P0

Ką pasakoja archyvas, Svarbu

Prisidirbęs vienas iš Klaipėdos vadovų iššvilpintas iš posto, lietaus nuotekų prižiūrėtojų algoms – dešimtys tūkstančių (4)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2023-08-13


Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pastatas 1950-aisiais. V. Vanagaičio (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

Klaipėdos valdžią kamuojančios chroniškos bėdos yra linkusios kartotis, nesvarbu, kokia yra santvarka. Prieš keletą dienų dabartinis miesto meras Arvydas Vaitkus viešai skundėsi apie dar vieną nedėkingą palikimą – nežinoma, kokia yra net pusės Klaipėdos lietaus nuotekos tinklų būklė. O beveik prieš 53-ejus metus tuometinė miesto valdžia konstatavo, jog tokie tinklai nebuvo nei valomi, nei remontuojami.

Netrūko ir tuo metu valdžioje buvusių veikėjų su spalvinga praeitimi.

Apie visus šiuos ir kitus to meto faktus, užfiksuotus dabar Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomuose dokumentuose – dar vienoje ciklo „Ką pasakoja archyvas” dalyje.

Vadovą atleido, bet pinigų nesugebėjo atgauti

1949-ųjų gruodį Vykdomojo komiteto (VK) pirmininkas Jonas Kardaševičius sulaukė rašto iš LTSR ministrų tarybos pirmininko pavaduotojo Prano Oleko, kuriame jis informavo, jog TSRS Kontrolės-Revizijos valdybos vyr. kontrolierius-revizoriaus Klaipėdos miestui padarė finansinę-ūkinę Klaipėdos miesto pramkombinato reviziją ir nustatė eilę trukumų bei finansinės disciplinos pažeidimų. Penki iš jų rašte buvo pavadinti „ypač pažymėtinais“ ir išvardinti.

„1) kasoj trūko pinigų 6700 rublių;

2) ryšium su Spalio revoliucijos šventėm įvairiems asmenims atleista nemokamai konditerijos prekių už 4125 rublių;

3) buv. Pramkombinato direktorius (dabar Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas) drg. Kontrimavičius liko skolingas pramkombinatui 2182 rub.;

4) padaryta nuostolių 13,2 t. rublių dėl laikymo viršetatinių tarnautojų, nepagrįsto išmokėjimo komandiravimo išlaidų ir dėl piniginės reformos nuostatų pažeidimo;

5) neteisėtai išleista 40 t. rublių kapitaliniam remontui nuomojamose patalpose;

5) apskaita bei atskaitomybė yra užleistoje būklėje ir kt.“, – rašė Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas.

Jis informavo, jog kartu su raštu siunčia visą revizijos medžiagą ir paveda ją apsvarstyti VK posėdyje bei imtis priemonių visiems trūkumams pašalinti ir padarytiems nuostoliams išieškoti – „tame skaičiuje išieškoti pinigus iš visų asmenų, gavusių nemokamai konditerijos prekes, o taip pat iš drg. Kontrimavičiaus visą skolą“.

Ataskaitą apie tokio nurodymo įvykdymą „su smulkią apyskaita, nurodant joj visa tai, kas padaryta dėl kiekvieno revizijos akte iškelto trūkumo“ VK Ministrų tarybai turėjo pateikti per pusantro mėnesio.

Tokioje ataskaitoje VK pirmininkas informavo, jog nurodymus ėmė pildyti dar tą pačią dieną, kai jį pasiekė toks raštas iš Vilniaus – buvo sušauktas skubus VK posėdis, kurio metu drg. Pranas Kontrimavičius pripažino, jog padarė savo buvusiame darbe finansinius pažeidimus. Už tai jam buvo pareikštas griežtas papeikimas ir iškeltas klausimas dėl atleidimo iš VK pirmininko pavaduotojo pareigų. Tai ir buvo padaryta metams baigiantis – gruodžio 27-ąją.

Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Pranas Kontrimavičius – dešinėje. Lukoševičiaus (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

Taip pat Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojui buvo pateikta informacija, jog tuometinis Klaipėdos miesto pramkombinato direktorius drg. Degtjerevas perduos teisėsaugai medžiagą dėl kitų revizijos išvadose paminėtų asmenų veiklos.

Centrinei valdžiai buvo nusiųsta ir informacija, kaip jau per mėnesį pagerėjo šio kombinato plano vykdymas, kad jis išplėtė gaminamų baldų asortimentą, kad pradės gaminti naujus garinius lygintuvus ir kt.

