai skirtingų žmonių, yra ir tūkstančiai skirtingų interesų, tūkstančiai skirtingų supratimų. Deja, ne visiems suprantama, kad raudona spalva, ženklas paplūdimyje apie duobę ar įspėjimas per garsiakalbį yra tik jo paties labui.

    O nuostata, kad jeigu man nereikia įspėjimo – tai jo nereikia niekam – yra siauro požiūrio, ir savanaudiškumo požymis.

    Klaipėdos gelbėtojai nėra blogi, jie nedrumsčia poilsio, jie dirba savo darbą ir, tikiu, stengiasi atlikti jį kuo geriau, kad išsaugotų tai, kas svarbiausia – ŽMOGAUS GYVYBĘ. Visos priemonės pateisinamos vardan šio tikslo.

    Dėl manęs – tai tegul nors ir nepertraukiamai skamba tie įspėjimai, jeigu tai pašalins bent mažiausią žmogaus žūties tikimybę.

    Deja, kol kas to išvengti nepavyksta. Ir kai paskaitai istorijas apie pražuvusias gyvybes, tai visada kartojasi tas pats motyvas – nekreipė dėmesio į perspėjimus, nepaisė įspėjamųjų ženklų.

    Taip, tai buvo drąsūs žmonės, kurie viską gerai žinojo, gal net geriau už gelbėtojus. Bet jie BUVO, amžiną atilsį jiems.

    Gelbėtojai nedrumsčia ramybės. Miesto pliaže apskritai nereikėtų jos tikėtis. Nes tai miestas. Jis nėra ramybės sinonimas. Mieste daug ir įvairių žmonių, ne visi dalykus supranta vienodai.

    Gelbėtojų įspėjimai neskamba nepakenčiamu garsu. Jeigu taip būtų, žmonių pliažuose nebūtų. O kol vieni važiuoja į Kretą, tūkstančiai kitų važiuoja į Klaipėdos paplūdimius. Sekmadienį jų buvo begalė. Neteko girdėti, kad kažkas numirė arba kažkas prireikė skubios medikų pagalbos dėl to, kad per garsiakalbį skambėjo gelbėtojų įspėjimas.

    Gelbėtojų įspėjimai nėra beprasmiški. Pripažinkite tai pagaliau ir bus žymiai paprasčiau.

    Ir atsikratykime galų gale to provincialumo – pamačiau kažką kitaip užsienyje, vadinasi tai yra gerai, o pas mus – blogai. Graikai daug ką daro ne taip, kaip mes, bet tai nereiškia, kad jie daro gerai, o mes – blogai.

    Gal graikai nerėkauja paplūdimyje, bet jie beviltiški, kai kalbame apie punktualumą ar sutarčių vykdymą.

    Graikai labiausiai prasiskolinusi tauta, ir ką?

    • Avatar photo Palmira Martinkienė parašė:

      O kur konkrečiai aš miniu, kad kažką graikai daro geriau? Matote tai, ko nėra parašyta. Aš tik lyginu ir jei skaitėte atidžiai, miniu, jog tvarka ir švara pliažuose pas mus kur kas geresnė 🙂

    • Klaipėdietis parašė:

      Reikia priapžinti, kaip bebūtų gaila, jog publikacija yra velniškai teisinga bei tiksli.
      Pats esu tikrai aplankęs nemažai šalių, turinčių priėjimus prie jūros, kurortus ir t.t. Man nėra tekę matyti, kad gelbėtojai kur nors taip draustų maudytis, net ir esant stipriai banguotai jūrai ar pan. Visur yra laikoma ir pripažįstama, jog gelbėtojų funkcija (be tiesioginės pačios gelbėjimo funkcijos) yra įspėti apie rizikas (pvz., didelį bangavimą ar pan.), t. y., prevencija, bet ne susirinkus aplink besimaudantį asmenį ant jo rėkti, grasinti policija ir t.t. Nieko daugiau, nei posovietinis kažkoks pseudo galios pajautimas.

      Vakarų valstybėse yra taikomas paprastas ir aiškus principas: jeigu, pavyzdžiui, jūra yra audringa, didelis bangavimas, srovės ar pan., poilsiautojai yra apie tai įspėjami (iškelta atitinkama vėliava ir t. t.), tačiau fizine prasme jiems niekas nedraudžia maudytis. Tačiau, jeigu asmuo, įspėtas apie riziką, vis tiek eina maudytis, jis yra (tampa) pats atsakingas už pasekmes ir, jeigu jį reikėtų gelbėti, jis turėtų kompensuoti tokio gelbėjimo kaštus.

      Šioje vietoje teisinė situacijai labai artima analogija yra su kopimu į kalnus (pvz. Norvegija). Pateikiami įspėjimai (įspėjantys stendai) ir pan., kad žmogus pats įsivertintų rizikas, bet fizine prasme turistui/poilsiautojui niekas nedraudžia ir paskos nebėgioja rėkaudamas, jog „nelipk“, „grįžk atgal“ ar juo labiau nekviečia policijos. Tačiau jeigu tokį turistą/poilsiautoją po įspėjimų reikėtų gelbėti (pvz., pakelti sraigtasparnį) toks asmuo turėtų atlyginti tokius gelbėjimu kaštus.

      Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai tikrai turėtų daug ADEKVAČIAU vykdyti veiklą, susijusią su poilsiautojų saugumo užtikrinimu Klaipėdos paplūdimiuose.

    • Žmogus iš pliažo parašė:

      Klaipėdiečiui:

      Klaipėdos paplūdimų gelbėtojų įspėjimas per garsiakalbį, man atrodo, nėra fizinis kontaktas, o toks pat įspėjimas, kaip ir Jūsų paminėtas Vakarų pavyzdys, lygiai tokia pati prevencija.

      O kad jau palietėte posovietinį galios pajautimą, tai aš pridurčiau iškreiptą laisvės suvokimą, kai viena moteris jaučiasi svarbesnė už kitus paplūdimio lankytojus ir siekia jai vienai skirto komforto, kurį galbūt laiko aukštesniu poreikiu nei kitų gyvybės saugojimas.

      Toliau tikiu, kad gelbėtojų reakcija yra adekvati į iškreiptai laisvę suvokiančių asmenų elgesį paplūdimyje. Tas elgesys yra tikroji priežastis, kuriuo reikėtų piktintis, nes nelikus jo, neliktų ir gelbėtojų įspėjimų.

      Bet mūsuose dažnai ignoruojama tikroji priežastis: jeigu greičio viršijimo kontrolei statomi trikojai, tai kalta policija, o ne greičio viršytojai, jeigu turguje slepiami mokesčiai, tai kalti ne mokesčius slepiantys, o patikrinimus atliekanti mokesčių inspekcija.

      Nesu tikras, bet toks požiūris man irgi kažkaip siejasi su sovietų paliktomis traumomis.

    • Žmogau iš pliažo parašė:

      bene būsi gelbetojas?Taisyklės kaip elgtis pliaže surašytos pliažo prieigose, tad nebūtina jas kartoti kas pusvalandį valstybine ir ,būtinai, rusų kalba .Ar dar yra nesuprantančių valstybinės kalbos piliečių, po
      30 laisvės metų?Vokiečiai ir ispanai, kurių šiemet buvo daug, rusiškai nesupranta, bet mato, kad lietuviai niekaip negali su rusija išsiskirti.Gelbėtojai, be abejo, pliaže turi būti, bet sovietinę tvarką ir taisykles seniai laikas keisti

    • Žmogui iš pliažo parašė:

      Čiu mums visiems rašo pats šauniausių pasaulyje gelbėtojų vadas! 🙂 Graudu ir visai nejuokinga!!!

  11. Dalia parašė:

    Dar pridėkim anekdotą, kad ponas Siakis (gelbėtojas, ne aplinkosaugininkas!!!) dar leidžia sau paskelbti draudimą maudytis jūroje dėl kažkur Latvijoje įvykusios kanalizacijos tinklų avarijos, nors kam jau kam, o jam turėtų būti žinomas srovių judėjimo kryptys Baltijos priekrantėje… Ir ką? Nieko! Atsirado ne tik kad patikėjusių, bet dar ir dėkojančių. Ir miesto vadovai jam už viršytus įgaliojimus bei atgrasytus turistus ausų nenupešė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Regionas

Neringos gelbėtojai išgelbėjo jūroje skendusi britą

Neringos savivaldybė pranešė, kad trečiadienio pavakaryje Baltijos jūroje ties Nidos nudistų paplūdimiu skendo vyras, nepaisęs draudimo maudytis jūroje. Skęstantį vyrą ...
2024-07-04
Skaityti daugiau

Regionas

Paplūdimyje neteko telefono ir pinigų

Trečiadienį į policiją kreipėsi 20-metis vaikinas, kuris teigė buvęs apvogtas paplūdimyje. Birželio 30 d. apie 21 val. Palangoje, Basanavičiaus g., ...
2024-07-04
Skaityti daugiau

ELTA

Palangos gelbėtojai šaukiasi vaiko teisių gynėjų pagalbos

Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas teigia, kad įtemptas savaitgalis buvo ir Palangos paplūdimiuose. „Gelbėtojai savaitgalį dirbo labai sunkiai ir įtemptai, ...
2024-07-01
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This