Kartu VK pripažino, kad kombinatas vis dar turėjo apie 200 000 rublių siekusius debitorinius įsiskolinimus, o vienu iš skolininku buvęs minėtasis dr. P. Kontrimavičius atsisako atlyginti padarytą žalą ir tvirtina, kad kalbėjosi tiek su Ministrų tarybos pirmininku Mečislovu Gedvilu, tiek ir su jo pavaduotoju P. Oleku, kurie esą pažadėjo naują dokumentų reviziją, panaikinsiančią kaltinimus. Pabrėžta, kad prievarta išieškoti pinigus iš atleistojo VK pirmininko pavaduotojo nėra galimybes, nes nebuvo atitinkamo teismo sprendimo.

Lietaus nuotekoms – šimtas tūkstančių

Netvarka 1950-aisiais buvo fiksuojama ne tik Klaipėdos miesto pramkombinate.

„Sunku patikėti, kad nuo nepriklausomybės laikotarpio mes šiai dienai turime tik apie 50 procentų inventorizuotų tinklų. Iš 360 kilometrų, tik apie 180 yra žinoma. Kol nežinome visų tinklų situacijos, negalime daryti nei hidraulinio modeliavimo, nei ieškoti ir įgyvendinti veiksmingų sprendimų, kaip būtų galima stichiją suvaldyti“, – po stichinės liūties šią savaitę skundėsi dabartinis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, o 1950-ųjų gruodį VK konstatavo, jog iki tol miesto lietaus nuotekų tinklai vis dar nebuvo priskirti jokiai komunalinei organizacijai, todėl jie nebuvo nei valomi, nei remontuojami.

Tad VK nusprendė juos perduoti trestui „Vodokanal“ – dabartiniam „Klaipėdos vandens“ pirmtakui. Jo direktorius Richardas Klingeris buvo įpareigotas per 1951-uosius atlikti visų šių tinklų (išskyrus priklausiusių gamykloms) inventorizaciją.

Kad vandentiekis galėtų atlikti tokius darbus VK paprašė LTSR Ministrų tarybos, jog ši leistų įmonėje įsteigti tris naujus etatus: inžinieriaus, techniko ir meistro. Lietaus nuotekų išlaikymui per metus centrinės valdžios prašyta skirti 100 000 rublių, iš kurių algoms turėjo tekti 72 000.

Gali būti, kad drg. R. Klingeris nelabai susitvarkė su pavesta užduotimi, nes Linas Poška, išstudijavęs „Klaipėdos vandens“ archyvus, knygoje „Vanduo turi tekėti“ cituoja vieną 1951-ųjų ranka surašytą įsakymą: „Pagal miesto vykdomojo komiteto 3/III-51 potvarkį, išleistą po direktoriaus ir vyr. inžinieriaus arešto, įsakau laikinai direktoriaus pareigas pavesti miesto komunalinio ūkio vedėjui Zyrjanovui, o laikinai vyr. inžinieriaus pareigas pavesti miesto planavimo skyriaus komiteto pirmininkui Žalkauskui“.

Ko ne receptas savivaldybės įmonių akcijų valdytoju esančiam merui A. Vaitkui, jei vyriausiasis šių laikų vandentiekininkas Benitas Jonikas artimiausiu metu tinkamai neinventorizuos lietaus nuotekų tinklų ir nepasiūlys „veiksmingų sprendimų“?

Statybose – kreivi langai ir durys, pilna sukčių ir grobikų

Nesibaigė niekaip tuo metu mieste ir problemos remontuojant gyvenamąjį fondą. 1950-ųjų lapkritį VK konstatavo, jog iš tiems metams šiam tikslui skirtų 1,453 mln. rublių per dešimt mėnesių buvo panaudota tik 1,072 mln. arba 74 proc. Iš suplanuotų suremontuoti 48 namų eksploatuoti buvo atiduoti tik 34. Toks atsilikimas aiškintas tuo, kad pagrindiniu rangovu buvusi Remonto ir statybos kontora buvo prisiėmusi neplaninių 440 tūkst. rublių vertės darbų.

Remonto darbai 1950-ųjų Klaipėdoje. Klaipėdos regioniniame valstybės archyvo nuotr.

Kaip konkretus pavyzdys sprendime buvo minėtas namas M. Gorkio (dabar – Liepų) g. 9, kuriame darbai turėjo būti baigti dar 1949-ųjų gruodį, terminas jiems buvo pratęstas iki 1950-ųjų rugpjūčio, bet ir lapkričio pradžioje čia vis dar buvo atlikta tik 73 proc. darbų.

Kartu pažymėta, kad net atlikti darbai buvo ypač nekokybiški.

„Staliai naudoja šlapią medieną, apdirbimas grubus, langais, durys blogai užsidaro, jie yra išsiklaipę. Kaip taisyklė, atlikus darbus objekte yra visa eilė trūkumų, kaip kad: nėra lietvamzdžių, spynų, rankenų ir t.t. (M. Melnikaitės 31, Pylimo 14 ir kt.). Visiškai nepatenkinamai dengiami stogai, visi jie praleidžia vandenį ir dėl to sulaukiama visos eilės skundų ir dirbančiųjų (Pergalės 45-46, Smilties 5, Lenino aikštė 5, Plačioji 6 ir kt.)“, – buvo rašoma šiame sprendime.

Jame konstatuoti ir faktas, kad Remonto ir statybos kontora blogai organizuoja darbus, todėl dirbama su prastovomis. Be to ir toliau buvo silpnai išplėtotas socialistinis lenktyniavimas, o jei į jį ir buvo įsitraukta, tai tik formaliai.

Reaguodamas į tokią padėtį VK įpareigojo Remonto ir statybos kontorą visus darbus objektuose užbaigti iki gruodžio 5-osios – Stalino Konstitucijos dienos. Iki tos datos buvo nurodyta baigti ir lentpjūvės džiovyklos statybas. O Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininkui drg. Popokui ir vyriausiajam inžinieriui drg. Galvonui buvo nurodyta ne tik griežtai kontroliuoti atliekamų darbų kokybę, bet ir „organizuoti kovą už statybinių medžiagų taupymą, demaskuoti sukčius, grobikus, besikėsinančius į valstybės turtą, ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn“.

Remonto ir statybos kontoros viršininkui drg. Grigorjevui buvo nurodyta nutraukti visas sutartis, sudarytas dėl objektų, nebuvusių „tituliniame sąraše“, kartu buvo uždrausta atlikti bet kokius remonto darbus be Miesto gyvenamojo fondo valdybos leidimo. Taip pat kontorai buvo nurodyta kiekvieną penktadienį šiai valdybai pateikti ataskaitą apie atliktus kapitalinio remonto darbus pagal sustatytus grafikus.


    2023-08-13

    4 komentarai “Prisidirbęs vienas iš Klaipėdos vadovų iššvilpintas iš posto, lietaus nuotekų prižiūrėtojų algoms – dešimtys tūkstančių”

    1. AvatarLinas (IP: 84.15.188.9)

      Baisi betvarkė Klaipedoj su daug kuo. Geda man prieš kitus žm kad aš Klaipedoj gyvenu….

      • AvatarŽemaitė (IP: 77.79.57.152)

        O man taip neatrodo.Yra trūkumų,bet kad būtų gėda…Atleiskit,tas perdaug.

    2. AvatarSenjorė (IP: 78.56.102.75)

      Kiek metų p.Jonikas vadovauja ? Pirmas darbas buvo atleisti darbuotojus , kurie tiksliai žinojo , kodėl nebuvo tvarkomi tinklai! Buvo numesta Vandenims savivaldybės laiku nesutvarkyti tinklai ir tų tinklų dokumentacija. Neskirta tam savivaldybės biudžete ĺėšų. Tur būt ir šiandien nežinoma kiek km turi miestas lietaus ka na lizacijos vamzdynų? Visi galai ”paslėpti”.

    3. AvatarPetras (IP: 84.15.249.7)

      Atrodo, kad naujas meras A.Vaitkus viską supranta, daug jau miesto bėdų supranta, stengiasi viską išsakyti viešai, bet kažkodėl ne iki pabaigos viską pasako?
      Juk jau ir miesto tarybos narys buvo ir ne vieną lietaus liūtį gatvėse matęs, ir tokios ilgametės miesto tvarkymo viršininkės Šakalienės atsakomybę už nuotekų nuo gatvių tvarkymą žinojo bet vi9s dabar sako,kad nuotekų surinkimo vamzdynai avarinėje padėtyje. Be to, juk ir ilgai,ilgai “Klaipėdos vanduo” vadovavęs Makūnas šalia yra. Tai ar jie kiti, kodėl tokie nedraugiški savo draugui merui ir “perdavė” tokį “bordakėlį”, savo neatliktą darbą? O kodėl sav. taryba leido jiems neatlikti savo darbų? Pinigėlių perteklius, vis milijonai ,milijonai tam skiriami… O kur dar gyventojų mokesčiai už nuotekas? Įdomus tas naujas “Kl. vanduo” direktorius Jonikas… Ir jis priima iš Makūno supuvusius vamzdynus,ir dar jam “draugiškai” nepasakė, kad į Dumpių nuotekų valykla beveik 10 metų gal nesprendė Grigeo paslėptų “nuotekų” ?

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt